Skrandžio uždegimas, mediciniškai vadinamas gastritu, yra viena dažniausių virškinimo trakto problemų, su kuria susiduria įvairaus amžiaus žmonės. Nors daugelis esame linkę ignoruoti pirmuosius simptomus, tokius kaip sunkumas pavalgius, deginimo pojūtis ar pykinimas, negydomas uždegimas gali komplikuotis į opas ar net rimtesnes onkologines ligas. Gydytojai gastroenterologai pabrėžia, kad sėkmingam gydymui neužtenka tiesiog nueiti į vaistinę ir nusipirkti populiariausią reklamuojamą preparatą. Skirtingi vaistai veikia skirtingas uždegimo grandis, o netinkamas jų pasirinkimas gali ne tik nepadėti, bet ir pabloginti situaciją. Šiame straipsnyje detaliai apžvelgsime, kokios vaistų grupės yra efektyviausios gydant skrandžio uždegimą, kaip jie veikia organizmą ir, kas ypač svarbu, kokiais atvejais jų vartoti griežtai negalima.
Kaip atpažinti gastritą ir kodėl svarbu ne tik slopinti simptomus
Prieš kalbant apie konkrečius vaistus, svarbu suprasti, kas vyksta jūsų skrandyje. Gastritas yra skrandžio gleivinės uždegimas, kurį gali sukelti infekcijos (dažniausiai Helicobacter pylori bakterija), nesaikingas vaistų nuo skausmo vartojimas, alkoholis ar lėtinis stresas. Gleivinė yra apsauginis barjeras, saugantis skrandžio sieneles nuo stiprios druskos rūgšties, reikalingos virškinimui. Kai šis barjeras pažeidžiamas, rūgštis pradeda „graužti“ patį skrandį, sukeldama uždegimą.
Gydytojai įspėja, kad daugelis pacientų daro klaidą, vartodami vaistus tik simptomams malšinti (pavyzdžiui, tik tada, kai jaučia rėmenį), tačiau negydo pačios uždegimo priežasties. Efektyvus gydymas dažniausiai reikalauja sistemingo vaistų kurso, kurį sudaro rūgštingumą mažinantys preparatai, gleivinę apsaugančios priemonės ir, esant poreikiui, antibiotikai.
Protonų siurblio inhibitoriai (PSI) – „auksinis standartas“
Šiandien pati efektyviausia ir dažniausiai gydytojų skiriama vaistų grupė skrandžio uždegimui ir opaligei gydyti yra protonų siurblio inhibitoriai. Tai nėra paprasti rūgštį neutralizuojantys vaistai; jie veikia ląstelių lygmeniu.
Šios grupės vaistai blokuoja fermentą (vadinamąjį protonų siurblį) skrandžio gleivinės ląstelėse, kuris yra atsakingas už rūgšties gamybą. Tai leidžia sumažinti rūgšties išsiskyrimą iki 90 proc. ir suteikia pažeistai gleivinei laiko sugyti.
Populiariausios veikliosios medžiagos:
- Omeprazolas: Vienas seniausiai vartojamų ir geriausiai ištirtų vaistų. Dažniausiai skiriamas rytiniam vartojimui.
- Pantoprazolas: Pasižymi mažesne sąveika su kitais vaistais, todėl dažnai rekomenduojamas vyresnio amžiaus žmonėms, vartojantiems daug įvairių medikamentų (pvz., širdies ligoms gydyti).
- Ezomeprazolas: Naujesnės kartos vaistas, kuris veikia greičiau ir stipriau nei omeprazolas, dažnai skiriamas esant eroziniam ezofagitui ar sunkiam gastritui.
- Lansoprazolas ir Rabeprazolas: Alternatyvos, kurios gali būti skiriamos, jei pacientas netoleruoja kitų šios grupės vaistų.
Svarbu žinoti, kad PSI grupės vaistai geriausiai veikia, kai yra geriami likus 30–60 minučių iki pusryčių. Būtent tada aktyvuojasi didžiausias skaičius protonų siurblių, kuriuos vaistas gali užblokuoti.
H2 receptorių blokatoriai – alternatyva ir papildymas
Kita vaistų grupė, kuri istoriškai buvo naudojama dažniau, bet vis dar yra aktuali, yra H2 receptorių blokatoriai (histamino H2 receptorių antagonistai). Jie veikia blokuodami histamino poveikį skrandžio ląstelėms, taip mažindami rūgšties gamybą.
