Pastaruoju metu Lietuvos gyventojai vis dažniau domisi pokyčiais, susijusiais su neįgalumo nustatymu. Sveikatos apsaugos ministerija kartu su kitomis institucijomis atnaujino ligų sąrašą, pagal kurį vertinami asmens darbingumo ir neįgalumo lygiai. Šis pakeitimas yra reikšmingas tiek medicinos, tiek socialinės apsaugos požiūriu, nes jis tiesiogiai paveiks tūkstančius žmonių visoje šalyje. Atnaujintas ligų sąrašas siekia užtikrinti teisingesnį, objektyvesnį ir šiuolaikinius medicinos pasiekimus atitinkantį neįgalumo nustatymo procesą.
Kodėl buvo būtinas ligų sąrašo atnaujinimas?
Iki šiol galiojantis ligų sąrašas buvo sudarytas dar prieš kelerius metus ir daugelis jame buvusių kriterijų nebebuvo aktualūs. Medicinos mokslas sparčiai tobulėja, atsiranda nauji diagnostikos metodai, keičiasi ligų klasifikacijos, todėl neįgalumo vertinimo sistema turi prisitaikyti prie realių medicininių faktų ir pacientų poreikių. Be to, visuomenėje kyla vis daugiau klausimų dėl vertinimo skaidrumo ir vienodumo, todėl pokyčiai siekia užtikrinti aiškesnius kriterijus bei mažesnį subjektyvumo lygį.
Pagrindiniai pokyčiai, numatyti atnaujintame sąraše
1. Aiškesnis ligų klasifikavimas
Atnaujintas sąrašas remiasi naujausia Tarptautine ligų klasifikacija (TLK-11), leidžiančia tiksliau apibūdinti sveikatos sutrikimus. Tai ypač svarbu vertinant kompleksines būkles, tokias kaip autoimuninės, genetinės ar psichikos ligos, kurios anksčiau galėjo būti netinkamai priskirtos.
2. Didesnis dėmesys psichikos sveikatai
Naujame sąraše daugiau dėmesio skiriama psichikos ir elgesio sutrikimams. Depresija, nerimo sutrikimai, autizmo spektro sutrikimai bei kitos būklės įtraukiamos į aiškiai apibrėžtas kategorijas, o jų vertinimo kriterijai suvienodinti. Tai leis žmonėms, turintiems psichikos sveikatos sunkumų, gauti adekvatų vertinimą ne remiantis subjektyviu požiūriu, o pagal konkrečius medicininius rodiklius.
3. Funkcinio pajėgumo vertinimo metodika
Atnaujinta metodika orientuota ne tik į diagnozės faktą, bet ir į tai, kaip konkretus sutrikimas veikia asmens kasdienį gyvenimą. Šis požiūris atitinka tarptautinę praktiką, kai vertinamas funkcionalumo lygmuo – gebėjimas atlikti darbinę veiklą, bendrauti, prižiūrėti save ar orientuotis aplinkoje.
4. Skaidresnis neįgalumo lygio nustatymo procesas
Numatyta, kad neįgalumo lygio nustatyme vis dažniau bus taikomi objektyvūs sveikatos duomenys iš elektroninės sveikatos sistemos, o ne vien gydytojo pateiktos pažymos. Taip siekiama užtikrinti vienodą požiūrį į visus asmenis, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar konkretaus specialisto vertinimo.
Kaip šie pokyčiai paveiks gyventojus?
Gyventojams, siekiantiems nustatyti neįgalumo lygį ar darbingumo netekimo laipsnį, procesas taps aiškesnis ir labiau standartizuotas. Tikimasi, kad mažiau bus atvejų, kai dėl neaiškių kriterijų tenka kartoti medicininius vertinimus ar ginčytis dėl komisijų sprendimų. Žmonės, turintys lėtinių ligų ar psichikos sveikatos sutrikimų, galės tikėtis objektyvesnio požiūrio ir didesnio pripažinimo jų sveikatos problemoms.
