Daugelis žmonių bent kartą gyvenime ant savo kūno pastebi mažus, minkštus, dažniausiai odos spalvos darinius, kurie primena nedideles ataugas ant kojelės. Nors šie dariniai dažniausiai nesukelia fizinio skausmo, jie gali tapti rimta estetine problema arba kelti diskomfortą trinantis į drabužius bei papuošalus. Medicinoje šios ataugos vadinamos papilomomis, ir nors jos yra gerybinės, jų atsiradimas dažnai signalizuoja apie tam tikrus pokyčius organizme. Gydytojai dermatologai pastebi, kad pacientai dažnai painioja papilomas su apgamais ar karpomis, todėl imasi netinkamų gydymo metodų. Norint efektyviai ir saugiai atsikratyti šių nemalonių darinių, svarbu suprasti, kas tiksliai yra papiloma, kokie veiksniai skatina jų augimą ir kokie šiuolaikiniai medicinos metodai leidžia jas panaikinti be pėdsakų.
Kas yra papiloma ir kuo ji skiriasi nuo kitų odos darinių?
Papiloma – tai gerybinis odos ar gleivinės navikas, susiformuojantis iš plokščiojo epitelio ląstelių. Paprastai tariant, tai yra odos perteklius, kurio viduje yra jungiamasis audinys ir smulkios kraujagyslės, o paviršių dengia epitelis. Vizualiai papiloma atrodo kaip mažas, minkštas gumbelis, dažnai kabantis ant plonos „kojelės”, tačiau gali būti ir plokščias.
Svarbu atskirti papilomas nuo kitų odos darinių, tokių kaip apgamai ar virusinės karpos:
- Apgamai (nevusai) – tai pigmentinių ląstelių sankaupos. Jie dažniausiai būna tamsesni, lygūs arba šiek tiek iškilę, bet retai turi „kojelę”. Apgamų negalima traumuoti, nes yra rizika jiems supiktybėti.
- Virusinės karpos – jos dažniausiai yra kietesnės, šiurkštesnės tekstūros ir dažniau atsiranda ant rankų ar pėdų. Karpos turi gilias šaknis ir yra labiau užkrečiamos buitinio kontakto metu.
- Papilomos (fibromos) – jos yra minkštos, elastingos, dažniausiai odos spalvos arba šiek tiek rusvos. Jos linkusios atsirasti tose vietose, kur oda yra plona ir patiria trintį.
Gydytojai pabrėžia, kad nors pati papiloma retai tampa piktybine, jos buvimas rodo, jog organizme aktyvavosi virusas arba nusilpo imuninė sistema.
Pagrindinė priežastis – žmogaus papilomos virusas (ŽPV)
Pagrindinis „kaltininkas”, dėl kurio atsiranda papilomos, yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Tai viena labiausiai paplitusių virusinių infekcijų pasaulyje. Skaičiuojama, kad didžioji dalis seksualiai aktyvių žmonių tam tikru gyvenimo tarpsniu užsikrečia šiuo virusu. Tačiau užsikrėtimas nereiškia, kad dariniai atsiras iš karto.
ŽPV gali ilgą laiką tūnoti organizme „miegančioje” būsenoje. Virusas suaktyvėja ir pradeda skatinti odos ląstelių dauginimąsi (kas ir suformuoja papilomą) tik susidarius palankioms sąlygoms. Pagrindiniai veiksniai, kurie „pažadina” virusą, yra šie:
- Nusilpusi imuninė sistema: Po ligų, vartojant antibiotikus, patiriant nuolatinį stresą ar lėtinį nuovargį, organizmo gynybinės funkcijos susilpnėja, todėl virusas gali lengviau pasireikšti.
- Hormoniniai pokyčiai: Nėštumas, menopauzė arba endokrininės sistemos sutrikimai dažnai tampa papilomų atsiradimo priežastimi. Dėl šios priežasties nėščiosios dažnai pastebi daugybines papilomas ant kaklo ar krūtinės srityje.
- Mechaninė trintis: Papilomos mėgsta „augti” ten, kur oda trinasi į odą arba drabužius. Antsvoris yra rizikos veiksnys, nes susidaro daugiau odos raukšlių, kuriose kaupiasi drėgmė ir vyksta trintis.
- Amžius: Vyresniame amžiuje ląstelių atsinaujinimo procesai ir imunitetas lėtėja, todėl vyresni nei 30–40 metų žmonės dažniau susiduria su šia problema.
Kuriose kūno vietose dažniausiai atsiranda papilomos?
