Pastebėjus, kad kojos nagas pakeitė spalvą į tamsiai mėlyną, violetinę ar visiškai juodą, pirmoji reakcija dažniausiai būna susijusi su estetiniu diskomfortu. Ypač vasaros sezonu, kai norisi avėti atvirą avalynę, pajuodęs nagas tampa problema, kurią skubama slėpti po storu nagų lako sluoksniu. Tačiau gydytojai dermatologai ir podologai (pėdų priežiūros specialistai) įspėja, kad nago spalvos pokytis yra organizmo siunčiamas signalas. Nors dažniausiai tai tėra mechaninės traumos pasekmė, kuri ilgainiui praeina savaime, kartais po nago plokštele slypi kur kas rimtesnės sveikatos problemos – nuo sudėtingų grybelinių infekcijų iki retos, bet pavojingos odos vėžio formos. Todėl gebėjimas atskirti paprastą sumušimą nuo ligos simptomų yra gyvybiškai svarbus.
Dažniausia priežastis: subungualinė hematoma ir netinkama avalynė
Didžioji dalis atvejų, kai pacientai kreipiasi dėl pajuodusio nago, yra susiję su vadinamąja subungualine hematoma. Tai medicininis terminas, apibūdinantis kraujo išsiliejimą po nago plokštele. Kraujas, neturėdamas kur pasišalinti, kaupiasi po kietu nago paviršiumi, oksiduojasi ir keičia spalvą iš raudonos į tamsiai rudą ar juodą.
Yra du pagrindiniai šios būklės atsiradimo scenarijai:
- Ūmi trauma: Tai situacijos, kai ant kojos nukrenta sunkus daiktas arba stipriai susitrenkiate pirštą į baldus. Tokiu atveju skausmas yra staigus, pulsuojantis, o nago spalva pasikeičia beveik akimirksniu.
- Lėtinė mikrotrauma: Ši priežastis yra klastingesnė, nes žmonės dažnai neprisimena jokio konkretaus sužeidimo. Tai dažnai vadinama „bėgiko nagu“. Ilgų distancijų bėgimo, žygių ar net tiesiog ilgo vaikščiojimo metu kojos pirštai nuolat remiasi į bato priekį. Jei avalynė yra bent šiek tiek per maža arba nago forma netinkama, tūkstančiai mikrosmūgių sukelia kraujavimą po nagu.
Svarbu paminėti, kad netinkama avalynė yra vienas pagrindinių veiksnių. Batai su siaurėjančiu priekiu (smailianosiai) arba per maža sportinė avalynė suspaudžia pirštus, trikdo kraujotaką ir sukelia nuolatinį spaudimą nago guoliui.
Nagų grybelis: kai infekcija keičia spalvą
Nors esame įpratę manyti, kad nagų grybelis (onichomikozė) pasireiškia geltona ar balta spalva bei nago trupėjimu, tam tikros grybelio atmainos gali sukelti ir nago juodavimą. Tai dažniausiai nutinka dėl susikaupusių nešvarumų po nago plokštele, kuriuos „suriša“ grybelinė infekcija.
Grybelinės kilmės pajuodavimas paprastai vystosi lėčiau nei trauma. Iš pradžių nagas gali pagelsti, sustorėti, o vėliau, infekcijai progresuojant ir prisidedant bakterinei florai, įgauti tamsiai rudą, žalsvą ar juodą atspalvį. Skirtingai nuo traumos, grybelinė infekcija dažniausiai nesukelia staigaus skausmo, tačiau gali būti jaučiamas nemalonus kvapas, o nago plokštelė tampa grublėta, atšokusi nuo nago guolio.
Pavojingiausia diagnozė: subungualinė melanoma
Tai yra pati rimčiausia priežastis, dėl kurios gydytojai ragina neignoruoti ilgai nepraeinančio nago pajuodavimo. Subungualinė melanoma yra odos vėžio rūšis, kuri vystosi nago matricoje (šaknies zonoje). Nors tai reta liga, ji yra itin agresyvi ir dažnai diagnozuojama per vėlai, nes pacientai ją painioja su paprastu sumušimu ar grybeliu.
Kaip atskirti melanomą nuo sumušimo?
Yra keletas požymių, kurie turėtų sukelti nerimą ir paskatinti nedelsiant kreiptis į dermatologą:
- Nėra traumos istorijos: Jei nagas pajuodo, bet jūs tikrai niekur nesusitrenkėte ir nedėvėjote ankštos avalynės.
- Hačinsono (Hutchinson) požymis: Tai vienas svarbiausių indikatorių. Jei tamsi pigmentacija yra ne tik po nagu, bet ir išplinta į odą aplink nagą (odelę, piršto galiuką), tai yra rimtas įspėjimas.
- Juostos forma: Melanoma dažnai prasideda kaip vertikali ruda arba juoda juosta, einanti per visą nago ilgį, kuri laikui bėgant platėja.
- Pokyčiai laikui bėgant: Paprasta hematoma (kraujosruva) augant nagui „slenka“ į viršų ir galiausiai nuauga. Melanoma lieka toje pačioje vietoje arba plečiasi.
