Lietuva užsienio verslininkui gali būti patraukli vieta pradėti veiklą Europos Sąjungoje, tačiau įmonės steigimas nėra vien dokumentų pateikimas registrui. Dar prieš pasirenkant juridinę formą verta įvertinti būsimą veiklą, atsakomybės ribas, valdymą, finansavimą ir administracines pareigas.
Nuoseklus pasiruošimas padeda išvengti situacijos, kai įmonė jau įregistruota, tačiau negali pradėti veiklos dėl netinkamai pasirinktos formos, trūkstamos licencijos, neatidarytos sąskaitos ar neišspręstų migracijos klausimų.
Pirmiausia apibrėžkite veiklos modelį
Juridinės formos pasirinkimas turėtų prasidėti ne nuo registravimo procedūros, o nuo aiškaus veiklos plano. Steigėjui svarbu žinoti, ar įmonė prekiaus Lietuvoje, teiks paslaugas kitose valstybėse, samdys darbuotojus, valdys fizines patalpas ar vykdys reguliuojamą veiklą.
Prieš pradedant verta atsakyti į kelis praktinius klausimus:
- Kas bus įmonės steigėjai, akcininkai ir vadovas?
- Kuriose valstybėse gyvens ir dirbs sprendimus priimantys asmenys?
- Kas bus pagrindiniai klientai ir tiekėjai?
- Ar veiklai reikės leidimų arba licencijų?
- Kaip įmonė bus finansuojama ir kur bus tvarkoma jos apskaita?
Šie atsakymai daro įtaką juridinei formai, steigimo keliui, finansų įstaigos patikrai ir vėlesnėms mokestinėms pareigoms.
Juridinę formą rinkitės pagal atsakomybę ir valdymą
Lietuvoje galima steigti skirtingų formų juridinius asmenis arba registruoti užsienio bendrovės filialą. Tinkamas variantas priklauso nuo veiklos pobūdžio, steigėjų skaičiaus, kapitalo, planuojamų investicijų ir pageidaujamo valdymo modelio.
Uždaroji akcinė bendrovė, arba UAB, yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Akcininkai paprastai neatsako savo asmeniniu turtu už bendrovės prievoles. Minimalus UAB įstatinis kapitalas yra 1 000 eurų, o steigėju gali būti vienas ar keli fiziniai arba juridiniai asmenys.
Vien ribotos atsakomybės požymio nepakanka. Taip pat reikėtų įvertinti, kaip bus priimami akcininkų sprendimai, kokias teises turės dalyviai, kas taps vadovu, ar planuojama pritraukti investuotojų ir kaip ateityje galėtų būti perleidžiamos akcijos. Keliems steigėjams tarpusavio susitarimus naudinga aptarti dar iki registracijos.
Buveinė Lietuvoje turi būti suplanuota iš anksto
Steigiamai įmonei reikalingas registruotos buveinės adresas Lietuvoje. Adresas turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o jeigu patalpos steigėjui nepriklauso, reikia teisėto savininko ar bendraturčių sutikimo.
Buveinės klausimo nereikėtų palikti paskutinei steigimo dienai. Svarbu iš anksto susitarti, kas priims oficialią korespondenciją ir kaip ją perduos vadovui. Jeigu įmonė turės biurą, sandėlį, parduotuvę ar kitą padalinį, gali prireikti papildomų registracinių veiksmų.
Užsienio dokumentams gali būti taikomi papildomi reikalavimai
Kai steigėjas ar susijusi bendrovė yra užsienyje, dokumentų rinkinys priklauso nuo konkrečios situacijos. Gali būti prašoma fizinio asmens tapatybės dokumento, užsienio juridinio asmens registro išrašo, sprendimo dėl dalyvavimo steigiant įmonę ar atstovo įgaliojimo.