Dar viena svarbi naujovė – pažangūs duomenų mainai tarp gydymo įstaigų ir neįgalumo nustatymo tarnybų. Tai reiškia, kad dalis dokumentų bus perduodama automatiškai, o pacientui nereikės asmeniškai rinkti daugybės pažymų. Toks skaitmenizavimo sprendimas ne tik mažina biurokratiją, bet ir didina pasitikėjimą sistema.
Kokie sektoriai labiausiai pajus pokyčius?
- Medicinos įstaigos – gydytojai privalės dirbti su atnaujintais TLK-11 kodais bei tiksliau aprašyti ligų eigą, funkcinius sutrikimus.
- Socialinės apsaugos sistema – neįgalumo pažymėjimų ir išmokų skyrimas bus labiau pagrįstas duomenimis, todėl mažės ginčų dėl sprendimų teisingumo.
- Darbdaviai – sprendimai dėl neįgaliųjų įdarbinimo taps aiškesni, nes kriterijai taps labiau standartizuoti ir numatyti pagal konkrečius funkcinius apribojimus.
- Piliečiai – tiek naujai kreipiantys dėl neįgalumo, tiek jau turintys statusą, galės pasitikėti aiškesne informacija apie savo teises ir galimybes.
Kaip pasiruošti pokyčiams?
- Peržiūrėti savo medicininius dokumentus ir pasirūpinti, kad jie būtų atnaujinti.
- Kreiptis į šeimos gydytoją, jeigu reikia naujų tyrimų ar ekspertinių išvadų.
- Sekti informaciją Sveikatos apsaugos ministerijos ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos tinklalapiuose.
- Pasinaudoti konsultacijomis, kurias siūlo socialiniai darbuotojai ar savivaldybės specialistai.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kada įsigalios naujasis ligų sąrašas?
Planuojama, kad naujasis sąrašas įsigalios etapais – dalis kriterijų bus taikoma jau artimiausiais mėnesiais, o kai kurie atnaujinimai – nuo kitų metų pradžios. Tai leis institucijoms tinkamai pasiruošti techniniams pakeitimams.
Ar reikia iš naujo kreiptis dėl neįgalumo, jei jau turiu pažymėjimą?
Asmenys, kurių neįgalumo terminas dar galioja, neturi kreiptis iš naujo. Nauji kriterijai bus taikomi tik naujai vertinamiems atvejams arba pasibaigus esamo pažymėjimo galiojimui.
Kaip sužinoti, ar mano liga įtraukta į atnaujintą sąrašą?
Atnaujintas sąrašas skelbiamas Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje. Ten pateikiama visa informacija, įskaitant ligų klasifikaciją pagal naująją TLK-11 sistemą.
Ar psichikos sutrikimai suteiks daugiau teisių neįgalumo nustatyme?
Pokyčiai nereiškia, kad visiems bus lengviau gauti neįgalumo statusą, tačiau jie užtikrins objektyvesnį vertinimą. Tai reiškia, kad psichikos sutrikimų turintys asmenys nebebus vertinami remiantis vien gydytojo nuomone, o pagal aiškius medicininius duomenis bei funkcinių gebėjimų analizę.
Ką daryti, jei nesutinku su komisijos sprendimu?
Jeigu asmuo mano, kad sprendimas dėl jo neįgalumo lygio yra neteisingas, jis gali jį apskųsti aukštesnei komisijai arba teismui. Skundų procedūros išlieka tokios pat, tačiau tikimasi, kad dėl aiškesnių kriterijų jų sumažės.
Ko dar galime tikėtis ateityje?
Neįgalumo nustatymo sistema toliau bus tobulinama atsižvelgiant į gyventojų ir specialistų atsiliepimus. Planai apima didesnį skaitmeninių priemonių naudojimą, duomenų analizę ir tarpžinybinį bendradarbiavimą. Tikimasi, kad ilgainiui procesas taps dar efektyvesnis, o valstybė gebės geriau paskirstyti paramą tiems, kam jos labiausiai reikia.
Gyventojams svarbu likti informuotiems ir sekti oficialius šaltinius. Pokyčiai, kurie šiandien atrodo sudėtingi, iš tiesų siekia sukurti teisingesnę, patikimesnę ir žmoniškesnę sistemą visiems Lietuvos piliečiams.
