Glaukoma dažnai vadinama „tyliąja regėjimo vagilė“, nes ji sėlina nepastebimai, pamažu žalodama regos nervą, kol padaryta žala tampa negrįžtama. Nors dauguma pacientų žino, kad pagrindinis gydymo tikslas yra sumažinti akispūdį (intraokulinį spaudimą), daugelis nenumano, kad jų kasdieniai įpročiai, mėgstamas sportas ar net miegojimo poza gali drastiškai pakenkti gydymo eigai. Akių gydytojai pabrėžia, kad sergant glaukoma vien vaistų lašinimo nepakanka – būtina koreguoti gyvenimo būdą ir vengti specifinių veiksnių, kurie gali staigiai pakelti spaudimą akyje arba sutrikdyti kraujotaką regos nerve. Žinojimas, ko vengti, yra lygiai toks pat svarbus, kaip ir vaistų vartojimas, o viena grubi klaida iš tiesų gali kainuoti regėjimą.
Fizinis krūvis: kada sportas tampa priešu
Fizinis aktyvumas yra sveikintinas ir rekomenduojamas daugeliui lėtinių ligų gydyti, tačiau sergant glaukoma ne visi pratimai yra saugūs. Tam tikros fizinės veiklos rūšys gali sukelti staigų ir pavojingą akispūdžio šuolį.
Pavojingos jogos pozos ir pratimai „žemyn galva“
Joga turi daugybę privalumų, tačiau sergantiems glaukoma kai kurios asanos yra griežtai draudžiamos. Tyrimai rodo, kad bet kokia poza, kurioje galva yra žemiau širdies lygio, gali padidinti akispūdį dvigubai ar net daugiau vos per kelias minutes. Tai vyksta dėl skysčių persiskirstymo ir padidėjusio veninio spaudimo galvos srityje.
- Venkite: Stovėjimo ant galvos (Sirsasana), stovėjimo ant menčių (Sarvangasana), pasilenkimų į priekį stovint, kai galva kabo žemyn (Uttanasana).
- Rinkitės: Pozas, kuriose stuburas išlieka vertikalus arba gulima ant nugaros, nedarant spaudimo kaklo sričiai.
Sunkumų kilnojimas ir „Valsalva“ manevras
Kita didelė rizika kyla kilnojant sunkius svorius sporto salėje arba buityje. Pavojus slypi ne pačiame svoryje, o kvėpavimo sulaikyme stumiant ar keliant svorį. Tai vadinama Valsalva manevru – kai žmogus įkvepia, sulaiko kvėpavimą ir įsitempia. Šis veiksmas staigiai padidina spaudimą krūtinės ląstoje, o tai savo ruožtu trukdo kraujui nutekėti iš galvos ir akių, todėl akispūdis šauna į viršų.
Jei negalite atsisakyti jėgos pratimų, būtina išmokti taisyklingai kvėpuoti: niekada nesulaikykite oro, o svorio kėlimo metu lėtai ir tolygiai iškvėpkite. Tai padeda stabilizuoti spaudimą.
Mitybos įpročiai ir skysčių vartojimo klaidos
Nors nėra specialios „glaukomos dietos“, tam tikri mitybos ir gėrimo įpročiai turi tiesioginį poveikį akispūdžio svyravimams. Viena dažniausių klaidų susijusi ne su tuo, ką geriate, o kaip geriate.
Vandens gėrimo greitis
Hidratacija yra svarbi, tačiau išgėrus didelį kiekį skysčių per trumpą laiką (pavyzdžiui, puslitrį ar litrą vandens vienu ypu), organizmas nespėja jo tinkamai paskirstyti. Tai sukelia laikiną, bet reikšmingą akispūdžio padidėjimą. Gydytojai rekomenduoja skysčius vartoti tolygiai visą dieną – gerti mažais gurkšneliais, o ne dideliais kiekiais iš karto.
