Daugelis iš mūsų esame patyrę tą nemalonų, tvinkčiojantį jausmą smilkiniuose ar pakaušyje, kai atrodo, jog galva tiesiog „plyšta“. Nors visuomenėje dažnai kalbama apie kraujagyslių susiaurėjimą ir aterosklerozę kaip pagrindines sveikatos problemas, gydytojai neurologai atkreipia dėmesį į kitą medalio pusę – pernelyg didelį galvos kraujagyslių išsiplėtimą, mediciniškai vadinamą vazodilatacija. Būtent šis procesas dažnai yra atsakingas už migreninius skausmus, sunkumo jausmą galvoje ir bendrą energijos stygių. Suprasti, kas tiksliai verčia mūsų kraujagysles plėstis ir kaip tai veikia smegenų veiklą, yra pirmas žingsnis norint kontroliuoti savo savijautą ir išvengti lėtinio diskomforto.
Kodėl kraujagyslių tonusas yra toks svarbus?
Mūsų smegenys yra itin reiklus organas. Nors jos sudaro tik mažą dalį kūno svorio, joms tenka apie 20 procentų viso organizmo suvartojamo deguonies ir energijos. Kad šis procesas vyktų sklandžiai, kraujagyslių sistema turi veikti nepriekaištingai. Sveikos kraujagyslės pasižymi elastingumu – jos geba susitraukti ir išsiplėsti priklausomai nuo situacijos. Tai vadinama autoreguliacija.
Kai kraujagyslės išsiplečia (vazodilatacija), į audinius priteka daugiau kraujo. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo naudinga, tačiau galvos smegenys yra uždaroje erdvėje – kaukolėje. Jei kraujagyslės išsiplečia per stipriai ir per staigiai, jos pradeda spausti aplinkinius audinius bei dirginti nervines galūnėles, kurios yra jautrios tempimui. Gydytojai aiškina, kad būtent šis mechanizmas dažniausiai sukelia pulsuojantį skausmą, kurį jaučiame migrenos ar pagirių metu.
Pagrindiniai veiksniai, plečiantys galvos kraujagysles
Norint valdyti savo savijautą, būtina žinoti, kokie kasdieniai veiksniai ir cheminės medžiagos skatina vazodilataciją. Kai kurie iš jų yra neišvengiami aplinkos faktoriai, o kiti – mūsų mitybos ir gyvenimo būdo pasekmės.
1. Maistas ir gėrimai
Tai, ką dedame į burną, turi tiesioginį poveikį kraujagyslių sienelėms. Kai kurie produktai veikia kaip stiprūs kraujagyslių plėtikliai:
- Alkoholis: Tai vienas stipriausių vazodilatatorių. Alkoholis atpalaiduoja kraujagyslių lygiuosius raumenis, todėl jos plečiasi. Be to, tam tikruose gėrimuose (pavyzdžiui, raudonajame vyne ar aluje) yra tiamino ir histamino, kurie papildomai skatina uždegimines reakcijas ir kraujagyslių plėtimąsi.
- Maisto priedai (nitratai ir nitritai): Dažnai randami perdirbtuose mėsos gaminiuose (dešrelėse, kumpyje). Organizme jie virsta azoto monoksidu – dujomis, kurios signalizuoja kraujagyslėms atsipalaiduoti ir plėstis. Tai gali sukelti vadinamąjį „dešrainių galvos skausmą“.
- Mononatrio glutamatas (MSG): Nors moksliniai ginčai tebevyksta, daugelis jautrių žmonių pastebi, kad suvartojus didelį kiekį šio skonio stipriklio, prasideda galvos spaudimas, susijęs su kraujotakos pokyčiais.
2. Kofeino paradoksas
Kofeinas yra įdomi medžiaga, nes jis veikia dvejopai. Iš esmės kofeinas sutraukia kraujagysles (vazokonstrikcija). Todėl jis dažnai dedamas į vaistus nuo skausmo – sutraukus išsiplėtusias kraujagysles, skausmas mažėja. Tačiau problema kyla, kai reguliariai geriantys kavą žmonės staiga nustoja tai daryti.
