Daugelis iš mūsų bent kartą gyvenime yra patyrę nemalonų jausmą, kai viena ar abi ausys staiga užkrenta. Dažniausiai tai nutinka lėktuvui kylant ar leidžiantis, maudantis baseine ar tiesiog persišaldžius. Paprastai toks diskomfortas yra trumpalaikis: pakanka nuryti seiles, plačiau išsižioti ar atlikti paprastą prapūtimo pratimą, ir klausa sugrįžta į įprastas vėžes. Tačiau ką daryti, jei ausies užgulimas nepraeina dieną, savaitę ar net ilgiau? Nuolatinis spaudimo jausmas ausyje, prislopinta klausa ir lydintis ūžesys gali ne tik trikdyti kasdienį gyvenimą, bet ir signalizuoti apie sudėtingesnius sveikatos sutrikimus, kuriems reikalingas skubus gydytojo dėmesys.
Ilgai trunkantis užgulimas nėra tik erzinanti smulkmena. Tai simptomas, kuris rodo, jog natūralūs ausies vėdinimo ir savaiminio išsivalymo mechanizmai sutriko. Nors dažniausiai priežastys yra gana banalios ir lengvai pašalinamos, ignoruojant šią būklę galima prisišaukti rimtų komplikacijų – nuo lėtinio uždegimo iki negrįžtamo klausos praradimo. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime mechanizmus, lemiančius ausies užgulimą, dažniausius kaltininkus ir, svarbiausia, požymius, kurie įspėja, jog metas nedelsiant kreiptis į specialistus.
Kaip veikia ausies vėdinimo sistema?
Norint suprasti, kodėl ausys užgula, būtina suvokti pagrindinius ausies anatomijos principus. Mūsų vidurinė ausis – erdvė už ausies būgnelio – yra užpildyta oru. Kad būgnelis vibruotų teisingai ir mes girdėtume aiškų garsą, oro slėgis abiejose būgnelio pusėse (išorinėje ir vidinėje) turi būti vienodas. Už šį balansą atsakingas nedidelis kanalas, jungiantis vidurinę ausį su nosiarykle, vadinamas Eustachijaus vamzdžiu.
Įprastomis sąlygomis Eustachijaus vamzdis yra uždarytas, tačiau mums ryjant ar žiovaujant jis trumpam atsiveria. Tuo metu nedidelis oro burbuliukas patenka į vidurinę ausį, sulygindamas slėgį ir pašalindamas susikaupusius skysčius. Kai jaučiame, kad ausis „užkrito”, tai dažniausiai reiškia, kad šis vamzdis dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali tinkamai atsiverti. Vidurinėje ausyje susidaro vakuumas, kuris įtraukia būgnelį į vidų, sukelia tempimo jausmą ir slopina garso perdavimą.
Dažniausios, bet nepavojingos priežastys
Prieš pradedant nerimauti dėl rimtų ligų, verta patikrinti dažniausiai pasitaikančias ir lengviausiai pašalinamas priežastis. Daugeliu atvejų nepraeinantis užgulimas kyla dėl fizinių kliūčių arba laikinų uždegiminių procesų.
Sieros kamštis (Cerumenas)
Ausų siera yra natūrali apsauginė medžiaga, kuri drėkina ausies landą ir saugo ją nuo dulkių bei infekcijų. Paprastai siera pasišalina savaime, judant žandikauliui. Tačiau dėl anatominių landos ypatumų, netaisyklingo valymo (ypač naudojant ausų krapštukus) arba padidėjusios sekrecijos, siera gali susikaupti ir sukietėti. Susidaręs kamštis fiziškai blokuoja garso bangas.
- Simptomai: Staigus ar laipsniškas klausos pablogėjimas, pilnumo jausmas, kartais – niežulys ar skausmas.
- Sprendimas: Ausų plovimas arba specialus siurbimas pas gydytoją. Namų sąlygomis galima naudoti tirpdančius lašus, tačiau krapštukų naudojimas problemą tik pablogina, nes nustumia sierą giliau prie būgnelio.
