Nuolatinis nuovargis, energijos stoka ir noras prigulti dienos metu – tai būsenos, kurias daugelis mūsų linkę nurašyti greitam gyvenimo tempui, stresui darbe ar tiesiog amžiui. Tačiau medicinos ekspertai ir kardiologai vis dažniau skambina pavojaus varpais: tai, kas atrodo kaip paprastas išsekimas, gali būti rimtos lėtinės ligos – stazinio širdies nepakankamumo – pranašas. Tai būklė, kai širdis nebepajėgia efektyviai pumpuoti kraujo po organizmą, todėl organai negauna pakankamai deguonies, o skysčiai pradeda kauptis ten, kur jų neturėtų būti. Laiku nepastebėta ir negydoma ši liga gali progresuoti į gyvybei pavojingas komplikacijas, todėl gebėjimas atskirti paprastą nuovargį nuo kardiologinių problemų yra gyvybiškai svarbus.
Kas iš tiesų yra stazinis širdies nepakankamumas?
Stazinis širdies nepakankamumas nėra liga, kuri ištinka staiga, kaip infarktas. Tai dažniausiai yra lėtinis, progresuojantis procesas. Terminas „nepakankamumas“ nereiškia, kad širdis visiškai sustojo. Tai reiškia, kad širdies raumuo tapo per silpnas arba per daug standus, kad galėtų tinkamai prisipildyti krauju ir jį išstumti į kraujotakos sistemą.
Kai siurbimo funkcija sutrinka, kraujas, kuris turėtų būti išpumpuotas iš širdies, pradeda tvenktis (susidaro stazė) organuose, esančiuose prieš širdį. Dažniausiai tai paveikia plaučius ir veninę sistemą. Inkstai, reaguodami į sumažėjusį kraujo srautą, pradeda sulaikyti vandenį ir druskas organizme, o tai dar labiau apsunkina širdies darbą. Susidaro užburtas ratas: kuo silpniau dirba širdis, tuo daugiau skysčių kaupiasi, ir kuo daugiau skysčių kaupiasi, tuo sunkiau dirbti širdžiai.
Kodėl šią būklę taip lengva supainioti su nuovargiu?
Kardiologai pabrėžia, kad vienas pirmųjų ir dažniausiai ignoruojamų simptomų yra sumažėjusi fizinė ištvermė. Žmogus gali pastebėti, kad įprasti darbai – pavyzdžiui, lipimas laiptais į antrą aukštą, namų tvarkymas ar net pasivaikščiojimas iki parduotuvės – tampa neįveikiami be poilsio pertraukėlių. Kadangi šis procesas dažnai vyksta lėtai, pacientai nesąmoningai prisitaiko prie savo būklės: jie pradeda mažiau judėti, vengia aktyvumo ir tikina save, kad „tiesiog sensta“.
Tačiau esminis skirtumas tarp paprasto nuovargio ir širdies nepakankamumo yra poilsio efektas. Po įprasto fizinio ar protinio krūvio gerai išsimiegojus jėgos sugrįžta. Tuo tarpu sergant širdies nepakankamumu, net ir po ilgo miego ar gulėjimo žmogus gali jaustis išsekęs, o paprasčiausias veiksmas gali sukelti dusulį.
Esminiai simptomai, kuriuos išskiria kardiologai
Nors nuovargis yra bendrinis simptomas, kardiologai įvardija specifinius požymius, kurie kartu su silpnumu signalizuoja apie širdies problemas. Jei pastebite šių simptomų derinį, būtina nedelsiant kreiptis į specialistą.
Dusulys (dispnėja) ir ortopnėja
Tai vienas ryškiausių stazinio širdies nepakankamumo požymių. Dusulys gali atsirasti fizinio krūvio metu, o ligai progresuojant – ir ramybės būsenoje. Ypač svarbus simptomas yra ortopnėja – dusulys atsigulus. Pacientai dažnai skundžiasi, kad negali miegoti ant žemos pagalvės, nes jaučia oro trūkumą. Atsisėdus ar pasidėjus daugiau pagalvių, kvėpuoti tampa lengviau. Taip nutinka todėl, kad gulint skysčiai iš kojų ir pilvo srities persiskirsto į plaučius, apsunkindami dujų apykaitą.
