Nors gyvename moderniame pasaulyje, kuriame higienos standartai yra aukšti, parazitinės infekcijos išlieka kur kas dažnesnė problema, nei daugelis yra linkę manyti. Dažnai žmonės įsivaizduoja, kad kirmėlėmis užsikrečiama tik egzotiškose kelionėse arba esant itin prastoms sanitarinėms sąlygoms, tačiau realybė yra kitokia. Parazitai gali tyliai gyventi žmogaus organizme metus, maskuodamiesi po įvairiais simptomais, kuriuos mes neretai priskiriame nuovargiui, stresui, alergijoms ar lėtinėms ligoms. Gebėjimas atpažinti organizmo siunčiamus signalus yra pirmasis žingsnis siekiant susigrąžinti gerą savijautą ir užkirsti kelią rimtesnėms komplikacijoms, kurias gali sukelti ilgalaikė parazitinė invazija.
Virškinimo sistemos sutrikimai ir pilvo problemos
Vienas iš pačių ryškiausių ir dažniausiai pasitaikančių požymių, rodančių, kad žarnyne apsigyveno nekviesti svečiai, yra nuolatiniai virškinimo trakto sutrikimai. Parazitai, tokie kaip kaspinuočiai, apvaliosios kirmėlės ar pirmuonys, tiesiogiai veikia žarnyno gleivinę ir natūralią mikroflorą.
Dažniausi virškinimo simptomai:
- Lėtinis viduriavimas arba vidurių užkietėjimas: Kai kurie parazitai gamina toksines medžiagas, kurios skatina chlorido ir natrio praradimą, todėl atsiranda dažnas ir vandeningas viduriavimas. Kiti, ypač didesnės kirmėlės, gali fiziškai blokuoti žarnyną, sukeldami vidurių užkietėjimą.
- Dujų kaupimasis ir pilvo pūtimas: Jei pilvo pūtimas vargina nuolat, nepriklausomai nuo suvalgyto maisto, tai gali būti ženklas, kad viršutinėje plonosios žarnos dalyje yra uždegimas, kurį sukėlė parazitai.
- Dirgliosios žarnos sindromo (DŽS) simptomai: Neretai gydytojai diagnozuoja DŽS, nors tikroji negalavimų priežastis yra parazitų sukeltas žarnyno sienelių uždegimas, trukdantis normaliam maistinių medžiagų įsisavinimui.
Nepaaiškinami svorio ir apetito pokyčiai
Svorio svyravimai yra klasikinis helmintozės (kirmėlių invazijos) požymis, tačiau jis gali pasireikšti dvejopai. Populiari nuomonė teigia, kad turint kirmėlių svoris visada krinta, tačiau tai nėra vienintelė tiesa.
Kai organizme apsigyvena kaspinuotis ar kitos maistines medžiagas „vagojančios” kirmėlės, žmogus gali pradėti staigiai lesti svorį, nors jo apetitas išlieka normalus arba net padidėja. Taip nutinka todėl, kad parazitas sunaudoja didelę dalį su maistu gaunamų kalorijų ir maistinių medžiagų.
Iš kitos pusės, tam tikri parazitai išskiria toksinus, kurie veikia medžiagų apykaitą ar sukelia stiprų pykinimą, todėl apetitas dingsta. Be to, kai kuriais atvejais parazitų sukeltas cukraus kiekio kraujyje svyravimas gali lemti nuolatinį, nevaldomą alkio jausmą, ypač saldumynams ir greitiesiems angliavandeniams, kas paradoksaliai gali lemti svorio augimą.
Lėtinis nuovargis ir energijos stygius
Ar jaučiatės nuolat pavargę, net ir po ilgo miego? Tai gali būti intoksikacijos požymis. Parazitai ne tik vagia vitaminus, mineralus (ypač geležį ir B grupės vitaminus) bei baltymus, bet ir nuolat išskiria savo gyvybinės veiklos produktus į šeimininko organizmą.
Šie toksinai apkrauna kepenis ir imuninę sistemą, kurios turi dirbti viršvalandžius, kad pašalintų nuodus. Rezultatas – nuolatinis silpnumas, apatija, „smegenų rūkas” (sunkumas susikaupti), atminties pablogėjimas ir depresyvi nuotaika. Geležies trūkumas, kurį sukelia krauju mintantys parazitai, taip pat veda prie anemijos (mažakraujystės), kurios pagrindinis simptomas yra didelis silpnumas.
Odos problemos ir alerginės reakcijos
Oda yra mūsų sveikatos veidrodis, ir ji dažnai pirmoji sureaguoja į organizmo taršą. Parazitų išskiriami toksinai gali sukelti padidėjusį imuninės sistemos atsaką, pasireiškiantį gamyba padidėjusio kiekio eozinofilų (tam tikros rūšies baltųjų kraujo kūnelių). Tai gali sukelti audinių uždegimą ir įvairias alergines reakcijas.
Jei pastebėjote šiuos simptomus be aiškios priežasties, verta susirūpinti:
- Dilgėlinė, bėrimai ar egzema.
- Sausa, pleiskanojanti oda.
- Spuogai ar pūlinukai, kurie nepraeina naudojant įprastas priemones.
- Lūžinėjantys nagai ir slenkantys plaukai (dėl silicio ir kitų mineralų trūkumo).
- Niežulys įvairiose kūno vietose, ne tik išangės srityje.