Eustachijaus vamzdžio disfunkcija po peršalimo
Tai viena dažniausių ilgalaikio užgulimo priežasčių. Sergant sloga, sinusitu ar gripu, nosiaryklės gleivinė patinsta. Kadangi Eustachijaus vamzdis atsiveria būtent nosiaryklėje, patinimas užblokuoja jo angą. Net ir pasveikus nuo paties viruso, gleivinės paburkimas gali išlikti dar keletą savaičių, neleisdamas ausiai „atsikimšti”.
Otitas su eksudatu (Skystis ausyje)
Kartais po ausies uždegimo arba dėl ilgalaikės disfunkcijos vidurinėje ausyje pradeda kauptis skystis (eksudatas). Jis yra klampus ir negali pasišalinti per užburtkusį Eustachijaus vamzdį. Jausmas dažnai apibūdinamas kaip „vanduo ausyje”, girdimas garsas tarsi iš statinės, o keičiant galvos padėtį pojūčiai gali kisti.
Kada užgulimas signalizuoja apie pavojų?
Nors dauguma atvejų yra susiję su aukščiau išvardintomis priežastimis, egzistuoja situacijos, kai laukimas gali kainuoti klausą. Būtina atskirti paprastą „užgulimą” nuo nervinio tipo klausos pažeidimų.
Staigus sensorineuralinis klausos praradimas (SSHL)
Tai viena pavojingiausių būklių, kurią pacientai dažnai supainioja su paprastu sieros kamščiu. Žmogus ryte atsibunda ir viena ausimi beveik nieko negirdi arba jaučia stiprų užgulimą. Skirtumas tas, kad problema slypi ne laidinėje sistemoje (ne sieros kamštyje ar slogos pasekmėse), o vidinėje ausyje arba klausos nerve.
Kodėl tai skubu? Jei tai nervo pažeidimas (pvz., dėl viruso ar kraujotakos sutrikimo), gydymą būtina pradėti per pirmąsias 24–72 valandas. Dažniausiai skiriami stiprūs hormoniniai vaistai (steroidai). Pavėlavus kreiptis, klausa ta ausimi gali niekada neatsistatyti.
Menjero liga
Tai lėtinė vidinės ausies liga, susijusi su skysčių slėgio padidėjimu vidinėje ausyje (endolimfoje). Klasikiniai simptomai apima ne tik periodinį stiprų ausies užgulimą, bet ir:
- Stiprų galvos svaigimą (vertigo), kai atrodo, kad aplinka sukasi ratu.
- Ūžesį ausyse (tinitą).
- Kintantį klausos lygį (užgulimas užeina ir praeina).
Akustinė neuroma
Tai gerybinis, lėtai augantis navikas ant klausos ir pusiausvyros nervo. Nors tai reta patologija, vienas pirmųjų jos simptomų gali būti nepaaiškinamas, vienpusis ausies užgulimas ar lengvas klausos susilpnėjimas, kurį lydi nuolatinis ūžesys. Kadangi navikas auga lėtai, simptomai progresuoja mėnesiais ar metais.
Netikėta priežastis: Žandikaulio sąnario sutrikimai
Daugelis nustemba sužinoję, kad jų ausų problemos kyla ne iš ausų. Smilkininis apatinio žandikaulio sąnarys (TMJ) yra visai šalia ausies kanalo. Jei žmogus griežia dantimis (bruksizmas), turi netaisyklingą sąkandį arba patiria daug streso, sąnarys ir aplinkiniai raumenys įsitempia.
Uždegimas sąnaryje gali persiduoti į ausies sritį, sukeldamas skausmą, spaudimo jausmą ir netgi subjektyvų užgulimo pojūtį, nors klausa (atlikus tyrimus) yra ideali. Tokiu atveju gydymas reikalingas ne pas otolaringologą, o pas odontologą ar veido ir žandikaulių chirurgą.