Kojų, čiurnų ir pilvo tinimas (edema)
Dėl sutrikusios kraujotakos ir inkstų veiklos organizme kaupiasi skysčiai. Veikiant gravitacijai, dienos metu skysčiai dažniausiai nusėda apatinėse kūno dalyse. Vakare pacientai gali pastebėti, kad batai tapo per ankšti, o kojos – sunkios ir patinusios. Paspaudus patinusią vietą pirštu, kurį laiką gali išlikti duobutė. Sunkesniais atvejais skysčiai gali kauptis pilvo ertmėje (ascitas), sukeldami pilvo pūtimą ir apetito praradimą.
Staigus svorio didėjimas
Daugelis žmonių džiaugiasi numetę svorio, tačiau staigus ir nepaaiškinamas svorio augimas (pavyzdžiui, 1–2 kg per parą arba daugiau nei 2 kg per savaitę) yra pavojingas ženklas. Tai rodo ne riebalinio audinio didėjimą, o skysčių susilaikymą organizme. Kardiologai rekomenduoja pacientams, kuriems įtariamas širdies nepakankamumas, svertis kiekvieną rytą tuo pačiu metu ir stebėti pokyčius.
Nuolatinis kosulys ar švokštimas
Sausas, dirginantis kosulys, kuris dažnai sustiprėja naktį atsigulus, gali būti dar vienas skysčių kaupimosi plaučiuose požymis. Kartais atkosėjama rausvų, putotų skreplių – tai jau yra plaučių edemos (labai pavojingos būklės) simptomas.
Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai
Stazinis širdies nepakankamumas retai atsiranda be priežasties. Tai dažniausiai yra kitų, ilgai negydytų ar netinkamai kontroliuojamų ligų pasekmė. Kardiologai išskiria šias pagrindines priežastis:
- Arterinė hipertenzija (aukštas kraujospūdis): Kai kraujospūdis nuolat aukštas, širdis turi dirbti stipriau, kad išstumtų kraują. Ilgainiui širdies raumuo sustorėja, o vėliau nusilpsta ir išsiplečia.
- Išeminė širdies liga: Dėl susiaurėjusių arterijų širdies raumuo negauna pakankamai deguonies, todėl dalis jo gali žūti (po infarkto) arba tiesiog nusilpti.
- Širdies vožtuvų ligos: Jei vožtuvai nesandarūs arba susiaurėję, širdis priversta dirbti intensyviau, kas ilgainiui veda į nepakankamumą.
- Diabetas: Cukrinis diabetas žaloja kraujagysles ir patį širdies raumenį, didindamas nepakankamumo riziką.
- Aritmijos: Sutrikęs širdies ritmas (pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimas) neleidžia širdžiai efektyviai prisipildyti ir susitraukti.
Diagnostika: kaip nustatoma liga?
Jei jaučiate minėtus simptomus, gydytojas pirmiausia atliks fizinę apžiūrą: paklausys širdies ir plaučių darbo, patikrins, ar nėra kojų tinimo ir kaklo venų išsiplėtimo. Tačiau tiksiai diagnozei patvirtinti reikalingi instrumentiniai tyrimai.
Vienas svarbiausių tyrimų – echokardiografija (širdies echoskopija). Jos metu ultragarsu įvertinama širdies struktūra, vožtuvų būklė ir, svarbiausia, kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija (IF). Tai rodiklis, parodantis, kokią dalį kraujo širdis išstumia kiekvieno susitraukimo metu. Normali IF yra apie 55–70 %. Jei šis skaičius mažesnis, tai gali rodyti sistolinį širdies nepakankamumą.