Organizmas, pripratęs prie nuolatinio kofeino poveikio, reaguoja priešingai – įvyksta staigus ir stiprus kraujagyslių išsiplėtimas. Tai sukelia abstinencijos galvos skausmą, kuris praeina tik vėl išgėrus kavos arba palaukus, kol organizmas prisitaikys.
3. Aplinkos veiksniai: karštis ir deguonies trūkumas
Ar pastebėjote, kad karštą vasaros dieną arba ilgai pabuvus pirtyje apsunksta galva? Tai natūrali organizmo termoreguliacija. Norėdamas atvėsinti kūną, organizmas plečia periferines ir galvos kraujagysles, kad per odą būtų atiduodama daugiau šilumos. Tačiau per didelis išsiplėtimas gali sukelti silpnumą ir galvos svaigimą.
Kitas svarbus faktorius – anglies dvideginis (CO2). Jei dirbate nevėdinamoje patalpoje, CO2 koncentracija kraujyje didėja. Anglies dvideginis yra vienas stipriausių natūralių smegenų kraujagyslių plėtiklių. Taip organizmas bando kompensuoti deguonies trūkumą – plačiau atveria „kelius“ kraujui. Rezultatas – mieguistumas, tvinkčiojimas smilkiniuose ir gebėjimo susikaupti praradimas.
Stresas ir uždegiminiai procesai
Gydytojai dažnai akcentuoja streso vaidmenį. Ūmaus streso metu (kovok arba bėk reakcija) išsiskiria adrenalinas, kuris paprastai sutraukia kraujagysles ir padidina kraujospūdį. Tačiau lėtinis stresas veikia kitaip. Nuolatinė įtampa išsekina organizmą ir gali sutrikdyti natūralų kraujagyslių tonuso reguliavimą.
Be to, pasibaigus stresinei situacijai, dažnai įvyksta „ataušimo“ efektas, kai kraujagyslės staiga atsipalaiduoja ir išsiplečia. Tai paaiškina „savaitgalio migrenos“ fenomeną, kai visą savaitę įsitempęs žmogus atsipalaiduoja šeštadienio rytą ir pabunda su baisiu galvos skausmu.
Azoto monoksidas: draugas ar priešas?
Moksliškai kalbant, viena svarbiausių molekulių, reguliuojančių kraujagyslių plotį, yra azoto monoksidas (NO). Jį gamina pačių kraujagyslių vidinis sluoksnis (endotelis). Azoto monoksidas yra gyvybiškai svarbus normaliam kraujospūdžiui palaikyti ir organams aprūpinti krauju. Daugelis vaistų nuo širdies ligų (pvz., nitroglicerinas) veikia būtent skatindami NO išsiskyrimą, kad sumažintų krūvį širdžiai.
Tačiau žmonėms, linkusiems į migreną ar galvos skausmus, bet koks NO kiekio padidėjimas gali išprovokuoti priepuolį. Todėl tam tikri maisto papildai (pavyzdžiui, skirti sportininkams „pumpavimo“ efektui pasiekti) gali sukelti nepageidaujamą šalutinį poveikį galvos srityje.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai pacientų užduodamus klausimus apie galvos kraujagyslių reakcijas.
Ar sportas plečia ar sutraukia galvos kraujagysles?
Fizinio krūvio metu raumenims reikia daugiau deguonies, todėl bendra kraujotaka suintensyvėja. Nors periferinės kraujagyslės plečiasi, smegenų kraujotaka yra griežtai reguliuojama. Intensyvaus sporto metu (ypač kilnojant didelius svorius ir sulaikant kvėpavimą) vidinis spaudimas gali padidėti, sukeldamas trumpalaikį kraujagyslių išsiplėtimą ir „treniruočių galvos skausmą“. Tačiau reguliarus aerobinis krūvis ilgainiui gerina kraujagyslių elastingumą ir gebėjimą tinkamai reaguoti į pokyčius.
