Deginimo jausmas krūtinėje, nemalonus kartumas burnoje ar pilvo pūtimas – tai simptomai, su kuriais bent kartą gyvenime yra susidūręs beveik kiekvienas. Padidėjęs skrandžio rūgštingumas, mediciniškai vadinamas gastroezofaginiu refliuksu, dažniausiai užklumpa netikėtai: po gausių pietų, patyrus stresą ar suvalgius netinkamo maisto. Nors vaistinėse gausu preparatų, skirtų rūgštingumui mažinti, daugelis gydytojų pabrėžia, kad pirmoji pagalba turėtų prasidėti nuo natūralių priemonių ir gyvenimo būdo korekcijų. Vaistai dažnai tik slopina simptomus, o norint ilgalaikio rezultato, būtina suprasti savo organizmą ir žinoti, kaip jam padėti naudojant paprastas, namuose randamas priemones.
Kodėl atsiranda padidėjęs rūgštingumas?
Prieš pradedant taikyti natūralius gydymo metodus, svarbu suprasti mechanizmą, kodėl rūgštis apskritai kyla į viršų. Mūsų skrandis natūraliai gamina druskos rūgštį, kuri yra būtina maisto virškinimui ir bakterijų naikinimui. Tačiau tarp skrandžio ir stemplės yra raumuo, vadinamas apatiniu stemplės sfinkteriu (rauku). Normaliomis sąlygomis jis atsidaro tik tam, kad praleistų maistą, ir iškart užsidaro.
Problemos prasideda, kai šis raukas suglemba arba atsidaro netinkamu metu. Tuomet agresyvus skrandžio turinys patenka atgal į stemplę, kurios gleivinė nėra pritaikyta atlaikyti rūgštinę terpę. Tai sukelia uždegimą ir skausmą. Gydytojai išskiria pagrindinius veiksnius, silpninančius šį rauką:
- Netinkama mityba: riebus, aštrus, keptas maistas, šokoladas, kava ir alkoholis.
- Persivalgymas: per didelis maisto kiekis mechaniškai spaudžia skrandį, verčiant turinį kilti aukštyn.
- Antsvoris: papildomi riebalai pilvo srityje didina spaudimą skrandžiui.
- Stresas: nervinė įtampa sutrikdo virškinimo sistemos motoriką.
Imbieras – galingiausia natūrali priemonė
Viena iš efektyviausių priemonių, kurią rekomenduoja tiek liaudies medicina, tiek šiuolaikiniai gastroenterologai, yra imbieras. Ši šaknis pasižymi stipriomis priešuždegiminėmis savybėmis ir gebėjimu nuraminti sudirgusią virškinimo sistemą.
Imbieras veikia keliais frontais: jis mažina uždegimą stemplėje, skatina skrandžio išsituštinimą (kad maistas neužsibūtų ir nerūgtų) bei slopina pykinimą. Norint greito efekto, rekomenduojama:
- Nulupti nedidelį gabalėlį šviežios imbiero šaknies.
- Jį smulkiai sutarkuoti arba supjaustyti griežinėliais.
- Užpilti karštu vandeniu ir palaikyti 10–15 minučių.
- Gerti lėtais gurkšniais.
Taip pat galima tiesiog pakramtyti nedidelį gabalėlį šviežio imbiero arba naudoti jį kaip prieskonį gaminant maistą, tačiau arbatos forma paprastai veikia švelniau ir greičiau.
Avižinė košė ir bananai – rūgščių „sugėrėjai“
Jei jaučiate, kad rūgštingumas kyla, svarbu pasirinkti maistą, kuris ne tik neprovokuotų tolesnio rūgšties išsiskyrimo, bet ir padėtų neutralizuoti jau esančią. Avižinė košė yra puikus pasirinkimas pusryčiams ar lengvai vakarienei. Avižos turi daug skaidulų ir pasižymi savybe sugerti perteklinę skrandžio rūgštį. Be to, avižų gleivės padengia skrandžio sieneles apsauginiu sluoksniu, mažindamos dirginimą.
