Dažnai susiduriame su situacija, kai ant odos atsiradus bėrimams ar prasidėjus įkyriam niežuliui, pirmoji mintis būna – tai kažkokia alergija. Galbūt suvalgėte netinkamą produktą, pakeitėte skalbimo miltelius ar tiesiog oda sureagavo į naują kosmetikos priemonę. Tačiau, kai įprasti vaistai nuo alergijos nepadeda, o niežulys, ypač vakarais, tampa nepakeliamas, verta sunerimti. Niežai ir alerginis dermatitas yra dvi visiškai skirtingos odos būklės, kurias sukelia skirtingi veiksniai, tačiau jų pradiniai simptomai gali būti klaidinančiai panašūs. Klaidinga savidiagnostika ne tik prailgina kančias, bet ir niežų atveju kelia pavojų užkrėsti aplinkinius. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kaip atskirti šias ligas, į ką atkreipti dėmesį apžiūrint odą ir kodėl naktinis niežulys yra svarbiausias signalas.
Kas iš tikrųjų yra niežai?
Niežai (lot. *scabies*) nėra paprasta odos reakcija ar infekcija, kurią sukelia bakterijos. Tai parazitinė odos liga, kurią sukelia mikroskopinė niežinė erkutė (*Sarcoptes scabiei*). Šie parazitai yra tokie maži, kad plika akimi jų pamatyti praktiškai neįmanoma, tačiau jų sukeliama žala yra akivaizdi.
Patekusi ant žmogaus odos, niežinė erkutė įsisiurbia į viršutinį epidermio sluoksnį. Čia ji gyvena, maitinasi ir, kas svarbiausia, rausia urvelius (takus), kuriuose deda kiaušinėlius. Būtent šis judėjimas ir erkučių išskiriami gyvybinės veiklos produktai sukelia stiprią organizmo alerginę reakciją, pasireiškiančią intensyviu niežuliu ir bėrimais. Svarbu suprasti, kad niežais gali užsikrėsti bet kas, nepriklausomai nuo socialinio statuso ar asmens higienos įpročių. Erkutės mėgsta švarą lygiai taip pat, kaip ir nešvarą – joms reikalinga tik žmogaus oda.
Alergija: imuninės sistemos atsakas
Tuo tarpu alergija, dažniausiai pasireiškianti kaip kontaktinis dermatitas arba dilgėlinė, yra visiškai kitokio pobūdžio sutrikimas. Tai nėra užkrečiama liga. Alergija kyla, kai žmogaus imuninė sistema klaidingai atpažįsta tam tikrą medžiagą (alergeną) kaip pavojingą ir pradeda gintis.
Dažniausi odos alergijų sukėlėjai yra:
- Buitinė chemija (skalbikliai, valikliai);
- Kosmetikos priemonės (kremai, losjonai, kvepalai);
- Metalai (nikelis papuošaluose, diržų sagtyse);
- Tam tikri augalai;
- Maisto produktai (pasireiškia bėrimais visame kūne).
Patekus alergenui, oda parausta, patinsta, atsiranda pūslelių ar šerpetojimas. Nors niežulys taip pat yra pagrindinis simptomas, jo mechanizmas skiriasi nuo niežų sukeliamo diskomforto.
Pagrindiniai skirtumai: niežulio pobūdis ir laikas
Vienas ryškiausių požymių, padedančių gydytojams ir pacientams atskirti niežus nuo alergijos, yra niežulio intensyvumas ir laikas, kada jis pasireiškia stipriausiai.
Niežų atveju: Niežulys dažniausiai yra daug intensyvesnis nei sergant alergija. Būdingiausias bruožas – simptomų paūmėjimas vakare ir naktį. Taip yra todėl, kad sušilus kūnui lovoje, niežinės erkutės tampa aktyvesnės, pradeda judėti ir rausti takus, kas sukelia nepakeliamą norą kasytis. Šis naktinis niežulys dažnai sukelia nemigą ir didelį psichologinį diskomfortą.
Alergijos atveju: Niežulys gali būti varginantis, tačiau jis paprastai yra pastovesnis dienos bėgyje ir tiesiogiai priklauso nuo kontakto su alergenu. Jei pašalinate dirgiklį (pvz., nusiimate nikeliuotą laikrodį), niežulys gali sumažėti. Alergijai rečiau būdingas toks drastiškas paūmėjimas vien tik dėl paros laiko, nebent vakare tepate odą alergizuojančiu kremu.
Bėrimų lokalizacija: kur ieškoti požymių?