Kodėl šaltas kompresas padeda skaudant galvai?
Šaltis veikia kaip natūralus vazokonstriktorius – jis skatina kraujagysles susitraukti. Jei galvos skausmą sukelia pernelyg išsiplėtusios ir pulsuojančios kraujagyslės (kaip migrenos atveju), šaltas kompresas ant kaktos ar kaklo gali padėti mechaniškai sumažinti kraujo pritekėjimą į skaudamą sritį ir taip palengvinti simptomus.
Ar magnio papildai turi įtakos kraujagyslėms?
Taip. Magnis yra mineralas, kuris padeda atpalaiduoti lygiuosius raumenis, įskaitant ir tuos, kurie supa kraujagysles. Tačiau skirtingai nei staigūs cheminiai dirgikliai, magnis padeda stabilizuoti kraujagyslių sieneles ir užkirsti kelią spazmams. Dėl šios priežasties magnis dažnai rekomenduojamas migrenos profilaktikai.
Kaip atpažinti pavojingus simptomus?
Nors daugeliu atvejų kraujagyslių išsiplėtimas sukelia tik laikiną diskomfortą, svarbu atskirti įprastą negalavimą nuo rimtų sveikatos sutrikimų. Jei galvos skausmas yra staigus ir nepakeliamai stiprus (lyg smūgis į galvą), jei jį lydi regėjimo sutrikimai, galūnių tirpimas, kalbos sutrikimas ar sąmonės praradimas, tai gali rodyti ne tik kraujagyslių išsiplėtimą, bet ir aneurizmą ar insultą. Tokiais atvejais būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
Taip pat verta sunerimti, jei kraujagysles plečiantys vaistai (vazodilatatoriai) buvo paskirti kitoms ligoms gydyti, tačiau sukelia nuolatinį, gyvenimo kokybę trikdantį galvos skausmą. Tokiu atveju gydytojas gali pakoreguoti dozę arba pakeisti vaistus.
Ilgalaikės strategijos kraujagyslių elastingumui palaikyti
Siekiant, kad galvos kraujagyslės tinkamai reaguotų į aplinkos pokyčius – neišsiplėstų per daug, kai to nereikia, ir nesusitrauktų iki spazmų – svarbiausia yra treniruoti jų elastingumą (tonusą). Gydytojai rekomenduoja keletą patikrintų metodų, kurie padeda „išmokyti“ kraujagysles tinkamai funkcionuoti.
Pirmasis metodas yra grūdinimasis ir kontrastinis dušas. Reguliariai (bet ne per staigiai) keičiant vandens temperatūrą, kraujagyslės yra priverčiamos tai susitraukti, tai išsiplėsti. Tai tarsi gimnastika kraujagyslių sienelėms, kuri ilgainiui padaro jas atsparesnes aplinkos poveikiui ir sumažina jautrumą oro permainoms. Tačiau pradėti reikia atsargiai, ypač jei jau turite kraujotakos sutrikimų.
Antrasis svarbus aspektas yra kokybiškas miegas ir cirkadinis ritmas. Miego metu smegenys atlieka „valymo“ darbus, pašalindamos toksinus, kurie kaupiasi dienos metu. Jei miegate nepakankamai, sutrinka hormonų pusiausvyra ir kraujagyslių reguliacija, todėl jos tampa jautresnės skausmo dirgikliams. Reguliarus miego režimas padeda stabilizuoti nervų sistemą, kuri tiesiogiai valdo kraujagyslių diametrą.
Galiausiai, būtina atkreipti dėmesį į hidrataciją. Tirštas kraujas (dėl skysčių trūkumo) sunkiau teka kraujagyslėmis, todėl organizmas yra priverstas jas plėsti, kad užtikrintų reikiamą deguonies kiekį smegenims. Paprastas įprotis gerti pakankamai vandens gali būti vienas efektyviausių būdų išvengti vazodilatacinio galvos skausmo antroje dienos pusėje.
