Antibiotikai yra vieni dažniausiai vartojamų vaistų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Jie padeda kovoti su bakterinėmis infekcijomis, tačiau kartu gali sutrikdyti ir gležną mūsų organizmo pusiausvyrą, ypač žarnyno mikroflorą. Todėl vis dažniau kalbama apie tai, kaip svarbu kartu su antibiotikais vartoti gerąsias bakterijas, dar vadinamas probiotikais. Kada, kiek laiko ir kokius pasirinkti – klausimai, kuriuos dažnai užduoda žmonės pasitardami su gydytojais.
Kodėl antibiotikai veikia ne tik blogąsias, bet ir gerąsias bakterijas
Antibiotikų veikimas pagrįstas bakterijų naikinimu ar jų dauginimosi stabdymu. Tačiau daugeliu atvejų šie vaistai nedaro skirtumo tarp „blogųjų” ir „gerųjų” bakterijų. Todėl antibiotikai gali pažeisti natūralią mikroflorą, gyvenančią mūsų žarnyne, burnoje ar ant odos. Dėl to dažnai pasireiškia šalutiniai reiškiniai, tokie kaip viduriavimas, pilvo pūtimas ar bendras virškinimo disbalansas.
Ilgalaikis mikrobiotos pusiausvyros sutrikimas gali sumažinti imunitetą, apsunkinti maistinių medžiagų įsisavinimą ir netgi paveikti nuotaiką, nes žarnyno sveikata glaudžiai susijusi su nervų sistema. Todėl specialistai pataria pasitelkti probiotikus, kad būtų atkurtas natūralus mikrofloros balansas.
Kada reikėtų pradėti vartoti gerąsias bakterijas
Vienas svarbiausių klausimų – kada pradėti vartoti probiotikus, jei pradedamas gydymas antibiotikais. Gydytojai ir vaistininkai pabrėžia, jog probiotikus galima pradėti vartoti tą pačią dieną, kai pradedami antibiotikai, tačiau svarbu laikytis kelių taisyklių.
- Nevartoti tuo pačiu metu: laikykitės mažiausiai 2–3 valandų intervalo tarp antibiotiko ir probiotiko.
- Tęstinumas: probiotikus patartina vartoti ne tik gydymo metu, bet ir dar bent 1–2 savaites po antibiotikų kurso pabaigos.
- Pastovumas: reguliarus probiotikų vartojimas padeda greičiau atkurti mikroflorą ir išvengti virškinimo sutrikimų.
Toks vartojimo būdas padeda išvengti to, kad probiotikų padermės būtų sunaikintos antibiotiko prieš spėdamos įsitvirtinti žarnyne.
Kokius probiotikus rinktis vartojant antibiotikus
Ne visi probiotikai yra vienodi – jų veikimas priklauso nuo bakterijų padermės ir gyvybingumo. Renkantis gerąsias bakterijas gydymo metu, specialistai rekomenduoja atkreipti dėmesį į kelis aspektus:
- Padermių įvairovė: rinkitės produktus, kuriuose yra kelių skirtingų rūšių bakterijų, pavyzdžiui, Lactobacillus, Bifidobacterium ar Saccharomyces boulardii.
- Gyvų bakterijų kiekis: probiotikų efektyvumas priklauso nuo gyvų mikroorganizmų skaičiaus – jų turėtų būti pakankamai didelis kiekis (paprastai 10⁹ CFU ir daugiau).
- Formulė: geriau rinktis kapsules ar miltelius, kurie apsaugoti nuo skrandžio rūgšties poveikio.
- Sudėtis be priedų: venkite produktų su cukrumi ar dirbtiniais saldikliais, ypač jei yra jautrus virškinimo traktas.
Vaistininkai taip pat dažnai rekomenduoja rinktis specialiai antibiotikų vartojimo laikotarpiui skirtus probiotikus, kurių veikimas įrodytas klinikiniais tyrimais.
Kaip padėti atkurti mikroflorą po antibiotikų kurso
Pasibaigus antibiotikų kursui, svarbu skirti dėmesio žarnyno sveikatos atstatymui. Be probiotikų, didelę reikšmę turi ir mityba. Specialistai siūlo įtraukti daugiau natūralaus maisto, kuriame gausu skaidulų ir prebiotikų – medžiagų, kurios padeda gerosioms bakterijoms augti.