Nors jie yra silpnesni už protonų siurblio inhibitorius, jie pradeda veikti greičiau (per 60 minučių). Dažniausiai vartojama veiklioji medžiaga yra famotidinas. Anksčiau populiarus ranitidinas daugelyje šalių buvo išimtas iš rinkos dėl galimų priemaišų, todėl gydytojai dabar rekomenduoja rinktis saugesnes alternatyvas.
Šie vaistai dažnai skiriami:
- Lengvesnėms gastrito formoms gydyti;
- Kaip papildoma priemonė nakčiai, jei pacientą kankina naktinis rėmuo ar skausmai, nepaisant ryte išgerto PSI vaisto.
Antacidiniai vaistai – greitoji pagalba, bet ne gydymas
Daugelis žmonių vaistinėse perka kramtomas tabletes ar suspensijas, kurių sudėtyje yra magnio, aliuminio ar kalcio druskų. Tai yra antacidai. Jų veikimo principas – cheminė reakcija, kurios metu neutralizuojama jau pagaminta skrandžio rūgštis.
Kada jie padeda? Antacidai puikiai tinka momentiniam simptomų malšinimui. Jei persivalgėte ir jaučiate deginimą, jie suveiks per kelias minutes.
Kada jie netinka? Jie negydo uždegimo priežasties ir neveikia ilgai (paprastai poveikis trunka 1–2 valandas). Gydytojai pabrėžia, kad vien antacidais lėtinio gastrito išgydyti nepavyks. Be to, per dažnas jų vartojimas gali sutrikdyti elektrolitų pusiausvyrą organizme.
Gleivinę apsaugantys vaistai (citoprotektoriai)
Esant eroziniam gastritui (kai gleivinėje atsiranda paviršinių žaizdelių), gydytojai gali paskirti vaistus, kurie fiziškai padengia skrandžio sieneles apsaugine plėvele.
- Bismuto preparatai: Ne tik padengia opas ir erozijas apsauginiu sluoksniu, bet ir pasižymi antibakteriniu poveikiu prieš H. pylori bakteriją.
- Sukralfatas: Reaguodamas su skrandžio rūgštimi, virsta klampia pasta, kuri prilimpa prie pažeistų vietų ir saugo jas nuo tolesnio dirginimo, leisdama audiniams gyti.
Kada vaistų nuo skrandžio uždegimo vartoti negalima?
Nors dauguma minėtų vaistų yra parduodami be recepto, savigyda gali būti pavojinga. Gydytoja pabrėžia konkrečias situacijas ir būkles, kuomet tam tikrų vaistų vartojimas yra draudžiamas arba reikalauja ypatingo atsargumo.
1. Būklės, kai slepiami „pavojaus signalai“
Griežtai negalima aklai vartoti rūgštingumą mažinančių vaistų, jei jaučiate šiuos simptomus: staigus svorio kritimas, rijimo sutrikimai, vėmimas krauju ar juodos išmatos. Tai gali būti skrandžio vėžio požymiai. Vartodami vaistus, laikinai paslėpsite simptomus, tačiau liga progresuos. Tokiu atveju būtina ne vaistinė, o skubi endoskopija.
2. Inkstų funkcijos nepakankamumas
Antacidai, kurių sudėtyje yra magnio ir aliuminio, gali būti pavojingi žmonėms, sergantiems lėtiniu inkstų nepakankamumu. Inkstai nepajėgia pašalinti šių metalų druskų pertekliaus, todėl organizme gali kauptis toksinės medžiagos, sukeliančios nervų sistemos pažeidimus ar kaulų ligas.
3. Sąveika su kitais vaistais
Tai viena dažniausių klaidų. Protonų siurblio inhibitoriai (omeprazolas ir kt.) keičia skrandžio pH, todėl gali sutrikti kitų vaistų pasisavinimas. Pavyzdžiui:
- Gali susilpnėti priešgrybelinių vaistų poveikis.
- Gali pakisti kraują skystinančių vaistų (pvz., klopidogrelio) veikimas, didinant trombų susidarymo riziką.
