Atšilus orams ir gamtai bundant po žiemos miego, Lietuvoje kasmet suaktualėja erkių platinamų ligų tema. Mūsų šalis jau ilgą laiką yra priskiriama prie didelės rizikos zonų, kur tikimybė užsikrėsti erkiniu encefalitu yra viena didžiausių Europoje. Erkės tampa aktyvios vos vidutinei paros temperatūrai pasiekus teigiamą padalą, todėl pavasarį gydymo įstaigos sulaukia vis daugiau gyventojų, norinčių pasiskiepyti. Tačiau kartu su didėjančiu sąmoningumu kyla ir daugybė klausimų dėl vakcinacijos finansavimo. Gyventojai dažnai teiraujasi, ar jiems priklauso nemokami skiepai, kokios grupės gali tikėtis kompensacijų ir kokia tvarka galioja šiuo metu. Nors visuomenėje sklando įvairių gandų, oficiali tvarka yra griežtai reglamentuota ir priklauso ne tik nuo asmens amžiaus, bet ir nuo jo profesinės veiklos.
Profesinė rizika: kam už skiepus moka darbdavys?
Viena iš pagrindinių grupių, kuriai skiepai nuo erkinio encefalito privalo būti nemokami, yra darbuotojai, dirbantys lauke ir patiriantys tiesioginę riziką susidurti su erkėmis. Pagal Lietuvoje galiojančius darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus, darbdavys privalo įvertinti profesinę riziką darbo vietoje. Jei nustatoma, kad darbuotojui gresia biologinis pavojus – šiuo atveju užsikrėtimas erkių platinamomis ligomis – darbdavys privalo savo lėšomis organizuoti ir apmokėti skiepus.
Tai nėra darbdavio gera valia, o teisinė prievolė. Į šią kategoriją dažniausiai patenka specifinių profesijų atstovai, kurių darbo pobūdis neatsiejamas nuo buvimo gamtoje, miškuose, parkuose ar aukštoje žolėje. Pagrindinės profesijos, kurioms dažniausiai taikomas nemokamas skiepijimas darbdavio lėšomis:
- Miškininkai, eiguliai ir miško darbininkai, atliekantys kirtimo, sodinimo ar priežiūros darbus.
- Aplinkosaugininkai ir saugomų teritorijų direkcijų darbuotojai, atliekantys lauko tyrimus.
- Žemės ūkio darbuotojai, dirbantys laukuose, pievose ar soduose.
- Kelinininkai ir komunalinių ūkių darbuotojai, kurie pjauna žolę pakelėse, parkuose ir skveruose.
- Pasienio pareigūnai ir kariai, kurių tarnyba vyksta miškingose vietovėse.
- Biologai, ornitologai ir kiti mokslininkai, vykdantys ekspedicijas gamtoje.
Jeigu dirbate vieną iš šių darbų, tačiau darbdavys nepasiūlė pasiskiepyti, turite pilną teisę kreiptis į įmonės darbų saugos specialistą arba tiesioginį vadovą su prašymu užtikrinti prevencines priemones.
Ar egzistuoja valstybės kompensacija gyventojams?
Daugelis gyventojų painioja erkinio encefalito vakcinas su skiepais nuo gripo ar pneumokokinės infekcijos, kurie tam tikroms rizikos grupėms yra kompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Svarbu aiškiai suprasti: šiuo metu Lietuvoje visuotinio nemokamo skiepijimo nuo erkinio encefalito valstybės lėšomis nėra.
Nors diskusijos apie būtinybę kompensuoti šiuos skiepus, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, vyksta nuolat, politinis sprendimas vis dar nėra priimtas. Gydytojai infektologai nuolat pabrėžia, kad vyresniems nei 50 metų asmenims erkinis encefalitas sukelia pačias sunkiausias komplikacijas, neretai paliekančias liekamuosius reiškinius visam gyvenimui ar sukeliančias neįgalumą. Būtent dėl šios priežasties senjorai yra raginami skiepytis, net jei tai tenka daryti savo lėšomis. Kai kurios savivaldybės kartais vykdo pavienes iniciatyvas ar dalines kompensavimo programas, tačiau tai yra išimtis, o ne taisyklė visos šalies mastu.
