Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) yra viena svarbiausių socialinių garantijų Lietuvoje, užtikrinanti, kad susirgus ar prireikus medicininės pagalbos, už paslaugas nereikėtų mokėti iš savo kišenės. Daugelis gyventojų apie šio draudimo statusą susimąsto tik tuomet, kai tenka registruotis pas gydytoją arba vaistinėje įsigyti kompensuojamųjų vaistų. Tačiau nežinojimas apie nutrūkusį draudimą gali brangiai kainuoti ne tik finansiškai, bet ir sukelti nemažai streso kritinėse situacijose. PSD galiojimas yra tiesiogiai susijęs su mokesčių mokėjimu, todėl statusas gali pasikeisti vos per vieną dieną – pavyzdžiui, nutraukus darbo sutartį ar laiku nesumokėjus įmokos dirbant savarankiškai. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kaip greitai ir patogiai pasitikrinti savo statusą, kas moka įmokas už skirtingas gyventojų grupes ir ką daryti atsiradus PSD skolai.
Greičiausi būdai pasitikrinti PSD statusą internetu
Šiuolaikinės technologijos leidžia sužinoti savo draudimo būseną vos per kelias minutes, neišeinant iš namų. Valstybė yra sukūrusi kelias patogias sistemas, kuriose pateikiama visa informacija apie jūsų socialinį draudimą. Svarbu žinoti, kad duomenys šiose sistemose atnaujinami gana operatyviai, tačiau kartais gali vėluoti 1–3 darbo dienas po įmokos atlikimo.
Tikrinimas per „Sodros“ asmeninę paskyrą
Tai yra pats patikimiausias ir informatyviausias būdas. Prisijungę prie „Sodros“ sistemos, matysite ne tik tai, ar esate draustas šiuo metu, bet ir visą savo įmokų istoriją bei eventualias skolas.
- Apsilankykite oficialioje svetainėje www.sodra.lt.
- Pasirinkite skiltį „Gyventojams“ ir spauskite „Prisijungti“.
- Identifikacijai naudokite elektroninę bankininkystę, mobilųjį parašą arba „Smart-ID“.
- Prisijungus prie asmeninės paskyros, pagrindiniame lange (suvestinėje) iš karto matysite statusą. Jei esate draustas, dažniausiai matysite žalią varnelę arba užrašą, patvirtinantį galiojantį privalomąjį sveikatos draudimą.
Jei sistema rodo, kad draudimas negalioja, nors manote kitaip, rekomenduojama peržiūrėti skiltį „Įmokos“ arba „Skolos“, kur galėsite pamatyti, ar nėra susidariusių nepriemokų.
Tikrinimas per Valstybinę ligonių kasą (VLK)
Valstybinė ligonių kasa suteikia galimybę pasitikrinti draudimą net neprisijungus prie elektroninės bankininkystės, jei turite tikslų asmens kodą ir žinote asmens dokumento numerį, tačiau tikslesnė informacija pasiekiama per elektroninius vartus.
- VLK svetainėje yra vieša paieškos forma, kurioje, įvedus asmens duomenis, sistema parodo, ar asmuo yra draustas Privalomuoju sveikatos draudimu.
- Tai ypač patogu norint greitai pasitikrinti statusą, jei neturite galimybės prisijungti prie banko, tačiau norite būti tikri prieš vizitą į polikliniką.
Kas yra draudžiamas valstybės lėšomis?
Ne visiems gyventojams reikia mokėti PSD įmokas savarankiškai. Didelė dalis visuomenės yra draudžiama valstybės lėšomis. Tai reiškia, kad už jų sveikatos priežiūrą sumoka valstybė iš surinkto biudžeto. Visgi, čia dažnai kyla nesusipratimų, nes pasikeitus gyvenimo aplinkybėms (pavyzdžiui, baigus studijas), valstybės garantija nutrūksta.
Pagrindinės grupės, kurias draudžia valstybė:
- Vaikai ir moksleiviai: Visi asmenys iki 18 metų yra draudžiami automatiškai.
- Studentai: Nuolatinės formos studentai, studijuojantys Lietuvos ir kitų ES šalių aukštosiose mokyklose. Svarbu pabrėžti, kad ištęstinių studijų studentai valstybės lėšomis nėra draudžiami.
- Pensininkai: Asmenys, gaunantys senatvės, netekto darbingumo ar kitas valstybines pensijas.
- Bedarbiai: Tik tie asmenys, kurie yra oficialiai užsiregistravę Užimtumo tarnyboje ir turi bedarbio statusą.
- Vaikus auginantys tėvai: Vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 metų arba du ir daugiau vaikų iki pilnametystės.
Jei priklausote vienai iš šių grupių, jums patiems mokėti PSD nereikia, tačiau būtina užtikrinti, kad valstybės registrai turėtų teisingus duomenis apie jūsų statusą (pvz., apie studijas užsienyje būtina pranešti Ligonių kasoms).
Savarankiškai dirbančių asmenų prievolės
Dirbantiems pagal individualios veiklos pažymą arba verslo liudijimą, PSD mokėjimo tvarka yra kitokia nei samdomiems darbuotojams. Čia visa atsakomybė už įmokų mokėjimą tenka pačiam asmeniui.
Savarankiškai dirbantys asmenys PSD įmokas turi mokėti kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio pabaigos. Įmokos dydis yra fiksuotas ir priklauso nuo tą mėnesį galiojančio Minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA). 2024 metais šis dydis siekia 6,98 proc. nuo MMA. Pavėlavus sumokėti bent vieną dieną, draudimas gali nutrūkti, o sveikatos paslaugos tapti mokamos.
