Dažniausiai kalbėdami apie mikroelementų balansą organizme, mes esame įpratę girdėti apie jų trūkumą. Anemija, arba mažakraujystė, yra tapusi savotiška civilizacijos liga, todėl reklamos ir sveikatos straipsniai nuolat skatina vartoti daugiau geležies turinčių produktų ar maisto papildų. Tačiau medicinos bendruomenė vis garsiau kalba apie priešingą, dažnai nutylimą ir kur kas klastingesnę problemą – geležies perteklių. Žmogaus organizmas neturi natūralaus mechanizmo, skirto pašalinti perteklinę geležį, todėl jai kaupiantis metai iš metų, prasideda lėtiniai uždegiminiai procesai, galintys negrįžtamai pažeisti gyvybiškai svarbius organus. Ši būklė, medikų vadinama „tyliąja bomba“, neretai diagnozuojama per vėlai, kai žala jau padaryta.
Kodėl organizmas negali atsikratyti geležies?
Kad suprastume pavojaus mastą, turime suvokti unikalią žmogaus fiziologiją. Daugumą medžiagų, kurių suvartojame per daug (pavyzdžiui, vitamino C ar vandens), organizmas geba pašalinti per inkstus ar prakaitą. Su geležimi yra kitaip. Mūsų kūnas turi labai efektyvų mechanizmą geležiai pasisavinti, tačiau neturi jokio aktyvaus būdo jai pašalinti.
Geležis yra būtina deguonies pernešimui kraujyje, tačiau ji taip pat yra labai reaktyvus elementas. Laisva, prie baltymų neprisijungusi geležis veikia kaip stiprus oksidatorius. Ji skatina laisvųjų radikalų susidarymą, kurie tiesiogiai žaloja ląsteles, DNR ir audinius. Tai vadinama oksidaciniu stresu. Kai geležies atsargos perpildomos, ji pradeda kauptis organuose, kurie tam nėra pritaikyti – kepenyse, širdyje, kasoje ir sąnariuose, sukeldama jų degeneraciją.
Hemochromatozė: genetinė loterija
Viena dažniausių geležies pertekliaus priežasčių yra paveldimas sutrikimas, vadinamas hemochromatoze. Tai yra viena labiausiai paplitusių genetinių ligų tarp europiečių, ypač šiaurės Europos gyventojų. Sergant šia liga, žarnynas ignoruoja signalus, kad organizmui geležies jau pakanka, ir toliau intensyviai ją savinasi iš maisto.
Skiriamos dvi pagrindinės geležies perkrovos rūšys:
- Pirminė hemochromatozė: Genetiškai paveldima būklė (dažniausiai susijusi su HFE geno mutacija). Žmogus gimsta su šiuo polinkiu, tačiau simptomai dažniausiai pasireiškia tik vyresniame amžiuje – vyrams apie 40–50 metus, moterims dažniausiai po menopauzės, kai jos nustoja natūraliai netekti kraujo.
- Antrinė hemochromatozė: Įgyta būklė, kurią gali sukelti dažni kraujo perpylimai (pavyzdžiui, sergant tam tikromis anemijos formomis), lėtinės kepenų ligos (Hepatitas C, alkoholizmas) arba nekontroliuojamas geležies papildų vartojimas.
Kokie simptomai išduoda pavojų?
Didžiausia problema diagnozuojant geležies perteklių yra ta, kad ankstyvieji simptomai yra visiškai nespecifiniai. Žmonės dažnai juos painioja su paprastu nuovargiu, senėjimu ar stresu. Geležies toksiškumas vystosi lėtai, todėl pacientai pripranta prie blogėjančios savijautos.
Pagrindiniai įspėjamieji ženklai:
- Lėtinis nuovargis ir silpnumas: Tai paradoksalu, nes tie patys simptomai būdingi ir geležies trūkumui. Būtent todėl savavališkas geležies papildų vartojimas „nuo nuovargio“ be kraujo tyrimų gali būti pražūtingas.
