Kiekvienas iš mūsų bent kartą gyvenime yra patyręs tą nemalonų, staigų duriantį skausmą krūtinės ląstoje, kuris ypač sustiprėja giliau įkvepiant. Dažniausiai pirma mintis, šaunanti į galvą, būna susijusi su širdies problemomis, tačiau medicininė praktika rodo, kad priežasčių gali būti daugybė – nuo visai nekaltų raumenų spazmų iki rimtų būklių, reikalaujančių skubios medikų pagalbos. Svarbiausia yra išmokti atpažinti kūno siunčiamus signalus ir suprasti, kada galite atsikvėpti, o kada delsti tiesiog pavojinga.
Kodėl skauda įkvepiant: mechanizmas ir priežastys
Skausmas įkvepiant, mediciniškai dar vadinamas pleuritiniu skausmu, atsiranda tada, kai dirginami krūtinės ląstos sienelę išklojantys audiniai, tarpšonkauliniai raumenys arba plaučių dangalai (pleura). Kvėpavimo procesas reikalauja, kad krūtinės ląsta nuolat judėtų: šonkauliai plečiasi, diafragma leidžiasi, o plaučiai užpildomi oru. Jei bet kurioje šio mechanizmo grandyje yra uždegimas, trauma ar kitas pažeidimas, kiekvienas įkvėpimas sukelia trintį ar tempimą, kurie ir iššaukia skausmą.
Raumenų patempimas: kada tai tėra buitinė trauma
Dažniausiai skausmas tarp šonkaulių yra susijęs su raumenų sistema. Tarpšonkauliniai raumenys atlieka labai svarbų darbą užtikrindami sklandų kvėpavimą. Juos pažeisti ar patempti yra gana lengva. Pagrindiniai požymiai, rodantys, kad skausmo priežastis yra raumeninė:
- Skausmas atsirado po staigaus judesio, kėlimo, intensyvios treniruotės ar ilgo kosėjimo priepuolio.
- Skausmo vieta yra tiksliai apčiuopiama pirštu – paspaudus tą vietą, skausmas sustiprėja.
- Skausmas keičiasi keičiant kūno padėtį (pavyzdžiui, susisukus į šoną).
- Skausmas nėra nuolatinis, jis dažniau pasireiškia judesio metu.
Tokiais atvejais paprastai padeda ramybė, švelnus šildymas ar šalčio kompresai (priklausomai nuo traumos pobūdžio) bei nereceptiniai priešuždegiminiai vaistai. Tačiau svarbu stebėti, ar būklė neblogėja per kelias dienas.
Kada skausmas rodo rimtesnes problemas
Nors raumenų patempimas yra dažniausias įtariamasis, egzistuoja būklės, kurias būtina diagnozuoti kuo greičiau. Kai kurios iš jų yra gyvybei pavojingos.
Pleuritas arba plaučių uždegimas
Jei skausmą lydi karščiavimas, kosulys su skrepliais, silpnumas ar dusulys, tai gali būti plaučių uždegimo ar pleurito ženklas. Pleuritas – tai plaučių dangalo uždegimas, kuris sukelia aštrų, duriantį skausmą įkvepiant dėl tarpusavyje besitrinančių uždegusių dangalo lapelių.
Šonkaulių lūžiai ar įskilimai
Net ir nepastebėta trauma, pavyzdžiui, stiprus kritimas ar net stiprus smūgis, gali sukelti šonkaulio įskilimą. Skausmas tokiu atveju yra labai aštrus, lokalizuotas ir jaučiamas net ramybės būsenoje, o gilus įkvėpimas tampa tikru iššūkiu.
Tarpšonkaulinė neuralgija
Tai būklė, kai dirginami tarpšonkauliniai nervai. Skausmas dažnai apibūdinamas kaip „elektrinis“, deginantis arba šaudantis. Jis gali plisti išilgai šonkaulio linijos. Priežastys gali būti įvairios – nuo stuburo problemų iki virusinių infekcijų, pavyzdžiui, juostinės pūslelinės.
