Gauti bendrojo kraujo tyrimo rezultatus ir pamatyti paryškintą eilutę ar rodyklę, nukreiptą į viršų ties santrumpa „LYM“ ar žodžiu „limfocitai“, gali būti nerimą kelianti patirtis. Daugelis iš mūsų iškart griebiasi internetinės paieškos, kurioje dažnai pateikiamos gąsdinančios diagnozės. Tačiau svarbu suprasti, kad kraujo tyrimas yra tik momentinė jūsų organizmo būklės nuotrauka, o padidėjęs limfocitų kiekis – mediciniškai vadinamas limfocitoze – dažniausiai yra natūralus ir sveikas imuninės sistemos atsakas į dirgiklį. Tai ženklas, kad jūsų organizmo „armija“ mobilizavosi ir atlieka savo darbą, kovodama su įsibrovėliais. Nors kartais tai gali signalizuoti apie rimtesnes lėtines ligas, absoliučia dauguma atvejų priežastys yra laikinos ir sėkmingai išgydomos arba praeina savaime.
Kas yra limfocitai ir kokia jų funkcija?
Prieš pradedant analizuoti skaičius, būtina suprasti, kas iš tikrųjų yra limfocitai. Tai viena iš baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) rūšių. Leukocitai yra pagrindinė mūsų imuninės sistemos dalis, atsakinga už kovą su infekcijomis ir ligomis. Limfocitai gaminami kaulų čiulpuose ir randami kraujyje bei limfiniame audinyje.
Jie nėra vienalytė grupė. Egzistuoja trys pagrindiniai limfocitų tipai, kurių kiekvienas atlieka skirtingą vaidmenį:
- B ląstelės (B limfocitai): Jos veikia kaip žvalgai ir ginklų gamyklos. B ląstelės gamina antikūnus – specializuotus baltymus, kurie atpažįsta svetimkūnius (antigenus), pavyzdžiui, bakterijas, virusus ar toksinus, ir pažymi juos sunaikinimui.
- T ląstelės (T limfocitai): Tai tiesioginiai kovotojai ir reguliuotojai. Kai kurios T ląstelės tiesiogiai atakuoja ir naikina užkrėstas organizmo ląsteles (pavyzdžiui, tas, kuriose slepiasi virusai) arba vėžines ląsteles. Kitos T ląstelės reguliuoja imuninį atsaką, užtikrindamos, kad jis nebūtų per silpnas arba per stiprus.
- Natūraliosios žudikės (NK ląstelės): Jos specializuojasi greitame reagavime naikinant navikines ląsteles arba ląsteles, užkrėstas virusais, dar prieš specifiniam imunitetui įsibėgėjant.
Kai kraujo tyrime matote padidėjusį bendrą limfocitų skaičių, tai reiškia, kad vienos ar kelių šių grupių gamyba yra suintensyvėjusi.
Kada limfocitų skaičius laikomas per dideliu?
Limfocitų norma gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo laboratorijos naudojamos įrangos ir reagentų, tačiau paprastai suaugusiems žmonėms normalus limfocitų skaičius svyruoja nuo 1 000 iki 4 800 ląstelių viename mikrolitre kraujo (arba 1,0–4,8 x 10^9/L). Vaikams šios normos yra gerokai aukštesnės, nes jų imuninė sistema vis dar vystosi ir mokosi atpažinti naujus patogenus – kūdikiams ir mažiems vaikams norma gali siekti iki 9 000 ląstelių mikrolitre.
Vertinant tyrimus, gydytojai atskiria dvi limfocitozės rūšis:
- Absoliuti limfocitozė: Tai situacija, kai bendras limfocitų skaičius viršija nustatytą normą (pvz., daugiau nei 4 800 ląstelių/µl suaugusiems). Tai rodo realų ląstelių padaugėjimą.
- Santykinė limfocitozė: Kartais bendras leukocitų skaičius yra normalus, tačiau procentinė limfocitų dalis yra didesnė nei įprasta (paprastai limfocitai sudaro 20–40 proc. visų leukocitų). Taip dažnai nutinka, kai sumažėja kitų rūšių baltųjų kraujo kūnelių, pavyzdžiui, neutrofilų (neutropenija). Tokiu atveju limfocitų skaičius atrodo didelis tik santykinai, nors jų absoliutus kiekis gali būti visiškai normalus.