- Sąnarių skausmai: Ypač būdingas skausmas plaštakų sąnariuose, konkrečiai – smiliaus ir didžiojo piršto krumpliuose. Tai vienas specifiškiausių hemochromatozės požymių.
- Odos pokyčiai: Dėl geležies kaupimosi odoje ji gali įgauti pilkšvą arba bronzinį atspalvį. Medicinoje pažengusi hemochromatozė kartais vadinama „bronziniu diabetu“.
- Pilvo skausmai: Dažniausiai viršutinėje dešinėje pusėje, kur yra kepenys.
- Lytinės funkcijos sutrikimai: Vyrams gali pasireikšti impotencija, moterims – dingti mėnesinės, sumažėti lytinis potraukis.
Tyliai griaunami organai: pasekmės sveikatai
Jei geležies perteklius nėra gydomas, ilgalaikės pasekmės gali būti katastrofiškos. Geležis veikia kaip lėtas nuodas, sistemingai ardantis organų funkcijas.
Kepenų pažeidimai
Kepenys yra pagrindinis organas, sandėliuojantis geležį. Kai „sandėlis“ persipildo, geležis pradeda žaloti kepenų ląsteles. Tai sukelia fibrozę (randėjimą), kuri vėliau pereina į cirozę. Gydytojai pabrėžia, kad negydoma hemochromatozė reikšmingai padidina kepenų vėžio riziką net tiems, kurie nevartoja alkoholio.
Širdies ir kraujagyslių ligos
Geležies sankaupos širdies raumenyje (miokarde) gali sukelti kardiomiopatiją. Širdis tampa silpnesnė, sunkiau pumpuoja kraują, gali atsirasti gyvybei pavojingų aritmijų (širdies ritmo sutrikimų). Širdies nepakankamumas yra viena dažniausių mirties priežasčių esant sunkiam geležies apsinuodijimui.
Endokrinonė sistema ir diabetas
Geležis turi tendenciją kauptis kasoje, ypač tose ląstelėse, kurios gamina insuliną. Dėl oksidacinio pažeidimo šios ląstelės žūsta, todėl vystosi cukrinis diabetas. Kadangi hemochromatozė pažeidžia ir odos pigmentaciją, ir kasos funkciją, ši būklė istoriškai gavo „bronzinio diabeto“ pavadinimą.
Diagnostikos pinklės: kodėl vien hemoglobino neužtenka?
Daugelis žmonių mano, kad bendras kraujo tyrimas parodys viską, ką reikia žinoti apie geležį. Tai klaidinga nuomonė. Hemoglobinas gali būti visiškai normalus net ir esant kritiniam geležies pertekliui. Norint tiksliai įvertinti situaciją, būtina atlikti specifinius tyrimus:
- Feritinas: Tai baltymas, atspindintis geležies atsargas organizme. Tačiau svarbu žinoti, kad feritinas yra ir uždegiminis rodiklis – jis gali pakilti sergant peršalimu, esant kepenų uždegimui ar kitoms ligoms, net jei geležies kiekis normalus. Todėl vienas feritino tyrimas nėra galutinis nuosprendis.
- Geležies kiekis kraujyje: Parodo cirkuliuojančios geležies kiekį konkrečiu momentu.
- Transferino įsotinimas: Tai vienas tiksliausių rodiklių. Jis parodo, kokia dalis pernešėjo baltymo (transferino) yra „apkrauta“ geležimi. Jei šis rodiklis viršija 45–50 proc., tai rimtas signalas apie geležies perkrovą.
Mitybos klaidos ir papildų kultūra
Didelė dalis šiuolaikinių geležies pertekliaus atvejų, nesusijusių su genetika, kyla dėl nekontroliuojamo maisto papildų vartojimo. Multivitaminų kompleksuose dažnai būna geležies, kurios daugeliui vyrų ir moterų po menopauzės papildomai nereikia. Be to, tam tikri mitybos deriniai gali nepageidaujamai padidinti geležies pasisavinimą.