Nors papilomos gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, yra tam tikros „mėgstamos” zonos, kuriose jos aptinkamos dažniausiai. Tai susiję su odos plonumu, drėgme ir trintimi. Dažniausios lokalizacijos vietos:
- Kaklas: Tai viena dažniausių vietų. Čia papilomas dažnai traumuoja grandinėlės, marškinių apykaklės ar šalikai.
- Pažastys: Dėl prakaitavimo ir nuolatinės rankų trinties ši zona yra ideali terpė papilomoms plisti. Be to, skutantis pažastis, dariniai dažnai pažeidžiami, o tai gali paskatinti viruso plitimą į aplinkinius audinius.
- Vokai: Papilomos ant akių vokų ne tik atrodo neestetiškai, bet ir gali trukdyti regėjimui ar sukelti diskomfortą mirksint.
- Kirkšnys ir lytiniai organai: Šioje zonoje atsirandančios papilomos (kondilomos) dažniausiai perduodamos lytiniu keliu ir reikalauja ypatingo gydytojų dėmesio, nes tam tikri ŽPV tipai čia gali sukelti rimtesnes onkologines ligas.
- Po krūtimis: Dažna problema moterims, ypač turinčioms didesnę krūtinę, dėl liemenėlės lankelių trinties ir drėgmės kaupimosi.
Ar papilomos yra pavojingos sveikatai?
Gera žinia ta, kad įprastos odos papilomos retai tampa vėžiniais susirgimais. Daugeliu atvejų tai yra tik kosmetinis defektas. Tačiau gydytojai įspėja, kad visiškas ignoravimas nėra gera strategija.
Pagrindinis pavojus slypi darinių traumavime. Jei papiloma yra vietoje, kur ji nuolat kliudoma (tarkime, skutimosi metu, segant liemenėlę ar dėvint aptemptus drabužius), ji gali būti nuplėšta arba įplyšti. Tai atveria kelią bakterinei infekcijai – vieta gali parausti, patinti, supūliuoti. Be to, traumuota papiloma gali pradėti kraujuoti, o netinkamai sugijusi – ataugti didesnė.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jei papiloma staiga pradėjo keisti spalvą (tapo juoda ar tamsiai raudona), sparčiai didėti ar kraujuoti be aiškios priežasties. Tokiu atveju būtina nedelsiant kreiptis į dermatologą dermatoskopiniam tyrimui.
Kaip diagnozuojamos ir šalinamos papilomos?
Nors diagnozė dažnai aiški vien pažiūrėjus, gydytojas dermatologas visada turėtų apžiūrėti darinį prieš jį šalinant. Tam naudojamas dermatoskopas – specialus prietaisas, kuris išdidina vaizdą ir leidžia įvertinti darinio struktūrą, pigmentaciją ir kraujagyslių tinklą. Tai padeda atskirti gerybinę papilomą nuo pavojingų odos navikų.
Šiuolaikinė medicina siūlo keletą greitų ir efektyvių būdų atsikratyti šių darinių. Gydytojai griežtai nerekomenduoja to daryti namuose, nes kyla infekcijos ir randų rizika. Pagrindiniai medicininiai šalinimo metodai yra šie:
1. Šalinimas lazeriu
Tai vienas populiariausių ir moderniausių metodų. Lazerio spindulys tiksliai nukreipiamas į papilomos audinį ir jį išgarina. Procedūra yra sterili, nes lazeris iš karto uždegina kraujagysles, todėl nėra kraujavimo. Šis metodas ypač tinka šalinant darinius ant veido, vokų ar kaklo, nes palieka mažiausiai žymių, o gijimas yra labai greitas.
2. Elektrokoaguliacija
Šio metodo metu naudojama elektros srovė. Specialiu prietaisu papiloma yra „nupjaunama” ir prideginama aukšta temperatūra. Susidaro nedidelis šašas, kuris po savaitės nukrenta. Tai efektyvus būdas, tačiau netinkamai atliktas gali palikti mažus randelius, todėl reikalauja specialisto įgūdžių.
3. Krioterapija (šaldymas azotu)
Papiloma yra paveikiama skystu azotu, kurio temperatūra siekia beveik -196 laipsnius Celsijaus. Dėl šalčio poveikio darinio ląstelės žūsta, sutrinka kraujotaka, papiloma pabąla, vėliau patamsėja ir po kurio laiko nukrenta. Šis metodas tinka ne visoms kūno vietoms (pavyzdžiui, rečiau taikomas vokams), be to, sunku kontroliuoti šalčio gylį, todėl kartais gali prireikti pakartotinės procedūros.