Gydytojai dermatologai atkreipia dėmesį, kad bėrimų vieta yra vienas iš tiksliausių indikatorių. Nors abi ligos gali pažeisti bet kurią kūno vietą, niežai turi savo „mėgstamas“ zonas.
Niežams būdingos vietos
Niežinės erkutės ieško vietų, kur oda yra ploniausia ir šilčiausia. Todėl ieškokite bėrimų šiose zonose:
- Tarpupirščiai: Tai klasikinė niežų vieta. Jei bėrimas prasidėjo tarp rankų pirštų, didelė tikimybė, kad tai niežai.
- Riešai: Vidinė riešų pusė.
- Alkūnės ir pažastys: Odos raukšlės.
- Juosmuo ir bamba: Aplink diržo liniją.
- Lytiniai organai: Ypač vyrams, ant kapšelio ar varpos.
- Krūtys: Moterims aplink spenelius.
Svarbu paminėti, kad suaugusiems žmonėms niežai retai pažeidžia veidą, galvą ar pėdas, tačiau mažiems vaikams ir kūdikiams bėrimai gali atsirasti ir ten.
Alergijai būdingos vietos
Kontaktinio dermatito atveju bėrimas atsiranda tiksliai toje vietoje, kur oda lietėsi su dirgikliu. Pavyzdžiui, bėrimas ant kaklo nuo grandinėlės, ant rankų nuo naujo kremo ar ant juosmens nuo kelnių sagos. Maisto alergijos atveju bėrimas (dažniausiai dilgėlinė) gali būti išplitęs chaotiškai visame kūne, bet jam nebūdingas specifinis „tarpupirščių“ pažeidimas.
Vizualiniai požymiai: erkių takai ir bėrimo tipas
Atidus odos apžiūrėjimas gali suteikti daug informacijos. Niežams būdingas specifinis požymis – erkės takai. Tai plonos, pilkšvos arba balsvos, vingiuotos linijos, kurių ilgis gali siekti nuo kelių milimetrų iki centimetro. Tako gale kartais galima įžiūrėti mažą juodą taškelį – pačią erkutę. Tačiau dėl dažno kasymosi šie takai gali būti sunkiai pastebimi, nes oda būna nukasyt, padengta šašais ar antrine infekcija.
Bėrimas sergant niežais dažnai atrodo kaip maži spuogeliai, pūslelės ar mazgeliai. Tuo tarpu alergijai būdingos raudonos dėmės, patinimas, šlapiuojančios pūslelės arba sausas, pleiskanojantis odos plotas (egzema). Alerginiai bėrimai dažniau susilieja į didesnius plotus, o niežų bėrimai dažniau būna išsibarstę poromis ar mažomis grupėmis.
Užkrečiamumo faktorius
Tai yra bene lengviausias būdas atskirti šias dvi būkles be medicininės įrangos. Alergija nėra užkrečiama. Jei jūsų šeimos nariai, partneris ar kambariokai taip pat pradėjo kasytis – tai beveik garantuotai yra niežai.
Niežai plinta tiesioginio odos kontakto būdu (pavyzdžiui, laikantis už rankų, miegant vienoje lovoje) arba per bendro naudojimo daiktus (patalynę, rankšluosčius, drabužius). Simptomai užsikrėtus pirmą kartą gali pasireikšti ne iš karto, o po 2–6 savaičių (inkubacinis periodas), tačiau pakartotinio užsikrėtimo atveju niežulys prasideda jau po 1–4 dienų.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai pacientams kylančius klausimus apie niežus ir alergijas.
Ar niežai gali praeiti savaime be gydymo?
Ne. Niežai patys savaime nepraeina. Erkutės dauginasi, deda kiaušinėlius ir bėrimai tik plinta. Negydoma liga gali tęstis mėnesius ar net metus (vadinamieji „septynerių metų niežai“), komplikuotis į pūlingas odos infekcijas, nes per nukasymus patenka bakterijos.
Ar tiesa, kad niežais serga tik nesiprausiantys žmonės?
Tai vienas didžiausių mitų. Niežinės erkutės „nesirenka“ aukos pagal švarą. Jos puikiai jaučiasi ir ant švarios, prižiūrėtos odos. Vanduo ir muilas erkučių nenuplauna ir nenužudo, nes jos gyvena po epidermiu.
Ar naminiai gyvūnai gali užkrėsti niežais?
