Auksinis stafilokokas (Staphylococcus aureus) yra viena iš labiausiai paplitusių bakterijų pasaulyje, kurią ant savo odos ar nosies gleivinėje nešioja maždaug trečdalis visų žmonių. Daugeliu atvejų šis „sugyventinis” nesukelia jokių problemų arba sukelia tik nedidelius odos negalavimus. Tačiau situacija drastiškai pasikeičia, kai bakterija patenka į gilesnius organizmo sluoksnius, kraujotaką ar vidaus organus. Tuomet nekalta bakterija tampa mirtinai pavojingu priešu, galinčiu sukelti sepsį, pneumoniją ar kaulų infekcijas. Gebėjimas laiku atpažinti pirmuosius simptomus yra kritiškai svarbus, nes stafilokoko infekcijos vystosi greitai, o kai kurios atmainos, pavyzdžiui, MRSA, yra atsparios įprastiems antibiotikams, todėl gydymas tampa sudėtingu iššūkiu.
Kas yra auksinis stafilokokas ir kodėl jis tampa agresyvus?
Staphylococcus aureus yra rutulio formos bakterija, kuri natūraliai egzistuoja žmogaus mikrobiotoje. Dažniausiai ji aptinkama nosies šnervėse, pažastyse, kirkšnyse ar ant rankų odos. Kol mūsų imuninė sistema veikia sklandžiai, o oda yra nepažeista, bakterija išlieka pasyvi. Tai vadinama kolonizacija – žmogus yra bakterijos nešiotojas, bet sergančiuoju jo vadinti negalima.
Infekcija prasideda tada, kai bakterija įveikia organizmo apsauginius barjerus. Tai gali nutikti per menkiausią įbrėžimą, įpjovimą, chirurginę žaizdą ar net per kateterio įvedimo vietą. Patekęs į palankią terpę, stafilokokas pradeda sparčiai daugintis ir išskirti toksinus, kurie žaloja aplinkinius audinius ir sukelia uždegiminį atsaką. Būtent šis atsakas ir pasireiškia mums matomais ir jaučiamais simptomais.
Odos ir minkštųjų audinių infekcijos požymiai
Dažniausiai auksinis stafilokokas pasireiškia odos infekcijomis. Simptomai gali varijuoti nuo paprasto spuogelio iki didelių, skausmingų pūlinių. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos specifinius požymius:
Švotai (furunkulai) ir karbunkulai
Tai yra viena dažniausių stafilokoko apraiškų. Furunkulas yra plauko folikulo ir aplinkinių audinių uždegimas. Jis atrodo kaip raudonas, ištinęs ir labai skausmingas guzas, kurio centre ilgainiui susiformuoja pūlinga viršūnė. Karbunkulas yra sudėtingesnė būklė – tai kelių susijungusių furunkulų sankaupa po oda. Pagrindiniai simptomai:
- Staigus odos paraudimas ir patinimas pažeistoje vietoje.
- Tvinkčiojantis skausmas, stiprėjantis liečiant.
- Geltonos arba baltos pūlių viršūnės atsiradimas.
- Karbunkulo atveju gali pakilti bendra kūno temperatūra, atsirasti silpnumas.
Impetiga
Ši liga dažniausiai kamuoja vaikus, tačiau ja gali susirgti ir suaugusieji. Impetiga pasireiškia kaip skausmingas bėrimas, dažniausiai aplink nosį ir burną. Būdingiausias simptomas – didelės pūslės, kurios vėliau trūksta ir pasidengia medaus spalvos ša šais. Tai labai užkrečiama būklė, plintanti per tiesioginį kontaktą.
Celiulitas
Tai gilesnių odos sluoksnių infekcija, kurios nereikėtų painioti su kosmetiniu celiulitu. Stafilokokinis celiulitas yra rimta būklė. Pažeista vieta (dažniausiai kojos) tampa ryškiai raudona, patinusi ir karšta liečiant. Paraudimas gali plisti labai greitai. Žmogus dažnai karščiuoja, krečia šaltis, padidėja artimiausi limfmazgiai.
Invazinės stafilokoko infekcijos simptomai
Kai bakterija patenka į kraujotaką (bakteriemija), ji gali nukeliauti į bet kurį organą. Tai vadinama invazine infekcija, kuri yra pavojinga gyvybei. Simptomai priklauso nuo to, kuris organas yra pažeistas, tačiau bendrieji sepsio požymiai yra šie:
- Aukšta temperatūra (virš 38°C) arba neįprastai žema temperatūra.
- Dažnas širdies plakimas ir pasunkėjęs, dažnas kvėpavimas.
- Smarkus silpnumas, galvos svaigimas, sąmonės sutrikimai.
- Sumažėjęs šlapinimosi dažnis.
Jei stafilokokas nukeliauja į plaučius, išsivysto stafilokokinė pneumonija. Jai būdingas aukštas karščiavimas, kosulys su pūlingais ar kruvinais skrepliais, krūtinės skausmas ir dusulys. Tuo tarpu patekęs į širdį, jis sukelia endokarditą – širdies vožtuvų infekciją, pasireiškiančią ilgalaikiu karščiavimu, naktiniu prakaitavimu, sąnarių skausmais ir mažomis kraujosruvomis po oda.
Stafilokokinis apsinuodijimas maistu
Auksinis stafilokokas yra viena dažniausių apsinuodijimo maistu priežasčių. Įdomu tai, kad simptomus sukelia ne pati bakterija, o jos gaminami toksinai, kurie yra atsparūs karščiui. Jei maistas buvo ruošiamas nešvariomis rankomis ir laikomas kambario temperatūroje, bakterijos pasidaugina ir išskiria toksinus.