Sisteminės ligos ir jų įtaka pėdų sveikatai
Kartais pajuodęs nagas yra tik „ledkalnio viršūnė“, rodanti bendrą organizmo būklę. Tam tikros sisteminės ligos gali lemti nagų spalvos pokyčius:
- Cukrinis diabetas: Dėl sutrikusios kraujotakos ir nervų pažeidimų (neuropatijos) diabetu sergantys žmonės gali nejausti pėdų traumų. Net menkas batų spaudimas gali sukelti opas ar infekcijas po nagu, kurios pasireiškia juodavimu. Diabetikams bet koks pėdos spalvos pokytis yra priežastis skubiai vizitacijai pas gydytoją.
- Širdies ir kraujagyslių ligos: Sutrikusi periferinė kraujotaka, arterijų ligos gali lemti tai, kad į pėdas patenka nepakankamai deguonies, todėl audiniai gali tamsėti, o nagai – pamėlynuoti ar pajuoduoti (cianozė).
- Anemija ir inkstų ligos: Tam tikros anemijos formos ar lėtinis inkstų nepakankamumas taip pat gali atsispindėti nagų būklėje, nors dažniau tai pasireiškia blyškumu ar specifinėmis linijomis, tačiau tamsios dėmės taip pat galimos.
Gydymo metodai: nuo „laukti ir stebėti“ iki chirurgijos
Gydymas tiesiogiai priklauso nuo diagnozės. Jei tai yra paprasta hematoma, dažniausiai specialaus gydymo nereikia – tereikia kantrybės, kol pažeista nago dalis nuaugs. Tai gali užtrukti nuo 6 iki 12 mėnesių. Tačiau, jei skausmas yra labai stiprus dėl didelio spaudimo po nagu, gydytojas gali atlikti procedūrą, vadinamą trepanacija. Jos metu sterilia adata ar specialiu lazeriu nago plokštelėje padaroma mikroskopinė skylutė, per kurią išleidžiamas susikaupęs kraujas. Skausmas palengvėja akimirksniu.
Jei diagnozuojamas grybelis, gydymas yra ilgas ir kompleksinis. Gali būti skiriami vietiniai lakai, tepalai arba geriamieji priešgrybeliniai vaistai. Sunkesniais atvejais atliekamas gydomasis pedikiūras, kurio metu pašalinama pažeista nago dalis.
Įtarus melanomą, atliekama biopsija. Patvirtinus diagnozę, taikomas chirurginis gydymas, kuris gali apimti nago aparato ar net, kraštutiniais atvejais, piršto amputaciją, priklausomai nuo vėžio stadijos.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar pajuodęs nagas visada nukrenta?
Nebūtinai, bet tai labai tikėtina, jei hematoma apima daugiau nei 50% nago plokštelės. Kraujas atskiria nagą nuo nago guolio, todėl jis tampa nestabilus. Po juo paprastai jau auga naujas nagas, kuris ilgainiui išstumia senąjį.
Ar galiu lakuoti pajuodusį nagą, kad paslėpčiau defektą?
Gydytojai nerekomenduoja to daryti. Pirma, nagų lakas uždaro drėgmę, sukurdamas terpę bakterijoms ir grybeliui. Antra, nulakavus nagą, negalėsite stebėti proceso eigos – ar dėmė didėja, ar keičiasi jos forma. Jei tai trauma, leiskite nagui „kvėpuoti“.
Kiek laiko užtrunka, kol pajuodavimas išnyksta?
Kojų nagai auga lėtai – maždaug 1–1,5 mm per mėnesį. Visiškas nago atsinaujinimas po traumos gali užtrukti nuo 9 iki 18 mėnesių.
Kada skausmas rodo infekciją?
Jei po traumos praėjus kelioms dienoms skausmas ne mažėja, o didėja, atsiranda paraudimas aplink nagą, patinimas, karščiavimas ar pūlingos išskyros – tai infekcijos požymiai. Būtina kreiptis į gydytoją antibiotikų kursui.
Prevencijos svarba ir kada kreiptis į specialistą
Nors daugeliu atvejų pajuodęs nagas yra laikina nepatogumo būsena, prevencija yra geriausias vaistas. Bėgikams ir aktyviai sportuojantiems žmonėms rekomenduojama pirkti sportinę avalynę, kuri yra puse dydžio ar dydžiu didesnė nei įprasta avalynė, kad pirštai turėtų erdvės judėti. Taip pat svarbu reguliariai kirpti nagus (tiesiai, neapvalinant kampų) ir dėvėti drėgmę garinančias kojines.
Ypatingą dėmesį savo pėdoms turėtų skirti asmenys, sergantys diabetu ar turintys kraujotakos sutrikimų. Jiems rekomenduojama kasdien apžiūrėti pėdas veidrodėlio pagalba, kad laiku pastebėtų bet kokius pokyčius.
Nedelsdami kreipkitės į gydytoją dermatologą arba podologą, jei:
- Pajuodavimas atsirado be aiškios priežasties (nebuvo traumos).
- Tamsi dėmė plinta į odą aplink nagą.
- Nagas kraujuoja be traumos.
- Jaučiate stiprų skausmą, tvinkčiojimą ar pastebite pūlius.
- Turite nusilpusį imunitetą ar sergate diabetu.
Laiku atlikta diagnostika ne tik padės greičiau atkurti estetinį vaizdą, bet ir gali išgelbėti gyvybę, jei nustatoma piktybinė liga. Nago spalva – tai ne tik grožio klausimas, bet ir jūsų sveikatos veidrodis.