Kitas naudingas produktas – bananai. Tai mažo rūgštingumo vaisius, turintis daug kalio. Kalis yra šarminis mineralas, padedantis pakelti skrandžio pH lygį. Be to, bananų tekstūra padeda padengti sudirgusią stemplės gleivinę. Panašiu poveikiu pasižymi ir melionai – jie taip pat yra šarminiai vaisiai (jų pH siekia apie 6,1), todėl tinka daugumai žmonių, kenčiančių nuo refliukso.
Gėrimų pasirinkimas: vanduo ir žolelių arbatos
Klaidinga manyti, kad bet koks skystis „nuplauna“ rūgštį. Pavyzdžiui, gazuoti gėrimai tik pablogina situaciją, nes angliarūgštė plečia skrandį ir didina spaudimą į stemplės rauką. Kava ir stipri juoda arbata taip pat skatina rūgšties gamybą dėl jose esančio kofeino.
Geriausias pasirinkimas – paprastas, negazuotas, kambario temperatūros vanduo. Jis praskiedžia skrandžio turinį ir padeda nuplauti rūgštį nuo stemplės sienelių. Tačiau vandenį reikėtų gerti tarp valgymų, o ne valgio metu, kad nebūtų per daug atskiesti virškinimo fermentai.
Be vandens, gydytojai rekomenduoja ramunėlių arba saldymedžio arbatą. Ramunėlės pasižymi raminančiu poveikiu ne tik nervų sistemai, bet ir virškinamajam traktui, mažina spazmus ir uždegimą. Saldymedžio šaknis skatina gleivių išsiskyrimą, kurios apsaugo skrandžio sieneles, tačiau ją reikėtų vartoti saikingai, ypač žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį.
Kramtomoji guma – netikėtas sąjungininkas
Vienas paprasčiausių būdų greitai sumažinti rūgštingumą po valgio – kramtyti becukrę kramtomąją gumą. Šis metodas pagrįstas fiziologija: kramtymas skatina seilių išsiskyrimą. Seilės yra šarminės terpės skystis, kuriame natūraliai yra bikarbonatų.
Kai ryjate seiles, jos neutralizuoja stemplėje esančią rūgštį ir padeda ją nuplauti atgal į skrandį. Tyrimai rodo, kad kramtant gumą 30 minučių po valgio, galima žymiai sumažinti rėmens simptomus. Svarbu rinktis gumą be pipirmėčių skonio, nes mėta atpalaiduoja stemplės rauką ir gali pabloginti situaciją.
Valgomoji soda: greita, bet atsargi pagalba
Daugelis žmonių žino seną metodą – išgerti stiklinę vandens su šaukšteliu valgomosios sodos. Tai iš tiesų veikia labai greitai, nes soda (natrio bikarbonatas) yra šarmas, kuris akimirksniu neutralizuoja rūgštį.
Tačiau gydytojai įspėja šiuo metodu nepiktnaudžiauti. Soda tinka tik kaip vienkartinė, skubioji pagalba. Dažnas jos vartojimas gali sukelti šiuos neigiamus padarinius:
- Organizme gali susikaupti per didelis druskų kiekis, kas sukelia skysčių susilaikymą ir kraujospūdžio padidėjimą.
- Gali pasireikšti „atoveiksmio efektas“ – skrandis, pajutęs staigų rūgštingumo sumažėjimą, pradeda gaminti dar daugiau rūgšties, kad atstatytų pusiausvyrą.