Simptomai pasireiškia žaibiškai – dažniausiai praėjus vos 1–6 valandoms po valgio:
- Stiprus pykinimas ir vėmimas.
- Skausmingi pilvo spazmai.
- Viduriavimas.
- Kartais – dehidratacija dėl skysčių netekimo.
Gera žinia ta, kad ši būklė dažniausiai praeina savaime per 24–48 valandas, tačiau silpnesnės sveikatos žmonėms gali prireikti lašelinių skysčiams atstatyti.
Toksinio šoko sindromas
Tai reta, bet gyvybei pavojinga būklė, kurią sukelia specifiniai auksinio stafilokoko toksinai. Nors istoriškai tai buvo siejama su tamponų naudojimu, sindromas gali išsivystyti bet kam po operacijų ar odos nudegimų. Simptomai atsiranda staiga:
- Staigus ir labai aukštas karščiavimas.
- Vėmimas ir viduriavimas.
- Bėrimas, primenantis nudegimą saulėje (ypač ant delnų ir padų).
- Raumenų skausmai ir galvos skausmas.
- Sąmonės aptemimas.
Tai yra skubios medicininės pagalbos reikalaujanti situacija.
Kas yra MRSA ir kodėl ji kelia didžiausią nerimą?
Kalbant apie stafilokoko simptomus, būtina paminėti MRSA (meticilinui atsparų auksinį stafilokoką). Tai ta pati bakterija, tačiau ji mutavo ir tapo atspari daugumai įprastų penicilino grupės antibiotikų. MRSA infekcijos simptomai iš esmės nesiskiria nuo paprasto stafilokoko – tai tie patys pūliniai, celiulitas ar pneumonija. Tačiau pagrindinis skirtumas yra gydymo eiga: įprasti vaistai neveikia, infekcija progresuoja nepaisant gydymo, o pūliniai gali tapti didesni ir gilesni.
MRSA dažniau aptinkama ligoninėse (hospitalinė infekcija), tačiau vis dažniau pasitaiko ir visuomenėje įgyta MRSA forma, kuria užsikrečiama sporto klubuose, bendrabučiuose ar per buitinius kontaktus.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar auksinis stafilokokas yra užkrečiamas?
Taip, jis yra labai užkrečiamas. Bakterija plinta tiesioginio kontakto būdu (liečiant sergančiojo odą, žaizdas) arba per užterštus daiktus – rankšluosčius, patalynę, drabužius, sporto inventorių, durų rankenas.
Ar visi žmonės, turintys stafilokoką, suserga?
Ne. Dauguma žmonių yra tik nešiotojai. Jų imuninė sistema kontroliuoja bakterijų skaičių. Liga išsivysto tik tada, kai nusilpsta imunitetas arba pažeidžiamas odos vientisumas.
Kaip diagnozuojama ši infekcija?
Gydytojas dažniausiai paima tepinėlį iš pūliuojančios žaizdos, nosies gleivinės arba paima kraujo mėginį (esant sepsio įtarimui). Laboratorijoje nustatoma ne tik bakterija, bet ir jos jautrumas antibiotikams, kas yra kritiškai svarbu parenkant gydymą.
Ar galima išsigydyti naminėmis priemonėmis?
Mažus, paviršinius pūlinukus galima gydyti šiltais kompresais ir higiena, tačiau gilesnės infekcijos reikalauja gydytojo priežiūros. Bandymas patiems „išspausti” furunkulus gali būti pavojingas, nes infekcija gali išplisti į kraują. Antibiotikus turi skirti tik gydytojas.
Rizikos veiksniai ir prevencija
Nors užsikrėsti gali bet kas, tam tikros grupės yra didesnėje rizikoje. Tai žmonės, sergantys diabetu, vėžiu, ŽIV, lėtinėmis plaučių ligomis ar turintys odos problemų (egzemą). Taip pat riziką didina invazinės procedūros – dializė, kateteriai, dirbtinė plaučių ventiliacija.
Geriausia prevencija yra elementari higiena:
- Rankų plovimas: Tai efektyviausias būdas sustabdyti plitimą. Plaukite rankas su muilu bent 20 sekundžių.
- Žaizdų priežiūra: Bet koks įbrėžimas turi būti nuplautas ir uždengtas steriliu tvarsčiu, kol užgis.
- Asmeninių daiktų saugojimas: Nesidalinkite rankšluosčiais, skustuvais ar drabužiais, ypač jei turite odos pažeidimų.
- Drabužių skalbimas: Jei įtariate infekciją, patalynę ir rūbus skalbkite karštame vandenyje.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Nereikėtų panikuoti dėl kiekvieno spuogelio, tačiau budrumas yra būtinas. Nedelsiant kreipkitės į medicinos įstaigą, jei pastebėjote, kad odos paraudimas plečiasi akyse, jaučiate stiprų karštį pažeistoje vietoje arba jei mažą žaizdelę lydi aukštas karščiavimas ir šaltkrėtis. Ypač atidūs turėtų būti tėvai – jei vaikui atsiranda pūlingų pūslių (impetigos požymių), būtina profesionali apžiūra, kad infekcija neišplistų kitiems šeimos nariams ar darželio grupėje. Atminkite, kad laiku pradėtas gydymas antibiotikais ar chirurginis pūlinio atvėrimas dažniausiai garantuoja visišką pasveikimą be jokių liekamųjų reiškinių.