- Valgykite raugintų produktų (pvz., raugintų kopūstų, kefyro, jogurto be priedų).
- Įtraukite skaidulinius produktus – avižas, obuolius, ankštines daržoves.
- Venkite perteklinio cukraus ir perdirbto maisto, kuris gali skatinti patogeninių bakterijų dauginimąsi.
Be to, svarbu palaikyti tinkamą vandens balansą ir pakankamą poilsį – tai padeda imuninei sistemai greičiau atsigauti. Kartais gydytojai rekomenduoja pakartotinai naudoti probiotikų kursą po kelių savaičių, kad būtų įtvirtintas rezultatas.
Ką sako specialistai apie probiotikų vartojimą kartu su antibiotikais
Medicinos ekspertai pažymi, kad probiotikai nėra stebuklo priemonė, tačiau jų nauda įrodyta moksliniais tyrimais. Dauguma specialistų sutaria, kad probiotikų vartojimas sumažina antibiotikų sukeltų šalutinių reiškinių riziką – ypač viduriavimo. Pavyzdžiui, žinomas mikrobiologas ar gastroenterologas pasakytų, kad probiotikai padeda palaikyti mikrobiotos stabilumą ir trumpina atsistatymo laiką po gydymo.
Kita vertus, gydytojai perspėja, jog savarankiškai rinktis probiotikus be konsultacijos gali būti neefektyvu ar net nuvilti. Kiekvienas organizmas skirtingas, todėl geriausia aptarti su gydytoju ar vaistininku, kokiu metu ir kokio tipo probiotikai tinkamiausi konkrečiu atveju.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kiek laiko reikia vartoti gerąsias bakterijas po antibiotikų kurso?
Paprastai probiotikus rekomenduojama vartoti dar 1–4 savaites po antibiotikų vartojimo pabaigos. Konkretus laikotarpis priklauso nuo gydymo trukmės ir organizmo būklės.
Ar visada būtina vartoti probiotikus vartojant antibiotikus?
Nors ne visiems žmonėms pasireiškia antibiotikų sukeltas mikrofloros disbalansas, dauguma specialistų vis tiek pataria probiotikus naudoti kaip profilaktinę priemonę. Ypač jei žmogus linkęs į virškinimo sutrikimus.
Ar maistas gali pakeisti probiotikus?
Nors kai kurie maisto produktai, tokie kaip kefyras, jogurtas ar raugintos daržovės, natūraliai turi gerųjų bakterijų, jų kiekis ne visada pakankamas atkuriant mikroflorą po stipraus antibiotikų poveikio. Todėl papildomi probiotikai vis tiek naudingi.
Kada geriausias laikas išgerti probiotiką – ryte ar vakare?
Probiotikų vartojimo laikas nėra esminis veiksnys. Tačiau dauguma specialistų rekomenduoja juos vartoti tarp valgymų arba kartu su maistu, kad bakterijos lengviau pasiektų žarnyną gyvos.
Kaip derinti probiotikus su kitomis sveikatos palaikymo priemonėmis
Probiotikų vartojimą galima derinti su kitomis priemonėmis, stiprinančiomis organizmo būklę. Pavyzdžiui, kartu vartoti prebiotikus – tai maistinės medžiagos, kurios maitina probiotines bakterijas ir padeda joms efektyviau įsitvirtinti. Geri prebiotikų šaltiniai yra cikorijos šaknis, bananas, česnakas, svogūnas ar poras.
Taip pat verta įtraukti vitaminus ir mineralus, kurie palaiko žarnyno gleivinės vientisumą, pavyzdžiui, cinką, vitaminą D ar B grupės vitaminus. Subalansuotas gyvenimo būdas – sveika mityba, streso mažinimas ir reguliarus fizinis aktyvumas – padės ne tik geriau pasisavinti probiotikus, bet ir ilgiau išsaugoti žarnyno bei imuninės sistemos pusiausvyrą.
