Daugelis iš mūsų, rūpindamiesi savo sveikata, nepamiršta reguliariai pasitikrinti kraujospūdžio ar atlikti kraujo tyrimų, tačiau akys dažnai lieka nuošalyje. Nors regėjimas yra vienas svarbiausių mūsų pojūčių, leidžiantis pažinti pasaulį, dažnai apie jį susimąstome tik tada, kai atsiranda nemalonūs simptomai – susilpnėjęs matymas, akių sausumas ar galvos skausmas. Tačiau egzistuoja klastingas akių būklės sutrikimas, kuris ilgą laiką gali nepasireikšti jokiais aiškiais požymiais, kol nepadaro negrįžtamos žalos. Tai – padidėjęs akispūdis, kuris yra pagrindinis rizikos veiksnys vystantis glaukomai, dažnai vadinamai „tyliąja regėjimo vagile“. Reguliarus akispūdžio matavimas yra ne tiesiog formalus patikrinimas, o gyvybiškai svarbi profilaktinė priemonė, galinti sustabdyti ligos progresavimą ir išsaugoti jūsų gebėjimą matyti visą likusį gyvenimą.
Kas yra akispūdis ir kodėl jis kinta?
Akis yra sudėtingas optinis prietaisas, kurio formai palaikyti reikalingas tam tikras vidinis slėgis. Šį slėgį sukuria akies viduje nuolat gaminamas ir ištekantis skystis – akies vandenukas. Sveikoje akyje šis procesas yra subalansuotas: skysčio gamyba atitinka jo nutekėjimą, todėl palaikomas pastovus, normalus akispūdis. Kai šis balansas sutrinka – pavyzdžiui, skystis gaminamas per greitai arba jo nutekėjimo takai tampa nepraeinami – akies viduje pradeda kauptis perteklinis skystis, didinantis slėgį.
Padidėjęs akispūdis (okulinė hipertenzija) yra pavojingas tuo, kad jis nekelia skausmo ir išoriškai nėra matomas. Ilgainiui šis slėgis pradeda spausti akies nervą – svarbiausią jungtį tarp akies ir smegenų, atsakingą už vaizdinės informacijos perdavimą. Kai akies nervo skaidulos yra spaudžiamos ir pažeidžiamos, regėjimo laukas pradeda siaurėti, o negydant tokio proceso, gali ištikti visiškas aklumas.
Veiksniai, galintys lemti akispūdžio padidėjimą:
- Genetinis polinkis: Jei jūsų artimieji giminaičiai sirgo glaukoma, rizika susirgti jums yra gerokai didesnė.
- Amžius: Vyresniems nei 40-50 metų asmenims rizika didėja, todėl po 40-ies rekomenduojama reguliariai tikrintis akis.
- Gretutinės ligos: Cukrinis diabetas, aukštas arterinis kraujospūdis, širdies ir kraujagyslių ligos gali turėti įtakos ir akies sveikatai.
- Vartojami vaistai: Ilgalaikis steroidinių (hormoninių) vaistų vartojimas, ypač akių lašų pavidalu, gali sukelti akispūdžio padidėjimą.
- Akių traumos ar ankstesnės operacijos: Buvę sužalojimai ar operacijos gali sutrikdyti natūralų skysčio nutekėjimą.
Kodėl akispūdžio matavimas yra būtinas?
Pagrindinė problema, susijusi su akispūdžiu, yra ta, kad ankstyvosiose stadijose žmogus nejaučia jokių pokyčių. Tai nėra tarsi „smėlio pribirimas į akis“ ar akių nuovargis, kurį galite pajausti po ilgo darbo kompiuteriu. Dauguma pacientų, kuriems vėliau diagnozuojama glaukoma, iki tol jautėsi visiškai sveiki. Akispūdžio matavimas (tonometrija) yra paprasta, greita ir visiškai neskausminga procedūra, kuri yra vienintelis būdas objektyviai įvertinti šį rodiklį.
Jei akispūdis nustatomas laiku, gydytojas oftalmologas gali imtis veiksmų, kad būtų užkirstas kelias regėjimo nervo pažeidimams. Dažniausiai gydymas pradedamas nuo specialių akių lašų, kurie arba mažina skysčio gamybą, arba skatina jo nutekėjimą. Anksti pradėjus gydymą, daugeliu atvejų pavyksta sėkmingai kontroliuoti situaciją ir išvengti ligos progresavimo į aklumą.
Kaip atliekamas akispūdžio matavimas?
Šiuolaikinė medicina siūlo keletą būdų akispūdžiui pamatuoti. Procedūra trunka vos kelias minutes, o rezultatus sužinosite iškart.
- Bekontaktė tonometrija (oro srovės metodas): Tai populiariausias ir komfortiškiausias metodas. Pacientas pasideda smakrą ant atramos, žiūri į tam tikrą tašką, o aparatas į akį pučia švelnią, staigią oro srovę. Juntamas tik trumpas oro gūsis, skausmo nėra. Aparatas per milisekundes įvertina ragenos pasipriešinimą ir pateikia slėgio rodiklius.
- Kontaktinė tonometrija (Goldmano metodas): Tai laikoma „aukso standartu“ oftalmologijoje. Prieš procedūrą į akį įlašinami anestetiniai lašai, kad nieko nejaustumėte. Tuomet nedidelis, sterilus matavimo prietaiso antgalis švelniai paliečia ragenos paviršių. Tai labai tikslus metodas, ypač jei ragena yra netipinės formos ar storio.
