Daugeliui iš mūsų medus asocijuojasi su natūraliu sveikatos šaltiniu, pirmuoju vaistu nuo peršalimo ir nepakeičiamu arbatos pagardu šaltais žiemos vakarais. Lietuvoje bitininkystės tradicijos yra gilios, todėl dažnas net nesusimąsto, kad šis gamtos produktas gali turėti ne tik teigiamą, bet ir neigiamą poveikį, ypač kai kalbama apie jautrią endokrininę sistemą. Skydliaukė – mažas, peteliškės formos organas kaklo priekyje – yra atsakinga už daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų, pradedant medžiagų apykaita ir baigiant kūno temperatūros reguliavimu. Kai jos veikla sutrinka, mityba tampa kritiškai svarbiu veiksniu, galinčiu tiek padėti gyti, tiek pabloginti situaciją. Nors medus dažnai pristatomas kaip sveikesnė cukraus alternatyva, gydytojai endokrinologai ir mitybos specialistai vis dažniau įspėja: sergant skydliaukės ligomis, su šiuo saldumynu reikia elgtis itin atsargiai.
Šiame straipsnyje detaliai išnagrinėsime, kaip medus veikia hormonų pusiausvyrą, kodėl natūralus cukrus gali tapti priešu sergant autoimuninėmis ligomis ir kokiais atvejais šį produktą geriau palikti lentynoje. Suprasdami biocheminius procesus, vykstančius mūsų organizme, galėsite priimti pagrįstus sprendimus ir nesivadovauti vien liaudies medicinos mitais, kurie ne visada tinka šiuolaikiniam žmogui su lėtiniais sutrikimais.
Medaus sudėtis: ne tik vitaminai, bet ir cukraus bomba
Norint suprasti, kaip medus veikia skydliaukę, pirmiausia reikia pažvelgti į jo cheminę sudėtį. Nors meduje randama antioksidantų, fermentų, nedideli kiekiai vitaminų bei mineralų (tokių kaip geležis, cinkas, kalis), pagrindinę jo masę sudaro paprastieji angliavandeniai. Apie 80 proc. medaus sudėties – tai fruktozė ir gliukozė.
Sergant skydliaukės ligomis, ypač hipotiroze (sulėtėjusia skydliaukės veikla) ar Hašimoto tiroiditu, organizmas dažnai sunkiau toleruoja angliavandenius. Didelis fruktozės kiekis gali sukelti staigius gliukozės kiekio kraujyje šuolius. Tai priverčia kasą išskirti didelį kiekį insulino. Nuolatiniai insulino šuoliai ilgainiui gali sukelti insulino rezistenciją – būklę, kuri yra glaudžiai susijusi su skydliaukės sutrikimais.
Verta paminėti, kad medaus glikemijos indeksas (GI) yra šiek tiek mažesnis nei baltojo cukraus, tačiau jis vis tiek yra pakankamai aukštas (svyruoja nuo 58 iki 85, priklausomai nuo medaus rūšies). Tai reiškia, kad piktnaudžiavimas medumi gali sukelti uždegiminius procesus organizme, o uždegimas yra pagrindinis autoimuninių skydliaukės ligų variklis.
Ryšys tarp cukraus kiekio kraujyje ir skydliaukės sveikatos
Gydytojai pabrėžia, kad skydliaukės sveikata yra neatsiejama nuo antinksčių veiklos. Antinksčiai, reaguodami į stresą ar staigius cukraus kiekio svyravimus, išskiria streso hormoną kortizolį. Štai kaip medus gali netiesiogiai pakenkti skydliaukei:
- Gliukozės šuoliai ir stresas: Kai suvalgote daug medaus (pavyzdžiui, gausiai pasaldinate arbatą ar košę), cukraus kiekis kraujyje staiga pakyla, o vėliau staiga krenta. Šis kritimas organizmui yra stresas, todėl antinksčiai išskiria kortizolį, kad stabilizuotų gliukozės lygį.
- Hormonų blokada: Padidėjęs kortizolio kiekis slopina hipofizės veiklą, kuri reguliuoja skydliaukę stimuliuojantį hormoną (TSH). Be to, perteklinis kortizolis gali blokuoti pasyvaus skydliaukės hormono (T4) virtimą aktyviuoju hormonu (T3), kuris ir yra atsakingas už energiją bei medžiagų apykaitą.
- Kepenų apkrova: Didelis fruktozės kiekis, gaunamas iš medaus, apdorojamas kepenyse. Kadangi didžioji dalis T4 konversijos į T3 vyksta būtent kepenyse, jų apkrova papildomu cukrumi gali sulėtinti šį kritiškai svarbų procesą.
Hašimoto tiroiditas ir medus: ar jie suderinami?
Hašimoto tiroiditas yra dažniausia hipotirozės priežastis, kurią sukelia imuninės sistemos ataka prieš skydliaukę. Sergant šia liga, pagrindinis tikslas yra sumažinti uždegimą ir subalansuoti imuninę sistemą. Nors medus turi antibakterinių savybių, vartojamas kaip maistas dideliais kiekiais, jis gali veikti priešingai.
Daugelis pacientų, sergančių Hašimoto liga, taip pat turi problemų su žarnyno sveikata (pvz., pralaidžio žarnyno sindromą) arba grybelinėmis infekcijomis (pvz., Candida). Cukrus, įskaitant ir natūralų medų, yra pagrindinis maistas patogeninėms bakterijoms ir grybeliams. Jų išvešėjimas žarnyne didina sisteminį uždegimą, kuris dar labiau provokuoja imuninę sistemą atakuoti skydliaukę.
