Išmatų plūduriavimas – tai reiškinys, kuris kartais kelia nerimą, tačiau ne visuomet yra susijęs su rimtais sveikatos sutrikimais. Daugelis žmonių bent kartą gyvenime yra pastebėję, kad jų išmatos nenusileidžia į klozeto dugną. Tai gali būti paprasta mitybos pasekmė arba signalas, kad virškinimo sistema veikia ne taip, kaip turėtų. Kad suprastume, kada reikia susirūpinti, svarbu žinoti galimas priežastis ir simptomus, kurie gali lydėti šį pokytį.
Kodėl išmatos gali plūduriuoti?
Išmatų plūduriavimas dažniausiai susijęs su jų sudėtimi. Tai, kaip greitai jos skęsta, priklauso nuo jų tankio ir dujų kiekio. Kai išmatose susikaupia daugiau dujų arba jose yra padidėjęs riebalų kiekis, jos tampa lengvesnės, todėl pradeda plūduriuoti vandens paviršiuje. Tokius pokyčius dažniausiai sukelia šie veiksniai:
- Padidėjęs dujų kiekis žarnyne. Tai gali atsitikti suvalgius daugiau skaidulinių produktų, tokių kaip pupelės, kopūstai ar pilno grūdo produktai. Dujos formuojasi, kai bakterijos skaido nesuvirškintus angliavandenius.
- Riebalų malabsorbcija. Kai organizmas nepajėgia tinkamai įsisavinti riebalų, jie lieka išmatose, todėl šios tampa riebiu, plūduriuojančiu pavidalu. Dažnai tai susiję su tam tikromis virškinamojo trakto ligomis.
- Mitybos pokyčiai. Staigus mitybos pasikeitimas – pavyzdžiui, daugiau augalinės kilmės produktų – gali keisti išmatų konsistenciją ir oro kiekį jose.
- Infekcijos ar žarnyno sutrikimai. Kai kurios bakterijos ar virusai gali laikinai paveikti virškinimą ir sutrikdyti maisto skaidymo procesus.
Galimos medicininės priežastys
Jei išmatos plūduriuoja ne vieną ar dvi dienas, o šis reiškinys kartojasi ilgiau, tai gali rodyti tam tikrų sveikatos problemų buvimą. Štai keletas galimų būklių, su kuriomis susidūrus gali pasireikšti plūduriuojančios išmatos:
- Kasa gamina per mažai fermentų. Kai kasa nesukuria pakankamai fermentų, virškinimas tampa neefektyvus. Dėl to maistas, ypač riebalai, nėra pilnai suskaidomas ir išsiskiria su išmatomis.
- Celiakija (gliuteno netoleravimas). Sergant celiakija, plonosios žarnos gleivinė pažeidžiama dėl gliuteno vartojimo. Maistinės medžiagos neįsisavinamos tinkamai, todėl išmatos gali atrodyti riebiu, lengvai plūduriuojančiu pavidalu.
- Krono liga ar dirgliosios žarnos sindromas. Šios lėtinės žarnyno būklės dažnai pasireiškia virškinimo sutrikimais, įskaitant netaisyklingą išmatų konsistenciją ir jų plūduriavimą.
- Kepenų arba tulžies latakų problemos. Tulžies rūgštys padeda virškinti riebalus. Jei jų nepakanka dėl kepenų, tulžies pūslės ar latakų sutrikimų, išmatose lieka per daug riebalų.
Kada verta sunerimti?
Nors plūduriuojančios išmatos dažnai yra nekenksmingos, yra situacijų, kai šį požymį vertėtų rimtai įvertinti. Gydytojai rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją, jei kartu atsiranda šie simptomai:
- Išmatos tapo riebios, blizgančios ir sunkiai nuplaunamos nuo klozeto paviršiaus;
- Pastebimas išmatų spalvos pasikeitimas – jos tampa pilkos, blyškios arba gelsvos;
- Atsiranda pilvo skausmas, pūtimas, pykinimas ar svorio kritimas be aiškios priežasties;
- Dažnas viduriavimas, ypač vandeningas ar su riebiu paviršiumi.
Tokie simptomai gali rodyti riebalų įsisavinimo sutrikimus arba virškinamojo trakto ligas, kurioms reikalingas profesionalus ištyrimas. Gydytojai dažnai atlieka išmatų tyrimus, ultragarsinius ar kraujo tyrimus, kad nustatytų galimą priežastį.
Gydytojo patarimai: ką galima daryti namuose
Jei plūduriuojančios išmatos nėra susijusios su rimtais simptomais, pirmiausia galima pabandyti keisti gyvenimo būdą ir mitybą. Štai keli paprasti, bet veiksmingi patarimai:
- Stebėkite savo mitybą. Užrašykite, kokie produktai sukelia šį reiškinį. Galbūt tai susiję su greitai virškinamais angliavandeniais ar tam tikrais riebiais patiekalais.
- Gerkite pakankamai vandens. Skysčių trūkumas lėtina virškinimą ir gali skatinti vidurių pūtimą, kuris prisideda prie dujų kaupimosi išmatose.
- Daugiau judėkite. Fizinis aktyvumas skatino žarnyno veiklą ir gerina maistinių medžiagų įsisavinimą.
- Valgykite mažesnėmis porcijomis. Tai padeda organizmui lengviau virškinti maistą ir sumažina dujų susidarymo riziką.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar plūduriuojančios išmatos visada reiškia ligą?
Ne, ne visada. Dažniausiai tai laikinas reiškinys, susijęs su mityba ar padidėjusiomis dujomis. Tačiau jei išmatų pobūdis nepasikeičia per kelias dienas arba pasireiškia lydintys simptomai, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Kiek ilgai galima stebėti šį reiškinį namuose?
Jei plūduriuojančios išmatos pasirodo kelias dienas, bet nejaučiate kitų negalavimų, galite tiesiog stebėti situaciją. Tačiau jei pokyčiai išlieka ilgiau nei savaitę ar dvi, būtina kreiptis į medikus.
Ar tam tikri maisto papildai gali turėti įtakos išmatų plūduriavimui?
Taip. Kai kurie papildai, ypač turintys daug skaidulų ar žuvų taukų, gali paveikti išmatų konsistenciją. Jei pradėjus naują papildą pastebite pokyčius, verta tai aptarti su gydytoju.
Ką daryti, jei kartu su plūduriuojančiomis išmatomis yra pilvo skausmas?
Tai ženklas, kad reikia specialisto apžiūros. Pilvo skausmas kartu su virškinimo pokyčiais gali būti rimtesnės būklės požymis – pavyzdžiui, pankreatito, celiakijos ar dirgliosios žarnos sindromo.
Virškinimo sistemos sveikatos svarba
Išmatų struktūra ir išvaizda suteikia daug informacijos apie tai, kaip veikia mūsų virškinimo sistema. Nors plūduriuojančios išmatos dažnai nėra pavojingos, jos vis tiek yra signalas, kurį vertėtų įvertinti. Sveika mityba, reguliarus judėjimas ir pakankamas skysčių vartojimas – tai baziniai žingsniai, padedantys palaikyti normalią žarnyno veiklą. Tuo tarpu reguliarus profilaktinis sveikatos patikrinimas leidžia užkirsti kelią rimtesniems virškinimo sistemos sutrikimams.