Pavyzdžiui, vitaminas C dramatiškai padidina geležies absorbciją. Žmogus, turintis polinkį į geležies kaupimąsi, užgerdamas kepsnį apelsinų sultimis arba vartodamas stiprius vitamino C papildus kartu su maistu, gali nesąmoningai skatinti toksinį procesą. Iš kitos pusės, alkoholis taip pat pažeidžia žarnyno barjerą ir reguliacinius mechanizmus, leisdamas į kraują patekti daugiau geležies.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galima pajusti geležies perteklių be tyrimų?
Ankstyvose stadijose – praktiškai ne. Simptomai atsiranda tik tada, kai organai jau pradeda kentėti nuo geležies sankaupų. Dažniausiai žmonės skundžiasi nepaaiškinamu nuovargiu, tačiau tai tinka daugeliui ligų. Tiksli diagnozė nustatoma tik atlikus specifinius kraujo tyrimus.
Ar veganams gresia geležies perteklius?
Rizika yra mažesnė, bet ji egzistuoja. Augalinės kilmės geležis (neheminė) pasisavinama sunkiau nei gyvulinės kilmės (heminė). Tačiau, jei veganas turi genetinę hemochromatozę arba vartoja daug geležies papildų bei produktų, praturtintų geležimi (dribsnių, batonėlių), perteklius vis tiek gali susidaryti.
Kaip gydomas geležies perteklius?
Pagrindinis ir efektyviausias gydymo būdas sergant hemochromatoze yra flebotomija – terapinis kraujo nuleidimas. Tai saugi procedūra, panaši į kraujo donorystę. Reguliariai nuleidžiant kraują, organizmas priverčiamas naudoti sukauptas geležies atsargas naujų eritrocitų gamybai, taip „išvalant“ organus. Sunkesniais atvejais gali būti skiriami vaistai (chelatai), surišantys ir pašalinantys geležį.
Kokie maisto produktai mažina geležies pasisavinimą?
Jei turite polinkį kaupti geležį, rekomenduojama kartu su geležingu maistu vartoti produktus, turinčius kalcio (pieno produktai), taninų (juoda arbata, kava) ar fitatų (pilno grūdo produktai, riešutai). Šios medžiagos blokuoja geležies absorbciją žarnyne.
Ar geležies perteklius pavojingas nėštumo metu?
Nėštumo metu geležies poreikis išauga, todėl perteklius pasitaiko rečiau. Tačiau nepagrįstas didelių dozių geležies papildų vartojimas, kai nėra diagnozuoto trūkumo, gali būti žalingas – tai siejama su gestaciniu diabetu ir oksidaciniu stresu tiek motinai, tiek vaisiui.
Kada būtina kreiptis į medikus
Svarbiausia žinutė, kurią siunčia gydytojai hematologai ir gastroenterologai, yra prevencija ir sąmoningumas. Nereikėtų aklai pasikliauti reklamomis ir savarankiškai „stiprinti kraują“ geležies preparatais neatlikus feritino tyrimo. Tai ypač aktualu vyrams ir moterims po menopauzės.
Jeigu jūsų šeimoje buvo kepenų ligų, diabeto ar širdies nepakankamumo atvejų, arba jei jaučiate nuolatinį nuovargį, sąnarių skausmus (ypač rankų), pastebėjote odos patamsėjimą – kreipkitės į šeimos gydytoją dėl specifinių geležies apykaitos tyrimų. Ankstyva diagnozė yra kritiškai svarbi. Laiku pastebėjus geležies perteklių ir pradėjus gydymą (dažniausiai paprastą kraujo nuleidimą), galima visiškai sustabdyti organų pažeidimus ir užtikrinti normalią gyvenimo trukmę bei kokybę. Geležis yra būtina gyvybei, tačiau peržengus ribą, ji tampa tyliuoju organizmo griovėju.
