Daugelis žmonių bent kartą gyvenime yra patyrę tą nejaukų jausmą, kai atsigulus vakare į lovą ir patogiai įsitaisius ant šono, staiga pasigirsta aiškus širdies plakimas ausyse arba jaučiamas stiprus daužymasis krūtinėje. Nors dažniausiai tai yra visiškai nepavojingas fiziologinis reiškinys, susijęs su mūsų kūno padėtimi, jis neretai sukelia nerimą, skatina galvoti apie rimtas širdies ligas ir trukdo ramiai užmigti. Suprasti, kodėl taip nutinka, yra pirmas žingsnis siekiant išsklaidyti baimę ir pagerinti miego kokybę.
Kodėl širdies plakimas tampa girdimas būtent gulint?
Fiziologiškai širdis dirba visą parą, tačiau mes jos plakimo nejaučiame, nes smegenys natūraliai filtruoja šį pasikartojantį garsą kaip „foninį triukšmą“. Vis dėlto, kai esame ramioje aplinkoje, pavyzdžiui, miegamajame prieš užmiegant, aplinkos garsai sumažėja, ir mes tampame jautresni kūno garsams.
Gulėjimas ant kairiojo šono yra viena dažniausių priežasčių, kodėl širdies plakimas tampa juntamas ar girdimas. Taip nutinka dėl anatominės širdies padėties: ji yra šiek tiek pasislinkusi į kairę krūtinės ląstos pusę. Kai gulime ant kairiojo šono, širdis fiziškai priartėja prie krūtinės sienos. Dėl to stipresni širdies susitraukimai perduodami tiesiogiai į krūtinės ląstą, o mes juos jaučiame kaip didesnį „bumsėjimą“ ar net girdime per ausį, jei ji priglausta prie pagalvės.
Kada šis reiškinys yra visiškai normalus?
Daugeliu atvejų juntamas širdies plakimas gulint nėra susijęs su patologija. Tai vadinamieji funkciniai širdies pojūčiai, kurie atsiranda dėl:
- Padidėjusio budrumo: Vakare, kai nustoja veikti dienos dirgikliai, organizmas tampa jautresnis vidiniams procesams.
- Psichologinės įtampos: Stresas, nerimas ar po sunkios dienos išlikęs adrenalinas priverčia širdį plakti šiek tiek stipriau arba greičiau.
- Fizinio aktyvumo: Jei vakare intensyviai sportavote, širdis vis dar gali būti „įsibėgėjusi“, o arterinis kraujospūdis šiek tiek aukštesnis.
- Mitybos įpročių: Kofeinas, energetiniai gėrimai, alkoholis ar vėlyva vakarienė gali sukelti tachikardiją ar stipresnius širdies susitraukimus.
- Padėties ypatumų: Kaip minėta, tiesioginis kontaktas su pagalve arba specifinė kūno padėtis gali sustiprinti garso perdavimą.
Tokie pojūčiai dažniausiai praeina pakeitus kūno padėtį, giliai įkvėpus arba nusiraminus.
Kada vertėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją?
Nors dažniausiai tai yra nekaltas dalykas, egzistuoja situacijos, kai juntamas širdies plakimas yra organizmo signalas, kurio negalima ignoruoti. Į gydytoją kardiologą reikėtų kreiptis, jei širdies plakimas lydi kitus nerimą keliančius simptomus:
- Skausmas krūtinėje: Jei juntamas spaudimas, veržimas, deginimas ar skausmas, plintantis į kairę ranką, kaklą, apatinį žandikaulį ar nugarą.
- Dusulys: Jei jaučiamas oro trūkumas net gulint arba esant nedideliam fiziniam krūviui.
- Svaigulys ar alpimas: Tai labai rimtas ženklas, rodantis, kad širdis nesugeba efektyviai pumpuoti kraujo.
- Nereguliarus ritmas: Jei jaučiate, kad širdis „praleidžia“ dūžius, plaka chaotiškai, labai greitai arba itin lėtai.
- Nuovargis ir silpnumas: Jei ilgą laiką jaučiate nepaaiškinamą bendrą kūno silpnumą.
Tokie simptomai gali rodyti aritmijas (pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimą), širdies vožtuvų problemas, hipertenziją ar kitus sutrikimus, kuriuos būtina diagnozuoti atliekant elektrokardiogramą (EKG) ar kitus tyrimus.