Miego sutrikimai ir dantų griežimas
Miego kokybė gali tiesiogiai indikuoti parazitinę infekciją. Aktyviausias parazitų metas neretai būna naktį. Pavyzdžiui, spalinės naktį migruoja iš storosios žarnos į išangės sritį dėti kiaušinėlių, sukeldamos stiprų niežulį, kuris trikdo miegą, verčia blaškytis ar dažnai prabusti.
Kitas įdomus simptomas – bruksizmas, arba dantų griežimas miego metu. Nors tai dažnai siejama su stresu, medicininiai stebėjimai rodo ryšį tarp bruksizmo ir parazitinių infekcijų, ypač vaikams. Manoma, kad tai yra nervų sistemos reakcija į parazitų išskiriamus toksinus arba diskomfortą žarnyne.
Specifiniai simptomai: išangės niežulys
Tai yra vienas iš specifiškiausių simptomų, ypač būdingas užsikrėtus spalinėmis (enterobioze). Niežulys aplink išangę paprastai sustiprėja vakare arba naktį. Moterims šis niežulys gali išplisti ir į lytinių organų sritį, sukeldamas papildomą diskomfortą ar net šlapimo takų infekcijas, jei bakterijos pernešamos kasymosi metu. Nors tai dažniau pasitaiko vaikams, suaugusieji taip pat nėra apsaugoti.
Kvėpavimo takų problemos
Mažai kas žino, kad kai kurių kirmėlių (pavyzdžiui, askaridžių) lervos savo vystymosi ciklo metu migruoja per žmogaus organizmą. Jos gali patekti į plaučius ir bronchus. Tuo metu gali pasireikšti simptomai, kurie klaidingai palaikomi peršalimu, astma ar bronchitu:
- Sausas, dirginantis kosulys.
- Dusulys ar švokštimas.
- Krūtinės skausmas.
- Padidėjusi temperatūra migracijos fazės metu.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar parazitais galima užsikrėsti tik nuo gyvūnų?
Ne, tai yra mitas. Nors naminiai gyvūnai gali būti infekcijos šaltinis, kur kas dažniau užsikrečiama per neplautas rankas, neplautas daržoves, uogas, vaisius, nepakankamai termiškai apdorotą mėsą (ypač kiaulieną ar žuvį) bei geriant užterštą vandenį. Taip pat infekcija plinta per buitinį kontaktą (durų rankenas, patalynę, žaislus).
Ar pakanka atlikti vieną išmatų tyrimą diagnozei patvirtinti?
Deja, vieno tyrimo dažnai nepakanka. Parazitai kiaušinėlius deda ne kiekvieną dieną, todėl viename mėginyje jų gali tiesiog nebūti. Gydytojai rekomenduoja atlikti išmatų tyrimus bent tris kartus su kelių dienų pertrauka. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai (ieškant antikūnų ar padidėjusio eozinofilų kiekio) bei lipnios juostelės testas spalinėms nustatyti.
Ar česnakas ir moliūgų sėklos gali išgydyti nuo kirmėlių?
Natūralios priemonės, tokios kaip česnakas, moliūgų sėklos, gvazdikėliai ar pelynas, sukuria parazitams nepalankią terpę ir gali padėti profilaktiškai ar kaip pagalbinė priemonė. Tačiau esant rimtai ir įsisenėjusiai invazijai, vien liaudiškų priemonių paprastai nepakanka visiškam parazitų išnaikinimui. Tam reikalingi specifiniai antiparazitiniai vaistai.
Ar reikia gydytis visai šeimai, jei kirmėlių rasta tik vienam nariui?
Taip, tai yra auksinė taisyklė. Daugelis parazitų, ypač spalinės, plinta labai lengvai per bendro naudojimo daiktus. Jei vienas šeimos narys turi parazitų, didelė tikimybė, kad kiti taip pat yra užsikrėtę, net jei dar nejaučia simptomų. Gydytis turėtų visi šeimos nariai (ir naminiai gyvūnai) vienu metu, kad būtų išvengta pakartotinio užsikrėtimo.
Kada būtina kreiptis į gydytoją ir kaip elgtis toliau
Jei atpažinote save aukščiau aprašytuose simptomuose, svarbu nepanikuoti, bet ir nedelsti. Savarankiškas gydymas vaistinėse parduodamais preparatais be tyrimų gali būti neveiksmingas, nes skirtingiems parazitams naikinti reikalingi skirtingi vaistai ir dozės. Be to, stiprūs antiparazitiniai vaistai turi šalutinį poveikį, todėl juos turi paskirti specialistas.
Pirmasis žingsnis turėtų būti vizitas pas šeimos gydytoją arba infektologą. Jums bus paskirti reikalingi tyrimai: bendras kraujo tyrimas (stebimas eozinofilų kiekis ir anemijos požymiai), išmatų koprologinis tyrimas ir, esant poreikiui, specifiniai serologiniai kraujo tyrimai. Patvirtinus diagnozę, gydytojas sudarys gydymo planą, kuris dažnai apima ne tik parazitų naikinimą, bet ir organizmo detoksikaciją, fermentų skyrimą virškinimui gerinti bei vitaminų atsargų atstatymą.
Atminkite, kad geriausia apsauga yra prevencija: kruopštus rankų plovimas, vaisių ir daržovių plovimas, tinkamas mėsos apdorojimas ir reguliari naminių gyvūnų dehelmintizacija yra pagrindiniai įpročiai, padedantys išvengti nemalonių „įnamių”.