- Gali sumažėti geležies papildų įsisavinimas, nes geležiai pasisavinti reikalinga rūgštinė terpė.
4. Nėštumas ir žindymas
Nors kai kurie vaistai nuo rūgštingumo yra sąlyginai saugūs nėštumo metu (dažniausiai tam tikri antacidai), daugelis sisteminio poveikio vaistų (kai kurie PSI, bismuto preparatai) gali būti nerekomenduojami arba skiriami tik gydytojui įvertinus riziką. Bismuto preparatų nėštumo metu vartoti paprastai draudžiama.
5. Ilgalaikis vartojimas be pertraukų
Protonų siurblio inhibitorių negalima vartoti metų metus be gydytojo priežiūros. Ilgalaikis rūgšties slopinimas siejamas su:
- Vitamino B12 trūkumu (anemija);
- Magnio trūkumu (gali sukelti raumenų spazmus, širdies ritmo sutrikimus);
- Padidėjusia kaulų lūžių rizika (dėl kalcio pasisavinimo sutrikimų);
- Didesne žarnyno infekcijų (pvz., Clostridium difficile) rizika, nes rūgštis natūraliai naikina bakterijas.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar galiu vartoti vaistus nuo skausmo (ibuprofeną), jei sergu gastritu?
Tai labai rizikinga. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (ibuprofenas, diklofenakas, aspirinas) yra viena pagrindinių gastrito ir opų priežasčių. Jie mažina apsauginio gleivių sluoksnio gamybą. Jei turite skrandžio problemų, dėl skausmo malšinimo būtinai tarkitės su gydytoju – dažniau rekomenduojamas paracetamolis arba kartu su vaistais nuo skausmo skiriami PSI skrandžio apsaugai.
Kiek laiko reikia vartoti vaistus, kad skrandis pasveiktų?
Ūminis gastritas, laikantis dietos ir vartojant vaistus, gali praeiti per keletą savaičių. Lėtinio gastrito ar opaligės gydymo kursas paprastai trunka nuo 4 iki 8 savaičių. H. pylori naikinimo kursas trunka 10–14 dienų. Svarbiausia taisyklė – nenutraukti vaistų vartojimo vos pasijutus geriau, nes uždegimas gali greitai atsinaujinti.
Ar soda padeda nuo skrandžio uždegimo?
Gydytojai griežtai nerekomenduoja gerti maistinės sodos tirpalo. Nors ji trumpam neutralizuoja rūgštį, vėliau įvyksta vadinamasis „rikošeto fenomenas“ – skrandis, reaguodamas į staigų šarmingumą, pradeda gaminti dar daugiau rūgšties. Be to, soda gali pakenkti skrandžio sienelėms ir sukelti dujų kaupimąsi.
Kada geriausia gerti probiotikus?
Jei gastrito gydymui (ypač naikinant H. pylori) buvo paskirti antibiotikai, probiotikai yra būtini. Juos reikėtų vartoti viso kurso metu ir dar bent savaitę po jo, darant 2–3 valandų pertrauką nuo antibiotiko išgėrimo.
Profilaktika ir gyvensenos svarba gydymo procese
Net ir patys geriausi vaistai bus mažai veiksmingi, jei pacientas nepakeis savo kasdienių įpročių. Skrandžio uždegimo gydymas yra kompleksinis procesas, kuriame vaistai sudaro tik vieną dalį. Norint išvengti ligos pasikartojimo ir užtikrinti ilgalaikį gleivinės sugijimą, būtina peržiūrėti mitybos režimą. Rekomenduojama valgyti mažesnėmis porcijomis 5–6 kartus per dieną, vengti labai karšto ar labai šalto maisto, aštrių prieskonių, rūkytų gaminių ir kavos ant tuščio skrandžio.
Taip pat labai svarbu valdyti stresą, kuris per nervų sistemą tiesiogiai stimuliuoja rūgšties gamybą. Reguliarūs vizitai pas gastroenterologą ir profilaktiniai tyrimai, ypač jei šeimoje yra buvę skrandžio vėžio atvejų, padeda laiku pastebėti pakitimus ir koreguoti gydymą, kol vaistai dar gali efektyviai padėti. Atsakingas požiūris į vaistų vartojimą – jų derinimas, tinkamas laikas ir trukmė – yra raktas į sveiką virškinimo sistemą.