Taip pat atliekamas elektrokardiogramos (EKG) tyrimas ritmui įvertinti ir specifiniai kraujo tyrimai. Ypač informatyvus yra natriuretinių peptidų (BNP arba NT-proBNP) tyrimas. Padidėjusi šių medžiagų koncentracija kraujyje yra stiprus širdies nepakankamumo indikatorius.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Šiame skyriuje pateikiame atsakymus į klausimus, kuriuos pacientai dažniausiai užduoda kardiologams vizito metu.
Ar širdies nepakankamumas yra išgydomas?
Daugeliu atvejų stazinis širdies nepakankamumas yra lėtinė būklė, kurios visiškai išgydyti neįmanoma, tačiau ją galima sėkmingai valdyti. Tinkamai parinkti vaistai ir gyvenimo būdo pokyčiai leidžia pacientams gyventi ilgą ir kokybišką gyvenimą, sustabdyti ligos progresavimą ir sumažinti simptomus.
Kiek skysčių galima vartoti sergant šia liga?
Skysčių ribojimas yra svarbi gydymo dalis. Dažniausiai gydytojai rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 1,5–2 litrus skysčių per parą (įskaitant sriubas, vaisius ir kitus produktus). Tačiau tikslų kiekį turi nustatyti gydytojas, atsižvelgdamas į ligos stadiją ir vartojamus vaistus.
Ar galiu sportuoti, jei man diagnozuotas širdies nepakankamumas?
Taip, ir netgi rekomenduojama. Saikingas fizinis aktyvumas stiprina širdies raumenį ir gerina savijautą. Tačiau krūvis turi būti griežtai suderintas su gydytoju. Dažniausiai rekomenduojamas lengvas aerobinis krūvis, pavyzdžiui, vaikščiojimas, vengiant sunkių svorių kilnojimo ar didelio intensyvumo treniruočių.
Kodėl reikia riboti druską?
Druska (natris) sulaiko vandenį organizme. Kuo daugiau druskos vartojate, tuo daugiau skysčių kaupiasi audiniuose, o tai didina kraujospūdį ir apkrovą širdžiai. Rekomenduojama neviršyti 2–3 gramų druskos per parą, vengti perdirbtų produktų, konservų ir rūkytų gaminių.
Gyvenimo būdo korekcijos ir stebėsena
Nors medikamentinis gydymas (beta blokatoriai, AKF inhibitoriai, diuretikai ir kt.) yra kertinis akmuo valdant šią ligą, paties paciento indėlis yra ne mažiau svarbus. Sėkminga ligos kontrolė neįmanoma be paciento sąmoningumo ir disciplinos.
Kiekvienas pacientas turėtų vesti savistabos dienyną. Jame reikėtų žymėti kasdienį svorį, kraujospūdį, pulso dažnį ir bendrą savijautą. Svorio svyravimai dažnai yra pirmasis požymis, kad būklė blogėja ir reikia koreguoti diuretikų (šlapimą varančių vaistų) dozę. Taip pat labai svarbu mesti rūkyti ir visiškai atsisakyti alkoholio, nes šie veiksniai tiesiogiai žaloja širdies raumenį ir kraujagysles.
Kardiologai taip pat akcentuoja skiepų svarbą. Gripas ar pneumokokinė infekcija (plaučių uždegimas) pacientams su širdies nepakankamumu gali būti mirtini, todėl kasmetinė vakcinacija nuo gripo ir periodinė vakcinacija nuo pneumokoko yra griežtai rekomenduojama.
Pabaigai svarbu pabrėžti: jei jaučiate staigų, stiprų dusulį, kuris nepraeina ramybės būsenoje, jaučiate skausmą krūtinėje, alpstate arba atkosite kraujingų skreplių, nelaukite rytojaus ar vizito pas šeimos gydytoją. Tai gali būti ūminio širdies nepakankamumo arba plaučių edemos požymiai, reikalaujantys skubios medicininės pagalbos. Laiku sureagavus į organizmo siunčiamus signalus, galima išvengti negrįžtamų pasekmių.