Privatus sveikatos draudimas
Dar vienas būdas gauti skiepus nemokamai (arba tiksliau – be papildomų išlaidų skiepijimo metu) yra privatus sveikatos draudimas. Daugelis šiuolaikinių įmonių, kaip motyvacinę priemonę, suteikia savo darbuotojams papildomą sveikatos draudimą. Priklausomai nuo draudimo poliso sąlygų, vakcinacija nuo erkinio encefalito dažnai būna įtraukta į kompensuojamų paslaugų sąrašą.
Tokiu atveju asmuo gali pasiskiepyti privačioje arba valstybinėje gydymo įstaigoje, o draudimo bendrovė padengia išlaidas. Visgi, prieš registruojantis vizitui, būtina atidžiai perskaityti savo draudimo sutartį arba pasikonsultuoti su draudimo brokeriu, kadangi limitai ir sąlygos gali skirtis.
Vakcinacijos schemos ir imuniteto susidarymas
Norint užsitikrinti patikimą apsaugą, neužtenka vieno skiepo. Imunitetas nuo erkinio encefalito formuojamas palaipsniui, todėl būtina laikytis nustatytos vakcinacijos schemos. Egzistuoja dvi pagrindinės schemos: įprastinė ir pagreitinta. Pasirinkimas priklauso nuo metų laiko, kada pradedama skiepytis.
Įprastinė skiepijimo schema
Ši schema dažniausiai taikoma šaltuoju metų laiku, kai erkių aktyvumas yra mažas, ir žmogus turi laiko ramiai pasiruošti artėjančiam sezonui:
- Pirmoji dozė: suleidžiama pasirinktą dieną.
- Antroji dozė: suleidžiama praėjus 1–3 mėnesiams po pirmosios.
- Trečioji dozė: suleidžiama praėjus 5–12 mėnesių po antrosios.
Po trijų dozių susiformuoja imunitetas, kuris tęsiasi apie 3–5 metus. Vėliau reikalingos sustiprinančios (revakcinacijos) dozės. Pirmoji revakcinacija atliekama po 3 metų, vėlesnės – kas 3–5 metus, priklausomai nuo asmens amžiaus ir naudojamos vakcinos gamintojo rekomendacijų.
Pagreitinta skiepijimo schema
Pradėjus skiepytis pavasarį ar vasarą, kai erkės jau aktyvios, taikoma pagreitinta schema, kad imunitetas susiformuotų kuo greičiau:
- Pirmoji dozė: suleidžiama pasirinktą dieną.
- Antroji dozė: suleidžiama praėjus 14 dienų (dviem savaitėms) po pirmosios.
- Trečioji dozė: suleidžiama praėjus 5–12 mėnesių po antrosios.
Svarbu žinoti, kad patikimas imunitetas susidaro tik praėjus dviem savaitėms po antrosios dozės. Todėl laikotarpiu tarp pirmojo ir antrojo skiepo bei dvi savaites po jo, vis dar reikia itin saugotis erkių.
Kodėl verta skiepytis nepaisant kainos?
Nors faktas, kad daugeliui gyventojų už skiepus tenka mokėti patiems, gali nuvilti, medikai vieningai sutaria: investicija į sveikatą atsiperka. Erkinis encefalitas yra virusinė liga, pažeidžianti centrinę nervų sistemą. Specifinio gydymo nuo šios ligos nėra – gydomi tik simptomai, siekiant palengvinti paciento būklę, kol organizmas kovoja su virusu.