- Schiotz tonometrija: Tai senesnis, mechaninis metodas, šiuo metu naudojamas rečiau, kai pacientas guli, o ant akies uždedamas specialus svorinis prietaisas.
Svarbu paminėti, kad akispūdžio matavimo rezultatai gali šiek tiek priklausyti nuo ragenos storio. Todėl patikimi oftalmologai dažnai kartu atlieka ir pachimetriją – ragenos storio matavimą – kad rezultatai būtų kuo tikslesni ir objektyvesni.
Ką daryti, jei nustatytas padidėjęs akispūdis?
Svarbiausia taisyklė – nepanikuoti. Padidėjęs akispūdis automatiškai nereiškia, kad sergate glaukoma. Tai tik rizikos veiksnys. Gydytojas oftalmologas atliks išsamesnius tyrimus: įvertins regėjimo nervo būklę (atliks akių dugno tyrimą), patikrins regėjimo lauką (perimetriją) ir, jei reikia, atliks kompiuterinę tomografiją. Tik įvertinus visus šiuos duomenis kompleksiškai, nustatoma tikroji diagnozė.
Jei gydytojas nusprendžia, kad gydymas būtinas, jis gali pasiūlyti:
- Akių lašus: Tai dažniausias gydymo metodas. Svarbu juos lašinti kasdien nurodytu laiku, be praleidimų. Tai jūsų „vaistai nuo aklumo“.
- Lazerines procedūras: Kai kuriais atvejais lazeriu galima pagerinti skysčio nutekėjimą akies audiniuose, taip sumažinant slėgį.
- Chirurginę operaciją: Jei kiti būdai neefektyvūs, gali būti atliekama operacija, sukurianti naują kelią skysčio nutekėjimui.
Gyvenimo būdo korekcijos taip pat gali padėti. Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, vengimas per didelio kofeino kiekio bei streso mažinimas gali prisidėti prie bendros akių sveikatos gerinimo, nors jie nepakeičia gydytojo paskirto gydymo.
Dažniausiai užduodami klausimai (FAQ)
Ar akispūdžio matavimas yra skausmingas?
Ne, tai visiškai neskausminga procedūra. Bekontaktės tonometrijos metu jaučiamas tik lengvas oro pūstelėjimas. Naudojant kontaktinius metodus, įlašinami nuskausminamieji lašai, todėl jokio skausmo nejaučiama.
Koks akispūdis yra laikomas normaliu?
Daugumai žmonių normalus akispūdis yra nuo 10 iki 21 mmHg (gyvsidabrio stulpelio milimetrų). Tačiau svarbu suprasti, kad tai tik statistinis vidurkis. Kai kuriems žmonėms net ir 18 mmHg slėgis gali būti per aukštas ir žalingas jų konkrečiam akies nervui, o kitiems 22 mmHg gali būti norma. Tik gydytojas gali įvertinti, koks slėgis yra saugus būtent jums.
Kaip dažnai reikia tikrintis akispūdį?
Jei esate jaunas ir neturite jokių nusiskundimų, profilaktiškai pasitikrinti akis rekomenduojama kas 2–3 metus. Sulaukus 40 metų, patikrą rekomenduojama atlikti kasmet arba kas 2 metus, ypač jei šeimoje yra buvę glaukomos atvejų. Jei jau diagnozuotas padidėjęs akispūdis, tikrintis reikės dažniau, pagal gydytojo numatytą grafiką.
Ar galima akispūdį sumažinti liaudiškomis priemonėmis?
Ne, jokiomis liaudiškomis priemonėmis, pratimais ar maisto papildais negalima išgydyti glaukomos ar efektyviai sumažinti pavojingai padidėjusio akispūdžio. Tik moksliškai pagrįsti medicininiai gydymo būdai gali apsaugoti jūsų regėjimą. Liaudiškų priemonių naudojimas gali tik atitolinti tikrąjį gydymą ir sukelti negrįžtamus regėjimo praradimus.
Ar kontaktinių lęšių nešiojimas įtakoja akispūdį?
Kontaktinių lęšių nešiojimas pats savaime neturėtų didinti akispūdžio, tačiau svarbu tinkamai prižiūrėti lęšius ir laikytis higienos. Visgi, jei yra įtariama glaukoma, gydytojas gali patarti kurį laiką lęšių nenešioti, kad būtų lengviau stebėti akies būklę.
Reguliari akių priežiūra – investicija į ateitį
Jūsų akys nusipelno tokio pat dėmesio kaip ir kiti svarbūs organai. Nors akispūdžio matavimas gali pasirodyti kaip dar viena eilutė jūsų vizitų pas gydytojus sąraše, tai yra vienas iš tų atvejų, kai prevencija yra neįkainojama. Regėjimas, kurį prarandame dėl glaukomos, yra negrįžtamas, todėl geriau yra žinoti savo akispūdį ir imtis veiksmų šiandien, nei vėliau apgailestauti dėl prarastų galimybių matyti pasaulį ryškiomis spalvomis. Nelaukite, kol pajusite simptomus – tiesiog užsiregistruokite vizitui pas oftalmologą ir padovanokite savo akims saugumą, kurio jos nusipelno.
