Kodėl aukštas kraujo spaudimas dažnai nejaučiamas?
Spaudimo padidėjimas dažniausiai vyksta pamažu: kraujagyslės prisitaiko prie aukštesnio slėgio, širdis tampa stipresnė, o organizmas tiesiog pripranta. Dėl šios priežasties net kritiškai padidėję rodikliai gali nekelti diskomforto. Tik kai slėgis tampa labai aukštas arba organizmas susiduria su papildomu stresu, pasireiškia simptomai, kurių nereikėtų ignoruoti.
Tiesa ir tai, kad simptomai labai priklauso nuo žmogaus individualių savybių: vienas gali jausti galvos skausmą pakilus vos keliais vienetais, o kitas gali nepajusti nieko net esant 180/110 mmHg spaudimui.
Dažniausi aukšto kraujo spaudimo simptomai
1. Galvos skausmas. Dažniausiai jaučiamas smilkiniuose arba galvos viršuje, pulsuojantis, spaudžiantis. Jis ryškesnis rytais, nes naktį spaudimas gali padidėti.
2. Galvos svaigimas. Tai vienas pirmųjų požymių, kad kraujagyslės patiria per didelį krūvį. Svaigimas gali atsirasti stovint, lenkiantis ar tiesiog ramybėje.
3. Pykinimas. Jis dažnai klaidingai siejamas su virškinimu, tačiau iš tikrųjų gali būti padidėjusio slėgio pasekmė, ypač jei lydimas kitų simptomų.
4. Spaudimas arba sunkumo jausmas krūtinėje. Padidėjęs spaudimas verčia širdį dirbti stipriau. Dėl to gali atsirasti diskomfortas ar spaudimas krūtinėje, ypač fizinio krūvio metu.
5. Širdies plakimo permušimai. Hipertenzija kartais sukelia širdies ritmo sutrikimus. Plakimas tampa nelygus, per greitas arba jaučiamas stipriau nei įprastai.
6. Ūžesys ar skambėjimas ausyse. Tai vienas neįprasčiausių, bet labai dažnai pasitaikančių simptomų. Dėl padidėjusio slėgio smulkios kraujagyslės aplink ausis reaguoja jautriai.
7. Regėjimo pokyčiai. Neryškus matymas, blyksniai, „taškeliai“ gali reikšti, kad aukštas spaudimas veikia akių kraujagysles.
8. Nuovargis ir mieguistumas. Kai smegenys gauna per mažai deguonies dėl sutrikusio kraujotakos reguliavimo, žmogus gali jaustis neįprastai pavargęs ir lėtas.
9. Dusulys. Tai signalas, kad širdis susiduria su per dideliu krūviu. Dusulys gali atsirasti net atliekant lengvus veiksmus, pavyzdžiui, lipant laiptais.
10. Kraujavimas iš nosies. Nors retas, bet dažniausiai atsiranda esant labai aukštam spaudimui, kai kraujagyslės tampa pertemptos.
Kokie simptomai rodo, kad padėtis rimta?
Jeigu pasireiškia šie simptomai, spaudimas gali būti pavojingai aukštas ir būtina nedelsiant reaguoti:
– stiprus, neįprastas galvos skausmas,
– staigus regėjimo sutrikimas,
– krūtinės skausmas, spaudimas ar deginimas,
– stiprus dusulys,
– koordinacijos sutrikimas, rankos ar kojos tirpimas,
– kalbos neryškumas,
– sąmonės praradimas ar alpimas.
Tokie simptomai gali būti hipertenzinės krizės ar net insulto požymiai. Jei juntama bent dalis iš jų, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
Ką galima padaryti šiandien, jei įtariate aukštą spaudimą?
1. Pamatuokite spaudimą. Tai pirmas ir svarbiausias žingsnis. Matavimą atlikite ramiai, sėdėdami, po 5 minučių poilsio. Pakartokite dar kartą po kelių minučių.
2. Išgerkite vandens. Dehidratacija gali padidinti spaudimą, todėl vanduo kartais padeda stabilizuoti rodiklius.
3. Išeikite į gryną orą arba paatvėskite. Gaivus oras ir lėtas kvėpavimas gali sumažinti įtampą ir sušvelninti simptomus.
4. Venkite kofeino ir alkoholio. Abu šie veiksniai laikinai kelia spaudimą, todėl juos reikėtų apriboti bent kelias valandas.
5. Pailsėkite. Kartais spaudimas pakyla dėl streso ar nuovargio, todėl trumpa pauzė ir atpalaiduojantis kvėpavimas gali padėti.
Ką daryti rytoj ir toliau: ilgalaikiai sprendimai
Reguliariai matuokite spaudimą. Rytinis ir vakarinis matavimas kelias dienas iš eilės padės suprasti, ar padidėjimas nuolatinis.
Sumažinkite druskos kiekį. Druska tiesiogiai didina spaudimą, todėl jos ribojimas yra vienas veiksmingiausių būdų pagerinti rodiklius.
Judėkite. Kasdienis ėjimas, lengvas bėgimas ar plaukimas stiprina kraujagysles ir mažina slėgį.
Rūpinkitės miegu. Prastas miegas trikdo hormonų balansą, kuris lemia spaudimo šuolius.
Stebėkite skydliaukę ir širdį. Jei simptomai kartojasi, būtina atlikti kraujo tyrimus ir širdies veiklos įvertinimą.
Kreipkitės į gydytoją dėl galimo gydymo. Kartais spaudimui sureguliuoti reikia vaistų, ypač jei svyravimai dažni ar ryškūs.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Būtinai kreipkitės į gydytoją, jei:
– spaudimas nuolat viršija 140/90 mmHg,
– simptomai kartojasi dažnai,
– pasireiškia krūtinės skausmas ar dusulys,
– yra stiprus galvos skausmas, matymo pakitimai,
– spaudimas kartais pakyla iki 160/100 mmHg ar daugiau.
Gydytojas nustatys, ar būtinas gydymas, ar pakanka gyvenimo būdo korekcijos.
DUK
Ar visi jaučia simptomus?
Ne. Dalis žmonių net esant labai aukštam spaudimui jaučiasi normaliai, todėl būtina reguliariai matuotis.
Ar galvos skausmas visada reiškia padidėjusį spaudimą?
Nebūtinai, tačiau jei skausmas naujas, stiprus ar lydimas kitų simptomų, verta pasitikrinti.
Ar galima sumažinti spaudimą be vaistų?
Dažnai taip – judėjimas, mityba ir druskos ribojimas gali smarkiai pagerinti rodiklius.
Ar reikėtų vengti kavos?
Jei spaudimas nuolat aukštas, kavą vertėtų vartoti saikingai ir stebėti, kaip organizmas reaguoja.
Ar padeda trumpa meditacija ar kvėpavimas?
Taip. Ramus kvėpavimas sumažina streso hormonų lygį, o tai tiesiogiai veikia kraujospūdį.
Dienos įpročiai, kurie padeda jaustis geriau
Aukšto kraujo spaudimo simptomai gali būti įvairūs ir lengvai supainiojami su kitomis būklėmis, todėl svarbu atpažinti ryškesnius ženklus ir laiku sureaguoti. Kasdieniai sprendimai – nuo vandens stiklinės ryte iki ramesnio vakaro ritmo – gali lemti didžiulį skirtumą. Stebint savijautą, matuojant spaudimą ir palaikant sveikesnį gyvenimo būdą, galima išvengti rimtų komplikacijų ir gyventi kur kas saugiau.
