Dažnai moterys, išgirdusios krūties vėžio diagnozę, patiria šoką ir neviltį, o vienas pirmųjų klausimų, kylančių gydytojo kabinete, skamba taip: „Kada tai prasidėjo? Ar aš galėjau tai pastebėti anksčiau?“ Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad vėžys gali atsirasti „per naktį“ arba išsivystyti vos per kelias savaites po stipraus streso ar traumos. Tačiau gydytojai onkologai skuba raminti ir paaiškinti sudėtingus biologinius procesus paprasta kalba. Realybė tokia, kad dauguma krūties vėžio atvejų vystosi gana lėtai, o procesas nuo pirmosios ląstelės mutacijos iki momento, kai naviką galima apčiuopti pirštais ar pamatyti mamogramoje, gali trukti ne vienerius metus. Supratimas apie naviko augimo dinamiką ne tik mažina nerimą, bet ir pabrėžia reguliarios profilaktikos svarbą, nes būtent ji leidžia „pagauti“ ligą tada, kai ji dar tik formuojasi ir yra lengviausiai įveikiama.
Auglio dvigubėjimo laikas: biologinis laikrodis
Norint suprasti, per kiek laiko išsivysto vėžys, būtina susipažinti su auglio dvigubėjimo laiko (angl. doubling time) sąvoka. Tai laikas, per kurį vėžinių ląstelių skaičius navike padvigubėja. Onkologai pabrėžia, kad vėžys prasideda nuo vienos pakitusios ląstelės, kuri pradeda nevaldomai dalytis. Kad navikas pasiektų 1 centimetro skersmenį – dydį, kurį patyręs gydytojas jau gali apčiuopti, arba kuris aiškiai matomas tyrimuose – jame turi būti apie vienas milijardas ląstelių.
Moksliniai tyrimai rodo, kad vidutinis krūties vėžio ląstelių dvigubėjimo laikas yra apie 90–180 dienų. Tačiau šis skaičius yra tik statistinis vidurkis. Realus augimo greitis priklauso nuo daugybės veiksnių:
- Lėtai augantys navikai: Kai kurių, ypač hormonams jautrių, navikų dvigubėjimo laikas gali siekti net 300 dienų ar daugiau. Tai reiškia, kad toks navikas gali tūnoti organizme 8–10 metų, kol taps kliniškai pastebimas.
- Agresyvūs navikai: Egzistuoja ir labai agresyvios vėžio formos, kurių ląstelės dalijasi itin greitai (dvigubėjimo laikas – 30–50 dienų). Tokiais atvejais liga gali progresuoti gerokai sparčiau, kartais pasireikšdama tarp suplanuotų profilaktinių patikrinimų.
Skirtingi vėžio tipai diktuoja skirtingą tempą
Ne visi krūties vėžio atvejai yra vienodi. Gydytojai onkologai navikus skirsto pagal jų biologines savybes, kurios tiesiogiai lemia ligos vystymosi greitį. Vienas svarbiausių rodiklių, nurodomų biopsijos atsakyme, yra Ki-67 indeksas – baltymas, rodantis ląstelių dalijimosi aktyvumą. Kuo šis skaičius didesnis, tuo greičiau auga navikas.
Hormonams jautrus vėžys (Luminal A ir B)
Tai dažniausia krūties vėžio forma. Šio tipo navikai turi estrogenų ir progesterono receptorius. Paprastai jie auga lėčiau, yra mažiau agresyvūs ir geriau pasiduoda gydymui. Nuo pirmosios ląstelės atsiradimo iki diagnozės gali praeiti net dešimtmetis. Būtent šio tipo vėžį dažniausiai pavyksta aptikti ankstyvosiose stadijose profilaktinės mamografijos metu.
HER2 teigiamas vėžys
Šio tipo vėžio ląstelės turi per daug HER2 baltymo, kuris skatina jas augti. Anksčiau tai buvo laikoma viena agresyviausių formų, kuri vystosi greičiau nei hormoniniai navikai. Tačiau šiuolaikinė medicina, pasitelkusi taikinių terapiją, radikaliai pakeitė šios ligos prognozę, nors pats vystymosi tempas be gydymo išlieka spartus.
Trigubai neigiamas vėžys
Tai viena sudėtingiausių vėžio formų, dažniau pasitaikanti jaunesnėms moterims bei toms, kurios turi BRCA1 geno mutaciją. Šie navikai neturi nei hormonų, nei HER2 receptorių. Jų vystymosi greitis yra didžiausias – auglys gali atsirasti ir ženkliai padidėti per kelis mėnesius. Būtent dėl šios priežasties jaunesnėms moterims rekomenduojama savityra ir budrumas, nelaukiant vyresnio amžiaus profilaktinių programų.
Nuo mikroskopinių pokyčių iki invazinės ligos
Svarbu suprasti, kad vėžys ne visada iš karto tampa invaziniu. Dažnai procesas prasideda nuo ikivėžinių būklių arba neinvazinio vėžio, vadinamo karcinoma in situ (DCIS). Tai stadija, kai pakitusios ląstelės yra tik pieno latakėlių viduje ir dar nėra prasiskverbusios į aplinkinius audinius.
Šioje stadijoje liga gali „mieguisti“ ilgą laiką. Kai kuriais atvejais DCIS gali niekada netapti invaziniu vėžiu, tačiau prognozuoti, kuriai moteriai liga progresuos, o kuriai ne – kol kas neįmanoma, todėl gydomi visi atvejai. Perėjimas nuo in situ stadijos iki invazinio vėžio (kai ląstelės jau gali plisti į limfmazgius ar kitus organus) yra kritinis momentas, kurio trukmė taip pat labai individuali ir priklauso nuo naviko agresyvumo laipsnio (G1, G2 ar G3).