Gyvūnai gali sirgti niežais, tačiau gyvūnų niežus sukelia kitokia erkių rūšis. Žmogui gyvūnų niežai nėra pilnai perduodami – erkutės gali sukelti laikiną niežulį ir sudirginimą, bet jos nesidaugina žmogaus odoje ir bėrimai praeina savaime, nutraukus kontaktą su sergančiu gyvūnu. Žmonių niežais užsikrečiama tik nuo kito žmogaus.
Kiek laiko niežinė erkutė išgyvena aplinkoje?
Be žmogaus (šeimininko) niežinė erkutė gali išgyventi nuo 48 iki 72 valandų. Todėl gydant niežus būtina ne tik tepti vaistus, bet ir skalbti patalynę bei drabužius aukštoje temperatūroje (mažiausiai 60°C).
Kaip greitai suveikia vaistai nuo alergijos sergant niežais?
Antihistamininiai vaistai (vaistai nuo alergijos) gali šiek tiek sumažinti niežulį sergant niežais, tačiau jie ligos negydo. Priežastis – parazitas – lieka odoje, todėl net ir geriant vaistus nuo alergijos, bėrimai toliau plis. Tai dažna klaida, kai žmonės mėnesius gydosi „alergiją“ be rezultatų.
Gydymo metodų skirtumai
Teisinga diagnozė lemia sėkmingą gydymą. Gydant alergiją, svarbiausia yra pašalinti alergeną ir slopinti uždegimą. Tam naudojami:
- Antihistamininės tabletės;
- Kortikosteroidų tepalai;
- Drėkinamieji kremai (emolientai) odos barjerui atkurti.
Gydant niežus, tikslas yra sunaikinti parazitą. Tam naudojami specifiniai preparatai – akaricidai. Dažniausiai skiriamas permetrino tepalas arba benzilo benzoato emulsija. Gydymo taisyklės yra griežtos:
- Vaistais tepamas visas kūnas nuo kaklo žemyn (vaikams ir galva), o ne tik bėrimo vietos.
- Vaistai dažniausiai tepami vakare ir paliekami per naktį (8–12 valandų).
- Gydytis turi visi šeimos nariai vienu metu, net jei nejaučia simptomų.
- Būtina dezinfekuoti namų aplinką, drabužius ir patalynę.
Svarbu žinoti, kad net ir sėkmingai išnaikinus erkutes, niežulys gali išlikti dar 2–4 savaites. Tai vadinama „poniežiniu niežuliu“, kurį sukelia likusi alerginė reakcija į negyvas erkutes ir jų liekanas odoje. Šiuo laikotarpiu jau galima naudoti drėkiklius ir vaistus nuo alergijos simptomams palengvinti.
Galimos komplikacijos ir kada kreiptis į specialistą
Nors niežai ir alergijos dažnai laikomi „nerimtomis“ ligomis, delsimas kreiptis į medikus gali sukelti rimtų pasekmių. Nuolatinis kasymasis pažeidžia odos barjerą, atverdamas kelius stafilokokams ir streptokokams. Tai gali sukelti pūlingą odos infekciją (impetigą), furunkulus ar net bakterijų patekimą į kraują.
Ypač pavojinga niežų forma yra vadinamieji „norvegiški niežai“ (dengiamieji niežai). Tai itin užkrečiama forma, pasireiškianti žmonėms su nusilpusiu imunitetu, senyvo amžiaus žmonėms. Odoje susidaro storos plutos, kuriose knibžda tūkstančiai erkučių, tačiau niežulys gali būti nestiprus arba jo visai nebūti. Tokiu atveju pacientas tampa „vaikščiojančiu užkratu“ visai aplinkai.
Nedelsiant kreiptis į gydytoją dermatovenerologą rekomenduojama, jei:
- Niežulys trukdo miegoti ir blogina gyvenimo kokybę;
- Bėrimai atsirado kitiems šeimos nariams;
- Ant odos atsirado pūlingų židinių, pakilo temperatūra;
- Bėrimai atsirado lytinių organų srityje;
- Nepadedant nereceptiniams vaistams nuo alergijos, simptomai nemažėja per kelias dienas.
Atminkite, kad internetinė diagnostika niekada nepakeis profesionalios gydytojo apžiūros. Dermatoskopijos pagalba gydytojas gali greitai pamatyti erkių takus ir nustatyti tikslią diagnozę, taip sutaupant jums savaičių nežinios ir netinkamo gydymo. Laiku pradėtas gydymas apsaugo ne tik jus, bet ir jūsų artimuosius nuo varginančios ligos plitimo.