Todėl gydytojai dažnai rekomenduoja pacientams, kuriems aktyvi ligos fazė, laikinai visiškai atsisakyti bet kokių saldiklių, įskaitant medų, kol uždegiminiai rodikliai (anti-TPO) sumažės.
Kada medus gali būti naudingas?
Negalima teigti, kad medus yra vienareikšmiškai blogas produktas. Tam tikrais atvejais ir vartojant saikingai, jis gali būti geresnis pasirinkimas nei dirbtiniai saldikliai ar rafinuotas cukrus. Štai keletas aspektų, kuriuos verta žinoti:
- Kokybiškas, termiškai neapdorotas medus: Tikras, nekaitintas medus turi bioaktyvių junginių, kurie gali padėti kovoti su oksidaciniu stresu. Pavyzdžiui, grikių medus pasižymi didesniu geležies kiekiu, kas gali būti naudinga esant anemijai – dažnai hipotirozės palydovei.
- Manuka medus: Šis specifinis medus iš Naujosios Zelandijos yra tiriamas dėl savo stiprių priešuždegiminių savybių. Kai kurie tyrimai rodo, kad jis gali būti naudingas imuninei sistemai, tačiau tai nereiškia, kad jį galima vartoti šaukštais.
- Pagalba miegui: Nedidelis kiekis medaus prieš miegą (pvz., pusė arbatinio šaukštelio) kai kuriems žmonėms padeda palaikyti stabilų glikogeno kiekį kepenyse naktį, kas gali sumažinti naktinius prabudimus dėl streso hormonų išsiskyrimo.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galiu vartoti medų, jei geriu L-tiroksiną?
Taip, tačiau svarbu laikytis laiko intervalo. Skydliaukės vaistus (L-tiroksiną) reikia gerti ryte, nevalgius, užgeriant tik vandeniu. Po vaistų išgėrimo rekomenduojama nevalgyti bent 30–60 minučių. Medų, kaip ir bet kokį kitą maistą, reikėtų vartoti praėjus šiam laikui, kad jis nepaveiktų vaistų pasisavinimo. Ypač svarbu vengti didelio kiekio angliavandenių iškart pusryčių metu, jei turite insulino rezistenciją.
Ar medus turi jodo ir ar tai gerai skydliaukei?
Meduje jodo kiekis yra labai nereikšmingas ir priklauso nuo dirvožemio, kuriame bitės rinko nektarą. Todėl medus negali būti laikomas jodo šaltiniu. Be to, sergant autoimuninėmis skydliaukės ligomis, jodo papildus ar didelius jo kiekius reikia vartoti atsargiai, nes perteklius gali paūminti uždegimą.
Kuo pakeisti medų, jei noriu saldumo, bet turiu skydliaukės problemų?
Geriausios alternatyvos, kurios nedidina cukraus kiekio kraujyje, yra natūralūs saldikliai be kalorijų, tokie kaip stevija (steviolio glikozidai) arba eritritolis. Jie nedaro įtakos insulino išsiskyrimui ir yra saugūs sergant kandidoze ar turint žarnyno problemų. Tačiau visada atkreipkite dėmesį į individualų toleravimą.
Ar kaitintas medus tampa toksiškas skydliaukei?
Pagal Ajurvedos mediciną, kaitintas medus (virš 40 laipsnių Celsijaus) tampa sunkiai virškinamu „nuodu“ (vadinamu ama), kuris kemša organizmo kanalus. Nors šiuolaikinis mokslas nevadina jo tiesiogiai toksišku, kaitinant medų žūsta visi naudingi fermentai ir vitaminai, lieka tik paprastas cukrus sirupo pavidalu. Tad kaitintas medus praranda bet kokią biologinę vertę ir tampa tik papildomu krūviu kepenims.
Kaip saugiai įtraukti medų į racioną
Jeigu nusprendėte neatsisakyti medaus visiškai, gydytojai rekomenduoja laikytis tam tikrų taisyklių, kurios padės minimizuoti neigiamą poveikį skydliaukei ir bendrai hormoninei sistemai. Svarbiausia taisyklė – niekada nevartoti medaus „pliko“ t. y. vieno, ant tuščio skrandžio. Tai tiesiausias kelias į gliukozės šuolį.
Kad sušvelnintumėte glikemijos atsaką, medų visada derinkite su sveikaisiais riebalais, baltymais arba skaidulomis. Štai keletas pavyzdžių:
- Įmaišykite šaukštelį medaus į natūralų graikišką jogurtą su linų sėmenimis. Riebalai ir baltymai sulėtins cukraus absorbciją.
- Užpilkite šiek tiek medaus ant varškės sūrio.
- Vartokite medų ne karštoje arbatoje, o kaip priedą prie riešutų užkandžio.
Taip pat svarbu riboti kiekį. Sergant skydliaukės ligomis, rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip 1–2 arbatinius šaukštelius medaus per dieną, ir tik tuo atveju, jei jūsų cukraus kiekis kraujyje yra stabilus, o svoris nekyla be priežasties. Stebėkite savo savijautą: jei pavartojus saldumynų jaučiate staigų energijos antplūdį, kurį seka nuovargis, „smegenų rūkas“ ar dirglumas, tai ženklas, kad jūsų organizmui šiuo metu cukrus, net ir natūralus, yra per didelė našta.