Diagnostikos eiga: ko tikėtis pas gydytoją?
Jei naminės priemonės nepadeda, vizitas pas LOR (ausų, nosies, gerklės) gydytoją yra būtinas. Diagnostika paprastai susideda iš kelių etapų, kurie leidžia tiksliai nustatyti problemos kilmę:
- Otoskopija: Gydytojas apžiūri ausies landą ir būgnelį. Tai leidžia iškart pamatyti sieros kamščius, infekcijos požymius ar skystį už būgnelio.
- Timpanometrija: Tai neskausmingas tyrimas, matuojantis būgnelio judrumą ir slėgį vidurinėje ausyje. Jis parodo, ar veikia Eustachijaus vamzdis ir ar nėra susikaupusių skysčių.
- Audiometrija: Klausos patikrinimas specialiame kambaryje. Tai kritiškai svarbu norint atmesti nervinį klausos pažeidimą (SSHL).
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar galiu skristi lėktuvu, jei mano ausis stipriai užgulta?
Tai nerekomenduojama. Jei Eustachijaus vamzdis neveikia dėl slogos ar uždegimo, slėgio pokyčiai kilimo ir leidimosi metu gali sukelti stiprų skausmą (barotraumą) ar net būgnelio plyšimą. Jei skristi būtina, naudokite nosies lašus (dekongestantus) likus 30 min. iki pakilimo ir nusileidimo, bei atlikite rijimo judesius.
Kiek laiko normalu jausti užgulimą po peršalimo?
Po virusinės infekcijos užgulimas gali tęstis nuo kelių dienų iki 2 savaičių. Jei simptomai nepraeina per 10–14 dienų arba jaučiate skausmą, būtina kreiptis į gydytoją, nes galėjo išsivystyti lėtinis serozinis otitas.
Ar ausų žvakės padeda nuo užgulimo?
Medikai vieningai nerekomenduoja naudoti ausų žvakių. Tyrimai rodo, kad jos ne tik neištraukia sieros kamščių (susidaręs „purvas” žvakėje dažniausiai yra pačios žvakės degimo produktas), bet ir kelia rimtą nudegimų bei ausies kanalo užsikimšimo vašku riziką.
Ar galiu pats atlikti prapūtimo (Valsalvos) manevrą?
Taip, bet labai atsargiai. Užspaudus nosį ir pučiant orą, galima atverti Eustachijaus vamzdį. Tačiau pučiant per stipriai, rizikuojate pažeisti būgnelį arba įpūsti infekuotą sekretą iš nosies į vidurinę ausį. Pūsti reikia švelniai, kol pajusite lengvą „pokštelėjimą”.
Ausų sveikatos profilaktika ir higiena
Norint išvengti pasikartojančių užgulimo problemų ateityje, svarbu pakeisti požiūrį į ausų higieną ir bendrą sveikatą. Visų pirma – atsisakykite ausų krapštukų. Ausys valosi pačios, o jei esate linkę į sieros kaupimąsi, naudokite aliejinius lašus arba purškalus, kurie suminkština sierą ir palengvina jos pasišalinimą. Reguliarus profilaktinis ausų plovimas pas šeimos gydytoją ar slaugytoją taip pat yra puiki išeitis tiems, kuriems sieros gamyba yra itin aktyvi.
Antra, neignoruokite alergijų ir lėtinės slogos. Nuolatinis nosies gleivinės uždegimas yra tiesioginis kelias į Eustachijaus vamzdžio disfunkciją. Alergijos gydymas, aplinkos drėkinimas ir pakankamas skysčių vartojimas padeda išlaikyti gleivines sveikas ir funkcionalias. Galiausiai, jei jaučiate, kad užgulimas atsirado be aiškios priežasties (nebuvo slogos, maudynių ar skrydžio) ir jis yra vienpusis, nelaukite „kol praeis”. Ankstyva diagnostika yra vienintelis būdas apsaugoti vieną svarbiausių mūsų pojūčių – klausą.