Dažniausios padidėjusio limfocitų kiekio priežastys
Limfocitozė nėra liga savaime – tai simptomas arba organizmo reakcija. Priežastys gali būti labai įvairios, nuo visiškai banalių iki reikalaujančių rimto gydymo.
Ūminės virusinės infekcijos
Tai pati dažniausia priežastis. Skirtingai nei bakterinės infekcijos, kurios dažniau sukelia neutrofilų padaugėjimą, virusai provokuoja limfocitų gamybą. Organizmas siunčia T ląsteles kovoti su virusu. Dažniausi kaltininkai:
- Gripas (sezoninis influencos virusas).
- Epšteino-Baro virusas (sukeliantis infekcinę mononukleozę).
- Citomegalo virusas (CMV).
- Vėjaraupiai.
- Hepatitas (A, B arba C).
Po persirgtos virusinės infekcijos limfocitų skaičius gali išlikti padidėjęs dar keletą savaičių ar net mėnesių, kol imuninė sistema visiškai nurimsta.
Bakterinės infekcijos
Nors rečiau, tam tikros bakterijos taip pat sukelia specifinį limfocitų atsaką. Klasikinis pavyzdys yra kokliušas. Taip pat limfocitozę gali sukelti lėtinės bakterinės infekcijos, tokios kaip tuberkuliozė ar sifilis, kai organizmas bando ilgą laiką kontroliuoti ligą.
Gyvenimo būdas ir stresas
Nustebsite, bet ne tik mikrobai veikia kraujo formulę. Didelis fizinis ar emocinis stresas (pvz., trauma, operacija, širdies priepuolis) gali sukelti laikiną limfocitozę. Taip pat pastebėta, kad rūkymas gali sukelti nuolatinį nedidelį limfocitų padaugėjimą, vadinamą poliklonine B ląstelių limfocitoze. Rūkantiems žmonėms imuninė sistema yra nuolat sudirginta kvėpavimo takų uždegimo.
Lėtinės limfoproliferacinės ligos
Tai grupė ligų, kurias žmonės dažniausiai tapatina su kraujo vėžiu. Nors tai skamba baisiai, svarbu žinoti kontekstą. Lėtinė limfocitinė leukemija (LLL) yra dažniausia suaugusiųjų leukemijos forma Vakarų šalyse, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių. Ji dažnai progresuoja labai lėtai, ir daugelį metų pacientams nereikia jokio gydymo, tik stebėjimo. Limfoma taip pat gali pasireikšti limfocitoze, kai vėžinės ląstelės patenka į kraujotaką.
Kokie simptomai lydi limfocitozę?
Pats limfocitų padaugėjimas paprastai nesukelia jokių specifinių pojūčių. Žmogus jaučia simptomus, susijusius su pagrindine liga, kuri tą padaugėjimą sukėlė. Pavyzdžiui:
- Jei priežastis virusinė infekcija: karščiavimas, gerklės skausmas, raumenų skausmai, nuovargis.
- Jei tai infekcinė mononukleozė: stiprus nuovargis, padidėję limfmazgiai, padidėjusi blužnis.
- Esant rimtesnėms ligoms (leukemijai ar limfomai): naktinis prakaitavimas, nepaaiškinamas svorio kritimas, lengvai atsirandančios mėlynės, kraujavimas iš dantenų, pilvo pūtimas (dėl padidėjusios blužnies).
Dažnai pasitaiko atvejų, kai pacientas jaučiasi visiškai sveikas, o padidėję limfocitai aptinkami profilaktinio patikrinimo metu. Tai dažniausiai rodo arba lėtinį, besimptomį procesą, arba neseniai persirgtą infekciją.
Tolimesni tyrimai ir diagnozės tikslinimas
Jei bendras kraujo tyrimas parodė limfocitozę, gydytojas nepuola iškart gydyti. Veiksmų planas priklauso nuo paciento būklės ir skaičių dydžio. Jei pacientas sloguoja ar karščiuoja, dažniausiai rekomenduojama pakartoti tyrimą po 2–4 savaičių.