Miego pozicija ir gyvenimo būdo korekcijos
Jei rėmuo vargina naktį, priežastis dažniausiai slypi gravitacijoje ir miego pozicijoje. Gulint horizontaliai, rūgščiam turiniui daug lengviau patekti į stemplę. Gydytojai pataria:
- Miegoti ant kairiojo šono. Tai anatomiškai pagrįsta rekomendacija. Skrandis yra išsidėstęs kairėje pusėje, todėl gulint ant kairiojo šono, skrandžio turinys lieka žemiau stemplės jungties. Gulint ant dešiniojo šono, stemplės raukas atsiduria žemiau skrandžio lygio, todėl rūgštis lengvai išteka.
- Pakelti galvūgalį. Rekomenduojama miegoti taip, kad viršutinė kūno dalis būtų pakelta apie 15–20 cm. Svarbu pabrėžti, kad papildomos pagalvės dažniausiai nepadeda, nes jos tik sulenkia kaklą. Reikėtų pakelti patį lovos rėmą arba naudoti specialią pleišto formos pagalvę.
- Nevalgyti prieš miegą. Paskutinis valgymas turėtų būti likus bent 3 valandoms iki miego.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar pienas padeda sumažinti rūgštingumą?
Nors stiklinė pieno gali suteikti laikiną palengvėjimą, nes neutralizuoja rūgštį, vėliau efektas gali būti priešingas. Piene esantis kalcis ir baltymai skatina skrandį gaminti dar daugiau rūgšties virškinimui. Ypač reikėtų vengti riebaus pieno. Geriau rinktis augalinį pieną, pavyzdžiui, migdolų, kuris yra šarminis.
Ar obuolių actas tinka gydyti rėmenį?
Tai prieštaringa priemonė. Nors kai kurie žmonės teigia, kad obuolių actas jiems padeda (teorija remiasi tuo, kad kartais rėmuo kyla dėl per mažo rūgštingumo, o actas atkuria balansą), moksliškai tai nėra vienareikšmiškai patvirtinta. Jei stemplė jau yra stipriai sudirginta ar yra opų, actas gali sukelti stiprų skausmą ir pabloginti būklę.
Kokių drabužių reikėtų vengti?
Venkite itin aptemptų drabužių, ypač juosmens srityje. Veržiantys diržai, korsetai ar aptemptos kelnės didina spaudimą pilvo ertmėje, o tai mechaniškai stumia skrandžio turinį į viršų.
Ar citrina didina rūgštingumą?
Nors citrinos sultys yra labai rūgščios, organizme vykstant medžiagų apykaitai jos turi šarminantį poveikį. Visgi, žmonėms su aktyviu refliuksu ar pažeista stemplės gleivine citrinos rūgštis gali sukelti tiesioginį skausmą ir deginimą, todėl vartoti jas reikėtų labai atsargiai, geriausiai – gerai praskiestas vandeniu.
Kada simptomai signalizuoja apie rimtesnes ligas
Nors natūralios priemonės ir gyvenimo būdo pokyčiai yra efektyvūs kovojant su epizodiniu rūgštingumu, svarbu atpažinti ribą, kada savigyda turi baigtis. Gastroezofaginis refliuksas (GERL) nėra tik nemalonus pojūtis – negydomas jis gali sukelti stemplės susiaurėjimą, opas ar net ikivėžinius pakitimus (Barreto stemplę).
Būtina kreiptis į gydytoją gastroenterologą, jei rėmuo vargina dažniau nei du kartus per savaitę, jei simptomai nepraeina pakeitus mitybą, arba jei jaučiate strigimo jausmą ryjant maistą (disfagija). Taip pat pavojingi signalai yra nepaaiškinamas svorio kritimas, nuolatinis kosulys ar užkimimas, kuris nepraeina, bei juodos spalvos išmatos, kurios gali rodyti kraujavimą iš virškinamojo trakto. Laiku atlikti tyrimai, tokie kaip endoskopija, leidžia tiksliai įvertinti stemplės ir skrandžio būklę bei paskirti tinkamiausią gydymą, kuris gali būti derinamas su šiame straipsnyje aptartais natūraliais metodais.