Plaučių embolija ir kitos širdies ar kraujagyslių ligos
Nors skausmas įkvepiant dažniau siejamas su plaučiais nei su širdimi, tai nereiškia, kad širdies patologijų galima ignoruoti. Plaučių embolija (kraujo krešulys plaučių arterijoje) sukelia staigų dusulį, aštrų skausmą krūtinėje ir greitą širdies plakimą. Tai yra kritinė būklė, reikalaujanti neatidėliotinos medicinos pagalbos.
Raudonosios vėliavos: kada nedelsiant kviesti greitąją pagalbą
Būtina nedelsiant kreiptis į medikus, jei skausmą tarp šonkaulių lydi bent vienas iš šių simptomų:
- Staigus, stiprus dusulys ar pasunkėjęs kvėpavimas.
- Skausmas plinta į rankas, kaklą, apatinį žandikaulį ar nugarą.
- Sąmonės netekimas, galvos svaigimas arba stiprus silpnumas.
- Stiprus širdies plakimas ar nereguliarus ritmas.
- Melsva lūpų ar veido spalva.
- Skausmas, kuris nepraeina, stiprėja ir tampa nepakeliamas per trumpą laiką.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar skausmas įkvepiant visada reiškia plaučių ligą?
Ne, nebūtinai. Nors plaučių ligos, tokios kaip plaučių uždegimas ar pleuritas, dažnai sukelia tokį skausmą, lygiai taip pat dažnai priežastis būna susijusi su krūtinės ląstos sienelės raumenimis, nervais ar kaulinėmis struktūromis.
Kada verta kreiptis į šeimos gydytoją?
Jei skausmas yra lengvas, atsirado po fizinio krūvio ir per 2-3 dienas nemažėja arba stiprėja, reikėtų užsiregistruoti pas šeimos gydytoją. Jis atliks apžiūrą, paklausys plaučių, patikrins širdies veiklą ir prireikus skirs tyrimus (rentgeną, EKG ar kraujo tyrimus).
Ar gali skausmą tarp šonkaulių sukelti stresas?
Taip. Streso metu žmogus dažnai nesąmoningai įtempia raumenis, įskaitant ir krūtinės ląstos srityje. Be to, streso metu dažnėja ir paviršutiniškas kvėpavimas, kas ilgainiui gali sukelti tarpšonkaulinių raumenų spazmus ir skausmą.
Ar šildyti skaudamą vietą?
Jei esate tikri, kad tai raumenų patempimas, švelni šiluma gali atpalaiduoti raumenis. Tačiau jei yra uždegiminis procesas (plaučių uždegimas, pleuritas), šildymas gali tik pabloginti situaciją. Todėl be aiškios diagnozės geriau nesiimti šildymo procedūrų.
Veiksmai, padedantys suprasti kūno būklę
Norint adekvačiai įvertinti situaciją, rekomenduojama atlikti paprastą savistabą. Pirmiausia, ramiai atsisėskite ir pabandykite giliai įkvėpti. Ar skausmas jaučiamas tik viename taške, ar visoje krūtinėje? Ar skausmą galima išprovokuoti paspaudžiant tarpšonkaulinį tarpą? Jei skausmą pavyksta „surasti“ paspaudus, tikimybė, kad tai raumenų ar nervų kilmės skausmas, yra didesnė. Jei skausmas yra „vidinis“, gilus ir nepriklauso nuo paspaudimo, tai yra signalas, kad reikia rimtesnių tyrimų ir vizito pas gydytoją.
Svarbiausia taisyklė – neignoruoti savo kūno. Jei jaučiate nerimą, jei skausmas trukdo kasdienei veiklai ar miegui, geriau kartą pasirodyti gydytojui be reikalo, nei praleisti rimtą susirgimą. Medicininė diagnostika (klausymas stetoskopu, rentgenograma, EKG) yra greita ir neskausminga, tačiau ji gali suteikti ramybę arba padėti laiku pradėti reikiamą gydymą.
