Paracetamolis yra turbūt dažniausiai namų vaistinėlėse randamas medikamentas, kurį daugelis mūsų vartojame tarsi savaime suprantamą priemonę pajutę pirmuosius peršalimo simptomus ar galvos skausmą. Jo populiarumą lemia efektyvumas, greitas veikimas ir gana nedidelė kaina, tačiau būtent šis vaistas medikų bendruomenėje vertinamas dviprasmiškai. Nors tai yra vienas saugiausių preparatų skausmui ir karščiavimui malšinti, kai jis vartojamas teisingai, statistika rodo tamsiąją pusę: paracetamolis yra viena dažniausių ūminio kepenų nepakankamumo priežasčių visame pasaulyje. Gydytojai pabrėžia, kad riba tarp vaisto, kuris padeda pasijusti geriau, ir nuodo, galinčio negrįžtamai sužaloti organus, yra siauresnė, nei daugelis pacientų įsivaizduoja.
Kaip paracetamolis veikia mūsų organizmą?
Norint suprasti, kada šis vaistas padeda, o kada kenkia, svarbu suvokti jo veikimo mechanizmą. Skirtingai nei nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pavyzdžiui, ibuprofenas), paracetamolis beveik neveikia periferiniuose audiniuose – ten, kur kyla uždegimas. Jo veikimo taikinys yra centrinė nervų sistema.
Moksliškai kalbant, paracetamolis slopina prostaglandinų – medžiagų, kurios siunčia skausmo signalus ir reguliuoja kūno temperatūrą – gamybą galvos smegenyse. Dėl šios priežasties jis puikiai tinka:
- Temperatūros mažinimui: veikdamas pagumburio termoreguliacijos centrą, jis padeda „atvėsinti“ kūną karščiavimo metu.
- Skausmo slopinimui: jis blokuoja skausmo impulsus, tačiau nepanaikina paties uždegimo židinio.
Būtent dėl silpno priešuždegiminio poveikio paracetamolis nėra pirmasis pasirinkimas gydant ligas, kuriose dominuoja stiprus audinių uždegimas (pavyzdžiui, reumatoidinį artritą), tačiau jis yra idealus pasirinkimas virusinių infekcijų sukeltam karščiavimui ar galvos skausmui malšinti.
Ką tiksliai gydo šis preparatas?
Gydytojai rekomenduoja paracetamolį kaip pirmojo pasirinkimo vaistą daugelio kasdienių negalavimų atveju. Jo indikacijų spektras yra gana platus, o šalutinis poveikis virškinamajam traktui – gerokai mažesnis nei kitų nuskausminamųjų. Pagrindinės būklės, kurioms esant skiriamas paracetamolis, yra šios:
- Silpnas ir vidutinio stiprumo skausmas: tai apima galvos, dantų, raumenų, nugaros skausmus bei dismenorėją (skausmingas mėnesines).
- Karščiavimas: sergant gripu, peršalimu ar kitomis infekcinėmis ligomis. Svarbu prisiminti, kad vaistas kovoja su simptomu (aukšta temperatūra), bet nenaikina virusų ar bakterijų.
- Osteoartritas: kadangi šiuo atveju uždegiminis komponentas dažnai nėra labai ryškus, paracetamolis gali būti veiksminga priemonė lėtiniam sąnarių skausmui kontroliuoti, tausojant skrandį.
Matematika, kuri gali išgelbėti gyvybę: saugus dozavimas
Didžiausia klaida, kurią daro pacientai, yra dozavimo taisyklių nepaisymas. Gydytojai toksikologai nuolat įspėja apie „lubų efektą“ – tai reiškia, kad viršijus tam tikrą dozę, skausmo malšinimo efektas nebedidėja, tačiau toksiškumas kepenims auga eksponentiškai.
Suaugusiems
Standartinė vienkartinė paracetamolio dozė suaugusiam žmogui yra 500 mg – 1000 mg. Šią dozę galima kartoti kas 4–6 valandas, tačiau griežtai nerekomenduojama viršyti 4000 mg (4 gramų) per parą. Tai reiškia, kad jei vartojate 500 mg tabletes, per 24 valandas jų galima išgerti ne daugiau kaip 8.
Vaikams
Vaikams dozavimas yra dar jautresnis ir priklauso ne nuo amžiaus, o nuo kūno svorio. Standartinė rekomendacija yra 10–15 mg paracetamolio vienam kilogramui kūno svorio vienos dozės metu. Per parą negalima viršyti 60 mg/kg dozės. Tėvams būtina atidžiai skaityti vaisto informacinį lapelį ir naudoti matavimo švirkštus, o ne „arbatinius šaukštelius“, kurie yra netikslūs.
Paslėpta grėsmė: sudėtiniai vaistai nuo peršalimo
Vienas dažniausių scenarijų, kaip įvyksta netyčinis perdozavimas, yra vadinamasis „vaistų kokteilis“. Žmogus, pajutęs peršalimo simptomus, išgeria tabletę paracetamolio nuo galvos skausmo, o po valandos pasigamina karšto gėrimo nuo peršalimo (miltelių pavidalu). Daugelis pacientų neįsigilina, kad tuose milteliuose taip pat yra didelė dozė (dažnai 750 mg ar net 1000 mg) paracetamolio.