Kodėl profilaktika vykdoma kas dvejus metus?
Daugelis moterų klausia, kodėl valstybinė krūties vėžio prevencijos programa kviečia tikrintis kas dvejus metus. Ar per tą laiką vėžys negali užaugti? Atsakymas slypi statistikoje ir augimo greičio vidurkiuose. Kadangi dauguma krūties navikų auga lėtai, dviejų metų intervalas laikomas optimaliu, norint pastebėti pokyčius jiems dar nesukėlus simptomų.
Tačiau gydytoja onkologė pabrėžia svarbią išimtį: vadinamąjį „tarpinį vėžį“ (angl. interval cancer). Tai augliai, kurie pasireiškia tarp dviejų suplanuotų mamografijos tyrimų. Dažniausiai tai būna greičiau augantys, agresyvesni navikai. Todėl, net jei neseniai atlikote tyrimą ir gavote gerą atsakymą, apčiuopus guzelį ar pastebėjus krūties pakitimus, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, nelaukiant kito planinio vizito.
Simptomai, kurių negalima ignoruoti
Nors kalbame apie laiką ir augimo greitį, svarbiausia žinutė yra budrumas. Net jei procesas vyksta lėtai, simptomų atsiradimas reiškia, kad auglys jau pasiekė tam tikrą dydį. Be apčiuopiamo guzelio, yra ir kitų ženklų, kurie gali išduoti ligą:
- Krūties formos ar dydžio pakitimas: viena krūtis staiga tapo didesnė, pasikeitė jos kontūras.
- Odos pokyčiai: atsirado „apelsino žievelės“ efektas, oda paraudo, pleiskanoja ar įdubo.
- Spenelio pokyčiai: spenelis įsitraukė į vidų (jei tai nėra įgimta), pasirodė kraujingos ar skaidrios išskyros.
- Limfmazgių padidėjimas: apčiuopiami dariniai pažastyje ar virš raktikaulio.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Gydytojo onkologo praktikoje pacientės dažnai užduoda tuos pačius klausimus, susijusius su vėžio vystymosi laiku ir priežastimis. Štai atsakymai į pačius aktualiausius iš jų.
Ar biopsija gali paspartinti vėžio augimą ar išplitimą?
Tai vienas didžiausių ir pavojingiausių mitų. Moksliniai tyrimai vienareikšmiškai įrodė, kad adatinė biopsija nesukelia vėžio išplitimo ir nepaskatina auglio augti greičiau. Tai yra būtinas tyrimas tiksliai diagnozei nustatyti ir tinkamiausiam gydymui parinkti. Be biopsijos gydytojai tiesiog nežinotų, su kokiu „priešu“ kovoja.
Ar stiprus stresas galėjo sukelti vėžį per kelis mėnesius?
Nors lėtinis stresas silpnina imuninę sistemą ir gali sudaryti palankesnes sąlygas ligoms vystytis, nėra jokių įrodymų, kad vienas konkretus streso epizodas (netektis, skyrybos) galėtų tiesiogiai ir greitai „užauginti“ vėžį. Dažniau nutinka taip, kad po streso moterys atidžiau įsiklauso į savo kūną ir tiesiog aptinka tai, kas ten augo jau kelerius metus.
Jei vėžys auga lėtai, ar galiu atidėti gydymą?
Nors dauguma navikų auga palyginti lėtai, gydymo atidėlioti negalima. Vėžys yra nenuspėjamas, ir lėtas augimas bet kuriuo metu gali pereiti į agresyvesnę fazę arba pradėti metastazuoti. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo mažesnės apimties operacijos ar terapijos reikia ir tuo geresni rezultatai.
Ar galiu pati pajausti vėžį, kai jis dar visai mažas?
Paprastai apčiuopti galima darinius, kurie siekia bent 1–2 centimetrus. Giliai krūtyje esančius darinius apčiuopti dar sunkiau. Todėl instrumentiniai tyrimai (mamografija, ultragarsas, magnetinis rezonansas) yra pranašesni už savityrą, nes gali aptikti vos kelių milimetrų dydžio pakitimus, kurių pirštais pajausti neįmanoma.
Šiuolaikinės medicinos galimybės ir individualizuotas požiūris
Šiandien onkologija žengia dideliais žingsniais į priekį, ir supratimas apie vėžio vystymosi greitį leidžia gydytojams taikyti vis labiau personalizuotą gydymą. Nustatę ne tik auglio dydį, bet ir jo biologinį „charakterį“ (augimo greitį, receptorių statusą, genetines mutacijas), specialistai gali sudaryti itin tikslų gydymo planą. Vienoms pacientėms gali pakakti tik operacijos, kitoms, net ir esant nedideliam, bet greitai augančiam navikui, gali prireikti chemoterapijos ar biologinės terapijos prieš operaciją.
Svarbiausia žinoti, kad diagnozė, nepriklausomai nuo to, kiek laiko auglys vystėsi, nėra nuosprendis. Ankstyva diagnostika, net ir agresyvesnių formų atveju, leidžia pasiekti puikių išgyvenamumo rodiklių. Todėl vietoj baimės skaičiuojant mėnesius ar metus, geriausia strategija išlieka reguliarus tikrinimasis ir pasitikėjimas šiuolaikinio mokslo pažanga, kuri suteikia vis daugiau ginklų kovoje su šia liga.