Ligos eiga gali būti labai sunki: nuo karščiavimo ir galvos skausmų iki paralyžiaus, pusiausvyros sutrikimų, klausos praradimo ar net mirties. Reabilitacija po sunkios erkinio encefalito formos gali užtrukti mėnesius ar net metus, o finansinė našta vaistams, reabilitacijai ir nedarbingumui dažnai daug kartų viršija vakcinos kainą. Tuo tarpu skiepų efektyvumas siekia iki 98–99 procentų, kas yra vienas aukščiausių rodiklių medicinoje.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Siekiant išsklaidyti abejones ir suteikti konkrečią informaciją, pateikiame atsakymus į dažniausiai pacientų užduodamus klausimus apie skiepus nuo erkinio encefalito.
-
Ar vaikai skiepijami nemokamai?
Ne, vaikų skiepijimas nuo erkinio encefalito nėra įtrauktas į Nacionalinį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, todėl jis yra mokamas tėvų lėšomis. Skiepyti vaikus galima nuo 1 metų amžiaus, jiems skirtos specialios vaikiškos vakcinos dozės. -
Ar persirgus erkiniu encefalitu reikia skiepytis?
Persirgus erkiniu encefalitu, susidaro ilgalaikis, dažniausiai visą gyvenimą trunkantis imunitetas, todėl skiepytis nebereikia. Tačiau tai neapsaugo nuo Laimo ligos. -
Ar galima skiepytis, jei ką tik įkando erkė?
Jei erkė jau įkando ir nesate pasiskiepiję, skubus skiepijimas po įkandimo (postekspozicinė profilaktika) nėra atliekamas, nes vakcina nespėtų suveikti. Reikia stebėti savo sveikatą apie mėnesį. Pasiskiepyti rekomenduojama praėjus mėnesiui po įkandimo, jei liga neišsivystė. -
Kuo skiriasi skiepas nuo Laimo ligos ir erkinio encefalito?
Tai dažniausias mitas. Skiepo nuo Laimo ligos nėra. Egzistuoja tik skiepai nuo erkinio encefalito. Nuo Laimo ligos (bakterinės infekcijos) apsaugo tik bendrosios prevencijos priemonės, o susirgus ji gydoma antibiotikais. -
Ar skiepai turi šalutinį poveikį?
Kaip ir bet kuris vaistinis preparatas, vakcina gali sukelti šalutinių reakcijų. Dažniausios yra vietinės: skausmas, paraudimas dūrio vietoje. Rečiau pasitaiko bendras silpnumas, neaukšta temperatūra ar galvos skausmas, kurie praeina savaime per 1–3 dienas.
Papildomos apsaugos priemonės gamtoje
Net ir pasiskiepijus nuo erkinio encefalito, budrumo prarasti negalima. Kadangi vakcinos nuo Laimo ligos ir kitų rečiau pasitaikančių erkių platinamų ligų (pavyzdžiui, babeziozės ar erlichiozės) nėra, fizinė apsauga išlieka kritiškai svarbi kiekvieno išvykos į gamtą metu. Erkės dažniausiai tykoja ne ant medžių šakų, kaip dažnai manoma, o aukštoje žolėje, krūmynuose ir podrėžyje, maždaug 10–50 cm aukštyje nuo žemės.
Einant į mišką, rekomenduojama dėvėti šviesius drabužius, ant kurių lengviau pastebėti ropojančius voragyvius. Kelnės turėtų būti sukištos į kojines ar batus, o marškiniai ilgomis rankovėmis – į kelnes, kad erkė negalėtų lengvai patekti ant kūno. Būtina naudoti repelentus, skirtus apsaugai nuo erkių, ir atidžiai laikytis jų naudojimo instrukcijų. Svarbiausia taisyklė grįžus iš gamtos – kruopščiai apsižiūrėti visą kūną, ypač paausius, kirkšnis, pažastis ir pakinklius, bei iššukuoti plaukus. Kuo greičiau pastebėsite ir pašalinsite įsisiurbusią erkę, tuo mažesnė tikimybė užsikrėsti Laimo liga, kurios sukėlėjai į žmogaus organizmą patenka ne iš karto, o praėjus tam tikram laikui po įsisiurbimo.