Išimtis taikoma tik tiems savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie tuo pat metu dirba ir pagal darbo sutartį. Tokiu atveju kas mėnesį savarankiškai PSD mokėti nereikia – įmokos sumokamos kartą per metus, deklaruojant pajamas.
Ką daryti, jei susidarė PSD skola?
PSD skola yra viena dažniausių problemų, su kuria susiduria emigrantai arba asmenys, laikinai nedirbę ir nesiregistravę Užimtumo tarnyboje. Skola kaupiasi už kiekvieną mėnesį, kai asmuo nebuvo draustas (nei valstybės, nei darbdavio, nei savarankiškai).
Skolos pasekmės gali būti nemalonios:
- Negalite gauti nemokamų gydymo paslaugų.
- „Sodra“ gali pradėti priverstinį skolos išieškojimą, nurašant lėšas nuo banko sąskaitos.
- Kaupiasi delspinigiai.
Norint vėl tapti draustu, neužtenka tik pradėti mokėti einamąsias įmokas. Pirmiausia privaloma padengti visą susidariusią skolą ir sumokėti įmoką už einamąjį mėnesį. Tik atlikus šiuos veiksmus, draudimas atsinaujina. Svarbu žinoti, kad jei skubiai prireikė gydymo, o turite skolą, sumokėjus ją, draudimas įsigalioja beveik iš karto (dažniausiai kitą dieną po duomenų atnaujinimo).
Emigracija ir PSD: kaip išvengti mokesčių spąstų
Viena dažniausių situacijų, kai susidaro didelės PSD skolos, yra išvykimas gyventi į užsienį nedeklaravus išvykimo. Lietuvoje galioja taisyklė: jei jūsų gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje, privalote mokėti PSD, nebent esate draustas kitoje Europos Sąjungos šalyje.
Jei išvykstate ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, privalote deklaruoti išvykimą. Tai padarius, prievolė mokėti PSD Lietuvoje nutrūksta nuo išvykimo datos. Jei išvykote, bet nedeklaravote ir jums susikaupė skola, ją galima panaikinti, jei įrodysite, kad tuo laikotarpiu buvote draustas kitoje ES/EEE šalyje (pvz., dirbote legalų darbą Norvegijoje, Vokietijoje ar Jungtinėje Karalystėje).
Tokiu atveju „Sodrai“ reikia pateikti dokumentą (dažniausiai E104 formą arba kitą oficialią pažymą iš užsienio draudimo įstaigos), patvirtinantį draudimo laikotarpį užsienyje. Pateikus šiuos įrodymus, skola Lietuvoje yra anuliuojama.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar draudimas galioja iš karto, kai tik sumoku įmoką?
Jei mokate įmoką savarankiškai (pvz., pagal verslo liudijimą), draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kai įmoka sumokama, tačiau duomenų atvaizdavimas sistemose gali užtrukti 2–3 dienas. Jei įsidarbinote pagal darbo sutartį, draudimas galioja nuo pirmos darbo dienos.
Kiek laiko galioja PSD po išėjimo iš darbo?
Nutraukus darbo santykius, PSD galioja iki to paties mėnesio pabaigos, jei už tą mėnesį buvo sumokėtos įmokos. Nuo kito mėnesio 1 dienos, jei neįsidarbinote kitur ir nesiregistravote Užimtumo tarnyboje, privalote PSD mokėti savarankiškai.
Ar reikia mokėti PSD studentams, studijuojantiems užsienyje?
Nuolatinių studijų studentai ES šalyse yra draudžiami valstybės lėšomis, tačiau tam būtina kasmet Ligonių kasoms pateikti pažymą iš universiteto apie studijų statusą. Be šios pažymos automatinis draudimas gali neįsijungti.
Kokia yra PSD įmoka 2024 metais?
Standartinė PSD įmoka savarankiškai besidraudžiantiems asmenims yra 6,98 proc. nuo Minimalios mėnesinės algos (MMA). Kadangi MMA kinta, kinta ir įmoka. Visada rekomenduojama pasitikrinti tikslią sumą „Sodros“ svetainėje prieš atliekant pavedimą.
Ar galiu nemokėti PSD, jei nesinaudoju gydymo įstaigų paslaugomis?
Ne, negalite. PSD yra privalomas mokestis, pagrįstas solidarumo principu. Jį moka visi nuolatiniai gyventojai, nepriklausomai nuo to, ar serga, ar yra sveiki.
Draudimo tęstinumo užtikrinimas keičiant statusą
Gyvenime dažnai pasitaiko pereinamųjų laikotarpių, kai keičiame darbus, baigiame studijas ar pradedame savarankišką veiklą. Būtent šiais momentais atsiranda didžiausia rizika likti be sveikatos draudimo. Norint išvengti nemalonių staigmenų poliklinikoje, rekomenduojama vadovautis paprasta taisykle: visada pasitikrinkite savo statusą kito mėnesio pradžioje.
Jei keičiate darbą ir tarp sutarčių yra kelių dienų pertrauka, bet ji telpa į tą patį kalendorinį mėnesį, dėl draudimo nerimauti nereikia – būsite apdraustas visą tą mėnesį. Tačiau jei pertrauka persikelia į kitą mėnesį (pvz., išėjote iš darbo sausio 31 d., o naują pradėsite tik vasario 5 d.), už vasario mėnesį PSD įmoką gali tekti susimokėti savarankiškai, nebent naujas darbdavys spės pateikti duomenis „Sodrai“ laiku ir padengti visą mėnesio įmoką. Atsakingas požiūris į savo socialinį draudimą užtikrina ne tik ramybę, bet ir finansinį saugumą netikėtų sveikatos sutrikimų atveju.