Kofeinas ir alkoholis
Kofeinas gali laikinai padidinti akispūdį. Nors daugumai pacientų puodelis kavos ryte nepakenks, penki puodeliai per dieną gali tapti rizikos veiksniu. Svarbu stebėti savo reakciją ir, jei įmanoma, riboti kofeino kiekį.
Su alkoholiu situacija yra dvejopa: nedidelis kiekis gali trumpam sumažinti akispūdį, tačiau nesaikingas vartojimas kenkia regos nervui toksiškai ir ilgainiui gali pabloginti ligos eigą.
Didžioji klaida: savavališkas gydymo nutraukimas
Antraštėje minėta „viena klaida, galinti kainuoti regėjimą“, dažniausiai yra susijusi su pacientų psichologija ir vaistų vartojimo drausme. Glaukoma klastinga tuo, kad pradinėse stadijose žmogus nejaučia jokio skausmo ir nemato jokių regėjimo pokyčių. Tai sukuria klaidingą saugumo jausmą.
Didžiausia klaida – nutraukti vaistų lašinimą, nes „jaučiuosi gerai“ arba „lašai graužia akis“. Nustojus vartoti vaistus, akispūdis gali pakilti nepastebimai, bet drastiškai. Kiekviena diena be vaistų gali reikšti negrįžtamą regos nervo skaidulų žūtį. Jei vaistai sukelia diskomfortą, paraudimą ar alergiją, būtina ne nutraukti gydymą, o kreiptis į gydytoją, kad šis paskirtų kitos grupės preparatus arba lašus be konservantų.
Kasdieniai pavojai ir aplinkos veiksniai
Be sporto ir mitybos, egzistuoja ir kiti veiksniai, apie kuriuos retai susimąstoma, tačiau jie gali daryti neigiamą įtaką glaukomos eigai.
Netinkama miegojimo poza
Tyrimai rodo, kad miegant veidu į pagalvę arba stipriai prispaudus akį prie rankos/pagalvės, mechaninis spaudimas akies obuoliui gali būti labai didelis. Tai ypač aktualu tiems, kurie turi pažengusią glaukomą. Rekomenduojama miegoti ant nugaros arba ant šono taip, kad pagalvė nespaustų akies ir akiduobės kraštų. Kai kurie specialistai netgi rekomenduoja naudoti specialias akinius-apsaugas miego metu, jei pacientas nesąmoningai trina ar spaudžia akis.
Aprangos detalės: kaklaraiščiai ir apykaklės
Tai gali skambėti keistai, bet pernelyg stipriai užveržtas kaklaraištis arba labai ankšta marškinių apykaklė gali padidinti akispūdį. Taip nutinka todėl, kad spaudžiamos kaklo venos (jungo venos), kuriomis kraujas nuteka iš galvos. Sutrikus nutekėjimui, didėja kraujo tūris galvos kraujagyslėse ir atitinkamai kyla akispūdis. Tyrimai parodė, kad atlaisvinus kaklaraištį, spaudimas akyje sumažėja per kelias minutes.
Šaltis ir vėjas
Nors oras pats savaime nekeičia akispūdžio, šaltis ir vėjas gali sukelti ašarojimą ir norą trinti akis. Akių trinimas yra griežtai nerekomenduojamas sergant glaukoma, ypač po operacijų (pvz., trabekulektomijos), nes tai mechaniškai traumuoja akį ir gali pažeisti suformuotus nutekėjimo takus.
Vaistai, kurių reikėtų vengti
Sergant glaukoma, ypač uždaro kampo forma, reikia būti itin atsargiems vartojant kitus vaistus. Kai kurie nereceptiniai preparatai gali išprovokuoti ūmų glaukomos priepuolį.
- Dekongestantai ir vaistai nuo peršalimo: Vaistai, kurių sudėtyje yra pseudoefedrino ar fenilefrino, gali išplėsti vyzdį. Žmonėms su siauru priekinės kameros kampu tai gali sukelti staigų drenažo sistemos uždarymą ir akispūdžio šuolį.
