Yra akimirkų, kai kūnas sureaguoja anksčiau už mintis. Prieš svarbų pokalbį pradeda greičiau plakti širdis, prieš varžybas įsitempia raumenys, o laukiant atsakymo į svarbų klausimą gali būti sunku ramiai išsėdėti vietoje. Susijaudinimas turi daug veidų. Kartais jis nemalonus, kartais net malonus, tačiau beveik visada jaučiamas fiziškai.
Panašių emocijų galima patirti ir leidžiant laiką skaitmeninėje erdvėje. Interneto pramogose netrūksta turinio, kuriame svarbų vaidmenį atlieka laukimas, reakcija ir netikėtumas; vienas iš tokio interaktyvaus turinio pavyzdžių yra internetiniai žaidimai. Vis dėlto įdomiausia čia ne pati pramoga, o tai, kaip į laukimą ir įtampą reaguoja žmogaus organizmas.
Viskas prasideda smegenyse
Kai mūsų laukia kažkas svarbaus ar nenuspėjamo, smegenys labai greitai įvertina situaciją. Tam nereikia sąmoningai sėdėti ir galvoti, ar verta jaudintis. Organizmas pats nusprendžia, kad reikia būti budresniam.
Tuomet suaktyvėja simpatinė nervų sistema. Ji susijusi su vadinamąja „kovok arba bėk“ reakcija. Širdis pradeda plakti greičiau, kvėpavimas paspartėja, o raumenys gauna daugiau kraujo. Kūnas tarsi trumpam persiorientuoja į vieną užduotį – būti pasirengusiam reaguoti.
Ši reakcija gali pasirodyti net tada, kai realaus pavojaus nėra. Egzaminas, svarbus pasirodymas ar sporto finalas fiziškai mūsų nepuola, tačiau smegenys supranta, kad rezultatas mums rūpi. To visiškai pakanka organizmo reakcijai sukelti.
Adrenalinas paruošia veikti
Vienas pagrindinių šios reakcijos veikėjų yra adrenalinas. Jis išsiskiria greitai ir jo poveikį galima pajusti beveik iš karto.
Širdis ima plakti stipriau. Kvėpavimas tampa intensyvesnis. Kūnas mobilizuoja energiją, kurios gali prireikti greitai reakcijai. Dėl to žmogus kartais pajunta staigų jėgų antplūdį arba, priešingai, pradeda drebėti.
Įdomu, kad susijaudinimas ne visada jaučiamas vienodai. Vienam žmogui tai gali būti malonus jaudulys, kitam – nemaloni įtampa. Fiziologinė reakcija gali būti panaši, tačiau jos interpretacija priklauso nuo situacijos ir paties žmogaus.
Kodėl laukimas kartais jaudina labiau nei pats įvykis?
Nežinomybė turi nemažą reikšmę mūsų emocinei būsenai. Kai dar nežinome, kas nutiks, smegenys tarsi nuolat laukia naujos informacijos. Būtent todėl kelios minutės prieš svarbų įvykį gali atrodyti ilgesnės nei visas ankstesnis pusvalandis.
Tai gerai pažįstama sporte. Žiūrovui kartais daug įtampos sukelia paskutinės rungtynių minutės, kai rezultatas dar gali pasikeisti. Žaidėjui jaudulys prasideda dar anksčiau – dar prieš išbėgant į aikštę.
Panašiai veikia ir kitos situacijos, kuriose yra aiškus laukimo momentas. Smegenys nuolat vertina, kas gali nutikti toliau, todėl kūnas kurį laiką išlieka pasirengęs.
Kortizolis padeda išlaikyti budrumą
Jeigu įtampa trunka ilgiau, organizmas pasitelkia ne vien adrenaliną. Įsijungia hormoninė sistema, kurios veikloje svarbų vaidmenį atlieka kortizolis.
Jo poveikis nėra toks staigus. Kortizolis padeda palaikyti energiją ir budrumą ilgesnėje stresinėje situacijoje. Dėl to prieš svarbų įvykį jaudulys gali tęstis gana ilgai – nuo pat ryto iki akimirkos, kai viskas pagaliau baigiasi.
Tai viena iš priežasčių, kodėl po didelio jaudulio žmogus gali jaustis pavargęs. Nors fiziškai galbūt beveik nieko nedarė, organizmas visą tą laiką buvo pasirengęs veikti.
Tas pats jaudulys gali būti ir pagalbininkas
Įprasta manyti, kad susijaudinimas visada trukdo. Tačiau taip nėra. Nedidelis jaudulys gali padėti susikaupti, greičiau reaguoti ir būti atidesniam.
Viskas priklauso nuo to, kaip vertiname situaciją. Jei žmogus jaučiasi pasiruošęs, pagreitėjęs pulsas gali būti suprantamas kaip energija. Jei atrodo, kad kontrolė prarasta, tie patys pojūčiai gali sustiprinti nerimą.
Todėl prieš svarbų įvykį nereikia bet kokia kaina bandyti atsikratyti kiekvieno jaudulio požymio. Kartais daug naudingiau sau priminti, kad kūnas tiesiog ruošiasi tam, kas jam atrodo svarbu.
Po įtampos organizmas turi grįžti į ramybės būseną
Kai įtemptas momentas baigiasi, kūnas palaipsniui nusiramina. Širdies ritmas tampa lėtesnis, kvėpavimas grįžta į įprastą tempą, o raumenys atsipalaiduoja.
Šis procesas nevyksta vienu mygtuko paspaudimu. Todėl po varžybų, egzamino, svarbaus pokalbio ar kito jaudinančio įvykio kartais norisi pabūti vienam, ramiai pasėdėti arba tiesiog išeiti pasivaikščioti. Tai visiškai natūralu.
Gilus kvėpavimas, nedidelis fizinis aktyvumas ir keliolika minučių be triukšmo gali padėti greičiau pereiti iš įtampos į poilsį.
Susijaudinimas yra normali žmogaus fiziologijos dalis. Kūnas tokiu būdu pasiruošia akimirkoms, kurios atrodo svarbios, neaiškios ar nenuspėjamos. Širdies plakimas, prakaituojantys delnai ar įsitempę raumenys ne visada reiškia, kad kažkas negerai. Kartais tai tiesiog organizmo būdas pasakyti, kad dabar verta būti ypač atidiems.