Jei limfocitozė išlieka arba skaičiai yra labai dideli, gali prireikti papildomų tyrimų:
Kraujo tepinėlis: Laboratorijos gydytojas pro mikroskopą apžiūri pačias ląsteles. Virusinių infekcijų metu limfocitai atrodo „reaktyvūs“ (šiek tiek pakitę, bet ne vėžiniai). Piktybinių ligų atveju ląstelės gali atrodyti vienodos (klonai) arba turėti specifinių pažeidimo požymių.
Tėkmės citometrija (imunofenotipavimas): Tai labai tikslus tyrimas, kuris nustato, kokie tiksliai limfocitai (T, B ar NK) yra padidėję ir ar jie yra kloniniai (vėžiniai). Tai padeda atskirti paprastą infekciją nuo leukemijos.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar padidėję limfocitai visada reiškia vėžį?
Tikrai ne. Absoliučia dauguma atvejų padidėję limfocitai rodo virusinę infekciją (net ir tokią, kurios simptomų beveik nejautėte). Kraujo vėžys yra gerokai retesnė priežastis, lyginant su infekcinėmis ligomis.
Kiek laiko limfocitai gali išlikti padidėję po ligos?
Tai labai individualu. Po paprasto peršalimo rodikliai gali normalizuotis per savaitę, tačiau po tokių ligų kaip infekcinė mononukleozė ar sunkus gripas, limfocitozė gali išlikti „uodegoje“ net 2–3 mėnesius. Tai vadinama poinfekcine liekamąja limfocitoze.
Ar stresas darbe gali pakelti limfocitų lygį?
Ūmus stresas (adrenalino antplūdis) gali trumpam mobilizuoti limfocitus į kraujotaką, dėl ko tyrimo metu jų skaičius gali būti didesnis. Tačiau lėtinis psichologinis stresas dažniau veikia imuninę sistemą slopinamai, nei sukelia ryškią limfocitozę. Visgi, streso poveikis kiekvienam organizmui yra individualus.
Ką daryti, kad sumažinčiau limfocitų skaičių?
Nėra specialios dietos ar vaistų, skirtų tiesiogiai mažinti limfocitų skaičių, nebent gydoma specifinė liga (pvz., chemoterapija leukemijos atveju). Svarbiausia yra gydyti pirminę priežastį – infekciją ar uždegimą. Sveikas gyvenimo būdas, pilnavertis miegas ir streso valdymas padeda imuninei sistemai greičiau grįžti į pusiausvyrą.
Ar pašalinta blužnis (splenektomija) turi įtakos rezultatams?
Taip. Blužnis yra organas, kuriame kaupiami ir bręsta limfocitai. Žmonėms, kuriems pašalinta blužnis, kraujyje nuolat cirkuliuoja didesnis limfocitų skaičius, ir tai jiems yra normali būsena.
Raudonos vėliavos: kada būtina skubiai kreiptis į hematologą
Nors dauguma limfocitozės atvejų yra gerybiniai, egzistuoja tam tikri požymiai, kurių negalima ignoruoti. Jūsų šeimos gydytojas turėtų nukreipti jus pas specialistą (hematologą), jei kraujo tyrimo pokyčius lydi šie sisteminiai simptomai:
- Limfmazgių didėjimas: Jei apčiuopiate neskausmingus, kietus guziukus kakle, pažastyse ar kirkšnyse, kurie nemažėja keletą savaičių.
- Nepaaiškinamas svorio kritimas: Jei praradote daugiau nei 10% kūno svorio per 6 mėnesius nesilaikydami dietos.
- Karščiavimas be aiškios priežasties: Ilgai trunkanti neaukšta temperatūra (apie 37.2–37.5°C) arba pasikartojantys karščiavimo epizodai.
- Naktinis prakaitavimas: Toks stiprus, kad tenka keisti patalynę ar naktinius drabužius.
- Labai aukšti rodikliai: Jei limfocitų skaičius viršija 30 000–50 000/µl, tai reikalauja skubaus ištyrimo, nepriklausomai nuo simptomų.
- Kiti kraujo pokyčiai: Jei kartu su dideliu limfocitų kiekiu stebimas mažas hemoglobino kiekis (anemija) arba mažas trombocitų kiekis (trombocitopenija).
Reguliarus sveikatos tikrinimas ir atviras pokalbis su gydytoju yra geriausias būdas užtikrinti ramybę. Jei jaučiatės gerai, o nuokrypis nedidelis, dažniausiai geriausias vaistas yra laikas ir pakartotinis tyrimas po mėnesio.