Gyvenimo būdo įtaka širdies veiklai
Daugeliu atvejų širdies plakimo pojūtį galima sumažinti tiesiog pakeitus kasdienius įpročius. Širdies sveikata yra glaudžiai susijusi su bendra organizmo būkle.
Kofeinas ir stimuliatoriai: Kava, juodoji arbata, energijos gėrimai skatina širdies veiklą. Jei šiuos gėrimus vartojate vėlyvą popietę, jų poveikis gali išlikti iki vakaro ir trukdyti užmigti.
Alkoholis: Nors alkoholis iš pradžių gali atpalaiduoti, jis veikia kaip toksinas, kuris ilgainiui gali sukelti aritmijas. Net nedidelis alkoholio kiekis vakare gali priversti širdį plakti dažniau.
Streso valdymas: Nuolatinė įtampa palaiko aukštą kortizolio ir adrenalino lygį. Vakare šie hormonai neleidžia organizmui persijungti į poilsio režimą. Praktikuokite kvėpavimo pratimus, meditaciją ar lengvą tempimą prieš miegą – tai padės sumažinti vegetacinės nervų sistemos aktyvumą.
Vakarienės laikas: Gausi vakarienė priverčia organizmą skirti daug energijos virškinimui, kas gali padidinti širdies susitraukimų dažnį. Stenkitės paskutinį kartą valgyti likus 2-3 valandoms iki miego.
Dažniausiai užduodami klausimai (FAQ)
Ar tai, kad girdžiu širdies plakimą ausyse, reiškia aukštą kraujospūdį?
Ne visada. Nors aukštas kraujospūdis gali sukelti tokį pojūtį, jis taip pat gali atsirasti dėl paprasčiausio ausies sieros kamščio, kraujagyslių susiaurėjimo kaklo srityje ar streso. Jei tai kartojasi dažnai, rekomenduojama pasimatuoti kraujospūdį.
Ar turėčiau vengti miegojimo ant kairiojo šono?
Jei miegojimas ant kairiojo šono nesukelia jokių nemalonių pojūčių, nėra jokios priežasties to vengti. Tačiau jei tai sukelia stiprų diskomfortą ar nerimą, galima miegoti ant dešiniojo šono arba ant nugaros.
Ką daryti, jei širdies plakimas neleidžia užmigti?
Pabandykite atsikelti iš lovos, nueiti į kitą kambarį, atsigerti šalto vandens, pakvėpuoti giliai ir lėtai. Venkite žiūrėti į telefoną ar televizorių. Kai pajusite ramybę, grįžkite į lovą ir pasikeiskite kūno padėtį.
Ar širdies plakimas gali būti susijęs su skydliaukės problemomis?
Taip. Padidėjusi skydliaukės veikla (hipertirozė) yra viena iš dažnų priežasčių, sukeliančių tachikardiją ir stipresnį širdies plakimo jutimą. Jei jaučiate ir kitus simptomus, tokius kaip svorio kritimas, drebulys ar padidėjęs prakaitavimas, pasikonsultuokite su endokrinologu.
Kaip dažnai reikia tikrintis širdį profilaktiškai?
Jei neturite jokių nusiskundimų, po 40 metų rekomenduojama bent kartą per metus pasitikrinti kraujospūdį, cholesterolio lygį ir pasidaryti EKG. Jei jaučiate širdies permušimus, vizitą pas gydytoją reikėtų suplanuoti nelaukiant.
Svarba atpažinti savo kūno siunčiamus signalus
Svarbiausia yra išmokti atskirti normalius fiziologinius procesus nuo pavojingų sutrikimų. Dažniausiai mūsų organizmas puikiai susitvarko su įvairiais krūviais, tačiau sąmoningas požiūris į savo sveikatą, sveika mityba, pakankamas poilsis ir streso valdymas yra geriausios priemonės širdies plakimo pojūčiui sumažinti. Jei jūsų savijauta sukelia bent menkiausią nerimą, niekada nedvejokite kreiptis į specialistą – profesionalus patikrinimas yra geriausias būdas nusiraminti ir užtikrinti ilgą bei sveiką gyvenimą.