- Antihistamininiai vaistai: Kai kurie vaistai nuo alergijos taip pat turi vyzdžius plečiantį poveikį.
- Kortikosteroidai: Tiek lašai, tiek tepalai, tiek tabletės ar inhaliatoriai su steroidais gali padidinti akispūdį. Tai vadinama „steroidine glaukoma“. Jei jums būtina vartoti steroidus dėl kitų ligų (pvz., astmos ar artrito), būtina apie tai informuoti oftalmologą, kad būtų dažniau tikrinamas akispūdis.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie gyvenimą su glaukoma
Pacientams dažnai kyla praktinių klausimų, kurie ne visada aptariami vizito pas gydytoją metu. Štai keletas svarbiausių atsakymų.
Ar galiu dirbti kompiuteriu ir žiūrėti televizorių?
Taip, žiūrėjimas į ekranus tiesiogiai glaukomos neblogina ir akispūdžio nedidina. Tačiau ilgas darbas prie kompiuterio vargina akis ir mažina mirksėjimo dažnį, kas sukelia „sausų akių“ sindromą. Sergant glaukoma ir lašinant vaistus, akių paviršius ir taip dažnai būna jautresnis, todėl būtina daryti pertraukas ir naudoti dirbtines ašaras.
Ar saugu skristi lėktuvu?
Skrydžiai lėktuvu paprastai yra saugūs, nes lėktuvo salone slėgis yra kontroliuojamas. Tačiau, jei jums neseniai buvo atlikta tinklainės ar glaukomos operacija, kurios metu į akį buvo įleista dujų, skristi draudžiama tol, kol dujos visiškai neišsisklaido. Dėl slėgio skirtumų dujų burbulas gali išsiplėsti ir sukelti pavojingą būklę. Visada pasitarkite su chirurgu prieš planuodami kelionę.
Ar pirtis ir sauna kenkia?
Pirtis nėra griežtai draudžiama, tačiau reikia atsargumo. Didelis karštis plečia kraujagysles, o ekstremalūs temperatūrų pokyčiai (pvz., šokimas į šaltą vandenį po pirties) gali sukelti kraujagyslių spazmus ir spaudimo svyravimus. Sergant glaukoma geriau vengti ekstremalių temperatūrų kontrastų.
Ar mityba gali padėti išsaugoti regėjimą?
Nors maistas negali išgydyti glaukomos, antioksidantais turtinga mityba padeda apsaugoti regos nervo ląsteles nuo oksidacinio streso. Rekomenduojama valgyti daug žalių lapinių daržovių (špinatų, kopūstų), kuriose yra nitratų, gerinančių kraujotaką, taip pat uogų, turtingų flavonoidais, ir žuvies su Omega-3 riebalų rūgštimis.
Ilgalaikė regėjimo išsaugojimo strategija
Gyvenimas su glaukoma reikalauja nuolatinio budrumo, tačiau tai nereiškia, kad reikia atsisakyti gyvenimo džiaugsmo. Svarbiausia yra suprasti, kad ši liga reikalauja partnerystės tarp paciento ir gydytojo. Reguliarūs vizitai, net ir tada, kai jaučiatės puikiai, yra būtini, nes akispūdis gali kisti, o regos lauko defektai progresuoti nepastebimai.
Vengdami minėtų rizikos veiksnių – fizinių perkrovų, netinkamo vaistų vartojimo, kraujotaką trikdančių įpročių – jūs sukuriate palankiausias sąlygas savo akims. Atminkite, kad šiuolaikinė medicina leidžia išsaugoti regėjimą visą gyvenimą didžiajai daliai pacientų, jei tik laikomasi režimo ir vengiama klaidų, kurios bereikalingai apkrauna ir taip pažeidžiamą regos nervą.