Tokiu būdu, per trumpą laiką suvartojama dviguba ar triguba dozė. Jei tai kartojama keletą kartų per dieną, paros norma viršijama labai greitai. Gydytojai primygtinai rekomenduoja: jei vartojate sudėtinius vaistus nuo peršalimo (miltelius, sirupus), papildomai gerti gryno paracetamolio tablečių negalima, nebent tai daryti nurodė medikas, įvertinęs bendrą dozę.
Kada ir kodėl paracetamolis tampa nuodu?
Paracetamolis tampa toksiškas tada, kai kepenys nebepajėgia jo saugiai suskaidyti. Normaliomis sąlygomis kepenys metabolizuoja paracetamolį ir paverčia jį nekenksmingomis medžiagomis, kurios pašalinamos su šlapimu. Tačiau nedidelė dalis vaisto (apie 5–10 %) virsta toksišku metabolitu, vadinamu NAPQI.
Sveikame organizme kepenys greitai neutralizuoja NAPQI naudodamos antioksidantą glutationą. Tačiau perdozavus paracetamolio, glutationo atsargos greitai išsenka. Tuomet toksiškas NAPQI pradeda kauptis ir tiesiogiai atakuoja kepenų ląsteles, sukeldamas jų žūtį (nekrozę). Tai gali sukelti ūminį kepenų nepakankamumą, komą ir net mirtį.
Rizikos veiksniai
Kai kuriems žmonėms net ir terapinė (įprasta) dozė gali būti pavojinga. Tai apima:
- Asmenis, reguliariai vartojančius alkoholį (jų kepenų glutationo atsargos nuolat sumažėjusios).
- Žmones, sergančius lėtinėmis kepenų ligomis.
- Badaujančius ar mitybos nepakankamumą turinčius asmenis.
- Vartojančius tam tikrus kitus vaistus, kurie aktyvina kepenų fermentus.
Alkoholio ir paracetamolio derinys – mirtinas pavojus
Gajus mitas, kad paracetamolis tinka pagirių sukeltam galvos skausmui gydyti. Gydytojai įspėja: tai yra vienas blogiausių sprendimų, kokį galite priimti. Alkoholis verčia kepenis dirbti intensyviau ir keičia paracetamolio metabolizmą taip, kad susidaro daugiau toksiškojo NAPQI. Tuo pat metu alkoholis mažina glutationo atsargas.
Vartojant paracetamolį kartu su alkoholiu arba iškart po jo vartojimo, kepenų pažeidimo rizika išauga keletą kartų. Jei vargina pagirių skausmai, saugesnis pasirinkimas dažnai būna aspirinas arba ibuprofenas (su sąlyga, kad skrandis yra sveikas), tačiau geriausia – tiesiog rehidracija ir poilsis.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar paracetamolį galima vartoti nevalgius?
Taip, paracetamolį galima vartoti ir nevalgius. Skirtingai nei ibuprofenas ar diklofenakas, jis mažiau dirgina skrandžio gleivinę. Tačiau, jei turite jautrų skrandį, vaistą visada geriau užsigerti pilna stikline vandens.
Per kiek laiko pradeda veikti vaistas?
Išgėrus tabletę, vaistas paprastai pradeda veikti per 30–60 minučių. Didžiausia koncentracija kraujyje pasiekiama per 0,5–2 valandas. Poveikis trunka apie 4–6 valandas.
Kokie yra paracetamolio perdozavimo simptomai?
Klastingiausia perdozavimo savybė – simptomų nebuvimas pirmosiomis valandomis. Vėliau gali atsirasti pykinimas, vėmimas, blyškumas, prakaitavimas ir bendras silpnumas. Skausmas dešinėje pašonėje (kepenų srityje) ir gelta dažniausiai atsiranda tik po 24–48 valandų, kai kepenų pažeidimas jau būna pažengęs.
Ar paracetamolis tinka nėščiosioms?
Tai yra pirmojo pasirinkimo vaistas skausmui ir karščiavimui malšinti nėštumo metu. Tačiau net ir nėščiosioms galioja taisyklė: vartoti mažiausią efektyvią dozę ir kuo trumpesnį laiką.
Kada būtina kreiptis į medikus?
Nors paracetamolis yra prieinamas be recepto, savigyda turi turėti ribas. Svarbu suprasti, kad vaistas tik maskuoja simptomus, bet negydo ligos priežasties. Jei karščiavimas, vartojant vaistus, nepraeina ilgiau nei 3 dienas arba skausmas tęsiasi ilgiau nei 5–7 dienas, būtina konsultuotis su gydytoju. Ilgalaikis skausmas gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas, kurioms reikia specifinio gydymo.
Ypatingai svarbu nedelsiant vykti į ligoninės priėmimo skyrių, jei įtariate, kad jūs ar jūsų artimasis išgėrė per didelę paracetamolio dozę, net jei žmogus jaučiasi gerai. Pirmosios valandos po perdozavimo yra kritinės – laiku suleidus priešnuodį (acetilcisteiną), galima visiškai apsaugoti kepenis nuo suirimo. Pavėlavus, pasekmės gali būti tragiškos, o vieninteliu išsigelbėjimu gali tapti kepenų transplantacija.