Priklausomai nuo dokumento kilmės valstybės ir pobūdžio, gali reikėti vertimo į lietuvių kalbą, vertimo patvirtinimo, legalizavimo arba pažymos „Apostille“. Tai nėra universalus reikalavimas kiekvienam dokumentui, todėl tinkamą formą verta patikrinti dar prieš siunčiant originalus ar užsakant vertimą.
Nuotolinis steigimas priklauso nuo konkrečių sąlygų
Dalį Lietuvos įmonių galima steigti elektroniniu būdu, tačiau nuotolinis procesas nėra vienodai prieinamas kiekvienam užsienio steigėjui. Galimybę lemia pasirinkta juridinė forma, standartinių dokumentų tinkamumas, tapatybės nustatymo priemonės ir kvalifikuotas elektroninis parašas.
Užsienio steigėjams skirtame „Lawhill“ puslapyje apie company formation in Lithuania aptariami juridinės formos, dokumentų, registruoto adreso, banko sąskaitos ir nuotolinio proceso klausimai. Jeigu elektroninis kelias netinka, gali būti taikoma notarinė procedūra arba veikiama per tinkamai įgaliotą atstovą.
Sąskaitos atidarymas yra atskiras procesas
Įmonės įregistravimas Juridinių asmenų registre savaime neužtikrina, kad bankas ar kitas mokėjimo paslaugų teikėjas iš karto atidarys sąskaitą. Finansų įstaigos atlieka atskirą kliento pažinimo ir rizikos vertinimo procedūrą.
Jos gali prašyti informacijos apie akcininkus ir galutinius naudos gavėjus, vadovo patirtį, lėšų kilmę, veiklos valstybes, numatomus mokėjimus, sutartis ar verslo planą. Todėl sąskaitos klausimą naudinga pradėti spręsti lygiagrečiai su steigimu, tačiau nereikėtų remtis iš anksto pažadėtu rezultatu ar tiksliu terminu.
Registracija ir teisė gyventi Lietuvoje nėra tas pats
Įmonės įsteigimas, akcijų turėjimas ar vadovo pareigos savaime nesuteikia užsienio piliečiui teisės gyventi ar dirbti Lietuvoje. Migracijos statusas vertinamas pagal atskiras taisykles, kurios priklauso nuo asmens pilietybės, jo vaidmens įmonėje ir planuojamos veiklos.
Jeigu akcininkas ar vadovas ketina persikelti į Lietuvą, migracijos klausimus verta nagrinėti dar prieš pasirenkant steigimo modelį. Taip galima suderinti įmonės valdymo, faktinės veiklos ir asmens teisinio statuso planus.
Įregistravus įmonę darbai nesibaigia
Juridinių asmenų registrui įregistravus bendrovę, jos duomenys perduodami Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau naujai įmonei vis tiek tenka atlikti praktinius veiksmus. Jų apimtis priklauso nuo veiklos ir pasirinkto modelio.
- Pateikti ar patikslinti veiklos ir apskaitos duomenis per „Mano VMI“.
- Pateikti aktualius akcininkų ir galutinių naudos gavėjų duomenis atitinkamuose registruose.
- Pasirūpinti buhalterine apskaita ir įvertinti PVM registracijos poreikį.
- Sutvarkyti darbo santykius, jeigu bus samdomi darbuotojai.
- Patikrinti licencijas, leidimus, sutarčių ir vidaus dokumentų tvarką.
Geras steigimo planas prasideda nuo konkrečių klausimų
Užsienio verslininkui patikimiausia steigimą vertinti kaip kelių susijusių sprendimų projektą. Juridinė forma, buveinė, dokumentai, registravimo būdas, sąskaita, apskaita ir migracijos statusas turi derėti tarpusavyje.
Prieš pateikiant dokumentus Registrų centrui verta sudaryti kontrolinį sąrašą, paskirti atsakingus asmenis ir įvertinti, kurie veiksmai gali vykti lygiagrečiai. Toks pasiruošimas nepašalina institucijų ar finansų įstaigų patikrų, tačiau padeda sumažinti taisymų ir nereikalingų sustojimų riziką.
