Kai kuriems žmonėms natūraliai būdingas žemesnis kraujospūdis, tačiau staigus jo kritimas kartu su išaugusiu pulsu neretai rodo, kad organizmui kažko trūksta arba jis patiria stresą. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios priežastys dažniausiai lemia tokią būklę, kada ji pavojinga ir kaip tinkamai į ją reaguoti namuose.
Kas laikoma žemu spaudimu ir kas – aukštu pulsu?
Normalus kraujospūdis laikomas 120/80 mmHg, o žemu dažniausiai vadinamas bet koks skaičius, mažesnis nei 100/60 mmHg. Tuo tarpu normalus pulsas suaugusiam žmogui yra 60–90 dūžių per minutę. Pulsas laikomas padidėjusiu, jei viršija 100 dūžių per minutę ramybės būsenoje.
Kai kraujospūdis krenta, organizmas dažnai reaguoja pakeldamas pulsą. Taip širdis bando kompensuoti sumažėjusį spaudimą ir užtikrinti, kad visi organai gautų pakankamai deguonies. Todėl šie du rodikliai glaudžiai susiję: žemas spaudimas su aukštu pulsu paprastai nėra atsitiktinumas, o natūrali organizmo reakcija.
Dažniausios žemo spaudimo ir aukšto pulso priežastys
Priežasčių gali būti daug, tačiau kai kurios pasitaiko ypač dažnai. Kartais tai – laikinas organizmo sutrikimas, bet kartais – rimtesnis signalas apie sveikatos problemas. Žemiau pateikiamos dažniausiai pasitaikančios situacijos.
Skysčių trūkumas yra viena pagrindinių priežasčių. Kai organizme trūksta vandens, sumažėja kraujo tūris, todėl spaudimas krenta. Širdis turi dirbti greičiau, kad kompensuotų sumažėjusį tūrį, todėl pulsas kyla.
Elektrolitų pusiausvyros sutrikimai (pvz., trūkstant natrio ar kalio) daro tiesioginę įtaką širdies veiklai ir slėgiui kraujagyslėse.
Staigus atsistojimas išryškina ortostatinę hipotenziją. Šiuo atveju kraujas nespėja pakilti į smegenis, todėl spaudimas sumažėja, o pulsas pakyla.
Kraujavimas, net ir vidinis, gali lemti spaudimo kritimą ir pulso kilimą, nes organizmas bando kompensuoti prarastą kraują.
Infekcijos, ypač rimtesnės, gali sukelti sisteminį uždegimą, kurio metu pulsas kyla, o spaudimas gali kristi. Sepsis yra viena pavojingiausių tokių būklių.
Stresas ir nerimas dažnai sukelia pulso padidėjimą, o kai kuriems žmonėms – ir spaudimo kritimą dėl kraujagyslių išsiplėtimo.
Širdies veiklos sutrikimai, pavyzdžiui, aritmijos ar širdies nepakankamumas, taip pat gali pasireikšti tokia kombinacija.
Kokie simptomai rodo pavojų?
Nors kai kuriems žmonėms žemas spaudimas yra normalus, aukštas pulsas kartu su juo gali reikšti, kad organizmas patiria didesnę apkrovą. Pavojingais laikomi tokie simptomai, kurie rodo, jog kraujotaka nebepajėgi užtikrinti normalaus organų aprūpinimo deguonimi.
Jei jaučiate stiprų galvos svaigimą, alpimo pojūtį, šaltą prakaitą, dusulį ar krūtinės skausmą, tokia būklė laikoma pavojinga ir reikalauja skubaus dėmesio. Silpnumas, regėjimo „užtemimai“ ar rankų drebėjimas taip pat rodo, kad pasikeitimai kraujospūdyje ir pulso dažnyje veikia smegenis.
Ką galima padaryti namuose?
Nors kiekviena situacija skirtinga, yra keletas veiksmų, kurie beveik visada padeda stabilizuoti būklę. Pirmiausia verta atsisėsti ar atsigulti, kad kraujas lengviau grįžtų į smegenis. Jei įmanoma, pakelkite kojas aukščiau nei galvą – tai padeda greičiau normalizuoti kraujotaką.
Labai svarbu išgerti skysčių. Vanduo su trupučiu druskos arba elektrolitų tirpalas padeda greitai atkurti kraujo tūrį. Jei būklė susijusi su perkaitimu ar fiziniu išsekimu, papildomas vanduo ir poilsis daro didelę įtaką. Taip pat galima lengvai užkąsti – mažas cukraus ar angliavandenių kiekis padeda, jei problema susijusi su gliukozės svyravimais.
Jeigu jaučiate stresą ar nerimą, lėti kvėpavimo pratimai padeda sumažinti širdies ritmą. Tačiau jei pulsas išlieka aukštas ilgiau nei valandą arba būklė kartojasi, reikia kreiptis į specialistą.
Kada būtina kreiptis į medikus?
Žemas spaudimas ir aukštas pulsas tampa pavojingi, kai širdis nebespėja kompensuoti sumažėjusio kraujo spaudimo, o organai negauna pakankamai deguonies. Būtina medicininė pagalba, jei kartu jaučiami šie simptomai: stiprus dusulys, krūtinės skausmas, nuolatinis galvos svaigimas, alpimas, kraujavimas ar įtarimas dėl infekcijos.
Taip pat svarbu kreiptis į gydytoją, jei tokios būklės kartojasi dažnai, net jei simptomai nėra labai stiprūs. Pasikartojančios epizodai gali rodyti širdies, endokrininės sistemos ar kraujotakos sutrikimus, kuriuos gydytojas gali tiksliai nustatyti tik atlikęs tyrimus.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar žemas spaudimas visada pavojingas?
Nebūtinai. Kai kuriems žmonėms žemas kraujospūdis yra normalus. Tačiau kartu su aukštu pulsu jis gali rodyti organizmo perkrovą.
Kodėl kyla pulsas, jei spaudimas mažas?
Organizmas bando kompensuoti sumažėjusį kraujo spaudimą, todėl širdis plaka greičiau, kad organai gautų pakankamai deguonies.
Ką daryti, jei pulsas viršija 120 dūžių per minutę?
Reikia atsisėsti, giliai kvėpuoti ir išgerti vandens. Jei pulsas nemažėja per 20–30 minučių arba jaučiamas silpnumas, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Ar gali būti, kad tai susiję su dehidratacija?
Taip, tai viena dažniausių priežasčių. Skysčių trūkumas sumažina kraujo tūrį, todėl spaudimas krenta, o pulsas kyla.
Kada situacija laikoma kritine?
Kai jaučiamas dusulys, krūtinės skausmas, stiprus galvos svaigimas ar įtariamas kraujavimas. Tokiais atvejais reikia nedelsiant kreiptis pagalbos.
Kas lemia, kad ši būklė pasireiškia tik tam tikrais momentais?
Dažnai žemas spaudimas ir aukštas pulsas nėra nuolatinė problema, o tik tam tikrais momentais pasireiškianti reakcija į dehidrataciją, nuovargį, stresą ar staigų judesį. Tokios epizodinės situacijos ne visada kelia pavojų, tačiau svarbu stebėti jų dažnį ir ieškoti pasikartojimo priežasčių. Kartais tokie momentai atskleidžia, kad kūnui reikia daugiau poilsio, skysčių ar tinkamo maitinimosi ritmo.