4. Chirurginis išpjovimas
Šis metodas taikomas tik labai didelėms papilomoms. Atliekamas vietinėje nejautroje, darinys išpjaunamas skalpeliu, o žaizda susiuvama. Paprastoms mažoms papilomoms šis būdas netaikomas dėl randų rizikos.
Dažniausios klaidos: kodėl negalima šalinti papilomų namuose?
Internete gausu patarimų, kaip šalinti papilomas naudojant actą, česnaką, ugniažolės sultis ar net rišant jas plauku bei siūlu. Medikai vieningai sutaria: tokie eksperimentai yra pavojingi.
Rišant papilomą siūlu, sutrikdoma kraujotaka, tačiau pats procesas trunka ilgai ir yra skausmingas. Papiloma pradeda nekrozuoti (pūti) būdama ant kūno, o tai gali sukelti stiprų uždegimą ir net kraujo užkrėtimą. Naudojant rūgštis (actą, vaistinėje parduodamus preparatus) be gydytojo priežiūros, dažnai nudeginama aplinkinė sveika oda, lieka pigmentinės dėmės ar gylūs randai, kuriuos vėliau panaikinti yra daug brangiau ir sunkiau nei patį darinį.
D.U.K. – Dažniausiai užduodami klausimai apie papilomas
Gydytojo kabinete pacientai dažnai užduoda tuos pačius klausimus. Pateikiame atsakymus į svarbiausius iš jų.
Ar papilomos yra užkrečiamos?
Taip, ŽPV virusas yra užkrečiamas. Jis plinta tiesioginio kontakto metu (oda į odą) arba per bendro naudojimo daiktus (rankšluosčius, kempines), jei ant odos yra mikroįtrūkimų. Tačiau užsikrėtimas nereiškia, kad dariniai atsiras iškart – viskas priklauso nuo jūsų imuniteto stiprumo.
Ar pašalinus papilomą ji ataugs?
Pašalinus konkrečią papilomą (lazeriu ar kitu būdu), toje pačioje vietoje ji dažniausiai neatauga. Tačiau, kadangi virusas lieka organizme, nauji dariniai gali atsirasti šalia arba kitose kūno vietose, jei imunitetas vėl nusilps.
Ar galima papilomas tiesiog nukirpti žirklutėmis?
Griežtai ne. Net jei sterilizuosite žirkles, negalėsite sustabdyti kraujavimo taip efektyviai kaip tai daroma medicininiais prietaisais. Be to, kirpimo metu virusas gali pasklisti į atvirą žaizdą, todėl vietoje vienos papilomos gali išaugti visa jų „kolonija”.
Ar mityba turi įtakos papilomų atsiradimui?
Tiesioginio ryšio tarp konkretaus maisto ir papilomų nėra, tačiau mityba veikia imunitetą ir svorį. Antsvoris didina trinties plotus ir prakaitavimą, o tai sudaro idealias sąlygas papilomoms. Subalansuota mityba stiprina imunitetą, kuris „laiko virusą uždarytą”.
Odos priežiūra po procedūros ir profilaktika
Po papilomų šalinimo procedūros odos priežiūra yra paprasta, tačiau būtina laikytis keleto taisyklių, kad neliktų randų. Pirmiausia, susidariusio šašo negalima krapštyti, lupti ar mirkyti vandenyje – jis turi nukristi pats. Gydytojas gali paskirti specialius tepalus ar antiseptikus, kuriais reikia tepti gydomą vietą keletą dienų.
Svarbu vengti tiesioginių saulės spindulių ar soliariumo bent 2–3 savaites po procedūros, nes jauna oda toje vietoje yra labai jautri UV spinduliams ir gali atsirasti pigmentinė dėmė (hiperpigmentacija). Naudokite kremą su aukštu SPF apsaugos faktoriumi.
Ilgalaikė profilaktika, siekiant išvengti naujų darinių atsiradimo, remiasi imuniteto stiprinimu. Sveikas gyvenimo būdas, pakankamas miegas, streso valdymas ir tinkama asmens higiena yra geriausi ginklai kovojant su ŽPV. Jei pastebite, kad papilomų atsiranda vis daugiau, verta pasikonsultuoti ne tik su dermatologu, bet ir atlikti bendrus kraujo tyrimus, kad būtų atmesti kiti sveikatos sutrikimai, galintys silpninti organizmo atsparumą.
