Atsiradęs skausmingas, raudonas gumbelis ant odos dažnai sukelia ne tik fizinį diskomfortą, bet ir nerimą, ypač jei jis atsiranda matomoje vietoje ar trukdo kasdieniams judesiams. Daugelis žmonių, susidūrę su vočiu, arba mediciniškai vadinamu furunkulu, stengiasi kuo greičiau atsikratyti problemos, tačiau būtent skubėjimas ir neteisingi veiksmai dažniausiai tampa komplikacijų priežastimi. Gydytojai dermatologai ir chirurgai vieningai sutaria: votis yra infekcinis procesas, kuris turi savo natūralią eigą, ir bandymas šį procesą paspartinti mechaninėmis priemonėmis gali baigtis ligoninės priimamajame. Norint sėkmingai išsigydyti šį nemalonų darinį namuose, būtina suprasti, kas vyksta giliai po oda, kiek laiko trunka gijimas ir kokie veiksmai yra griežtai draudžiami.
Kas iš tikrųjų yra votis ir kodėl ji atsiranda?
Votis, arba furunkulas, yra ūminis pūlingas plauko maišelio (folikulo) ir aplinkinių audinių uždegimas. Tai nėra paprastas spuogas, kurį galima tiesiog išspausti. Giliai odoje prasidėjęs procesas apima ne tik paviršių, bet ir poodinius sluoksnius, todėl skausmas būna žymiai intensyvesnis. Dažniausias šios infekcijos sukėlėjas yra auksinis stafilokokas (Staphylococcus aureus), bakterija, kuri neretai gyvena ant mūsų odos paviršiaus nesukeldama jokių problemų, kol neatsiranda palankios sąlygos jai patekti giliau.
Infekcija dažniausiai prasideda, kai bakterijos patenka į plauko folikulą per mikroskopinius odos pažeidimus, įbrėžimus ar nutrynimus. Tai paaiškina, kodėl votys dažniausiai formuojasi tose kūno vietose, kurios patiria trintį arba yra dažniau skutamos: kaklas, pažastys, sėdmenys, šlaunys ar veidas. Nusilpusi imuninė sistema, cukrinis diabetas, hormonų disbalansas ar netinkama higiena taip pat yra veiksniai, didinantys riziką susidurti su šia nemalonia problema.
Kiek laiko bręsta votis: natūralus ciklas
Vienas dažniausių klausimų, kurį girdi gydytojai – kiek laiko reikės kentėti skausmą? Svarbu suprasti, kad furunkulo brendimas yra laipsniškas procesas, kurio negalima dirbtinai skubinti. Gydytojai šį procesą skirsto į kelias pagrindines stadijas, kurios kartu paprastai trunka nuo vienos iki dviejų savaičių.
- Infiltracijos stadija (1–2 dienos): Viskas prasideda nuo nedidelio, kieto ir skausmingo gumbelio atsiradimo. Oda aplink jį parausta, gali būti juntamas tvinkčiojimas ar niežulys. Šiuo metu pūlių dar nėra arba jie tik pradeda formuotis giliai audiniuose.
- Pūlinių formavimosi ir nekrozės stadija (3–4 dienos): Gumbelis didėja, tampa kūgio formos, o jo viršūnėje išryškėja gelsvas arba baltas taškas – tai vadinamoji „galvutė” arba nekrozinis strypas. Skausmas šiuo laikotarpiu būna stipriausias, nes susikaupę pūliai spaudžia aplinkinius nervus. Gali pakilti neaukšta temperatūra.
- Pratrūkimo stadija: Tai lūžio taškas. Susikaupus kritiniam pūlių kiekiui, oda viršūnėje suplonėja ir plyšta. Išteka pūliai, dažnai su kraujo priemaišomis, ir pasišalina kietas nekrozinis strypas (žuvusių audinių ir bakterijų masė). Iš karto po to skausmas žymiai sumažėja, atslūgsta tempimas.
- Gijimo stadija (nuo kelių dienų iki savaitės): Išsivaliusi žaizda pradeda trauktis. Susidaro šašas, o vėliau – nedidelis randas, kuris laikui bėgant išblykšta.
Gydytojai pabrėžia: jei votis nepratrūksta per dvi savaites, tampa itin didelė arba skausmas tampa nepakeliamas, būtina kreiptis į specialistą, nes gali prireikti chirurginio atvėrimo.
Klaidos, kurių negalima daryti: gydytojų įspėjimai
Nors atrodo, kad greičiausias būdas atsikratyti voties yra ją išspausti, tai yra pavojingiausia klaida, kurią galite padaryti. Štai sąrašas veiksmų, kurie griežtai draudžiami gydant furunkulus:
1. Mechaninis spaudimas
Bandant išspausti dar nepratrūkusią votį, spaudimas dažnai nukreipiamas ne į išorę, o į vidų. Dėl to infekcija gali išplisti į gilesnius audinius, patekti į kraujotaką ir sukelti sepsį (kraujo užkrėtimą). Tai ypač pavojinga, jei furunkulas yra veido srityje.
2. Adatų naudojimas namuose
Bandymai patiems pradurti pūlinį adata, net jei ją dezinfekavote spiritu ar ugnimi, dažnai baigiasi liūdnai. Namų sąlygomis neįmanoma užtikrinti visiško sterilumo. Be to, pradūrus tik paviršių ir nepašalinus giliai esančio nekrozinio strypo, gijimas neprasidės, o tik padidės antrinės infekcijos rizika.
3. Netinkamas šildymas
Nors šilti kompresai yra rekomenduojami tam tikrose stadijose, kaitinimas pirtyje, karštoje vonioje ar naudojant labai karštą pūslę gali būti žalingas, jei infekcija yra ūmi ir išplitusi. Karštis išplečia kraujagysles, todėl infekcija gali lengviau išnešiojama po organizmą.
4. Antibiotikų vartojimas be recepto
Savavališkas geriamųjų antibiotikų vartojimas „dėl viso pikto” dažnai neduoda norimo efekto, nes pūlinio kapsulė yra sunkiai pasiekiama vaistams per kraujotaką, kol ji nėra drenuota. Be to, tai skatina bakterijų atsparumą vaistams.
Veido sritis – „Mirties trikampis”
Ypatingą dėmesį gydytojai skiria votims, atsiradusioms veido srityje, ypač zonoje, vadinamoje „mirties trikampiu”. Ši zona apima plotą nuo nosies šaknies iki lūpų kampučių. Kraujotaka šioje veido dalyje yra tiesiogiai susijusi su galvos smegenų kraujagyslėmis (kaverniniais sinusais).
Bet koks neatsargus manipuliavimas vočiu šioje zonoje – spaudimas, krapštymas – gali lemti bakterijų patekimą tiesiai į smegenų dangalus. Tai gali sukelti meningitą, smegenų pūlinį ar kaverninio sinuso trombozę – gyvybei pavojingas būkles. Todėl, atsiradus furunkului ant veido, nosyje ar ausyje, rekomenduojama nieko nedaryti patiems ir nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kaip saugiai padėti sau namuose?
Jei votis yra ant kūno, nedidelė ir nekyla aukšta temperatūra, ją galima prižiūrėti namuose, laikantis konservatyvaus gydymo principų. Pagrindinis tikslas – sukurti sąlygas vočiai greičiau subręsti ir pačiai pratrūkti.
- Šilti kompresai: Tai pagrindinė priemonė. Kelis kartus per dieną po 10–15 minučių dėkite šiltą (ne karštą!), drėgną kompresą ant pažeistos vietos. Šiluma gerina kraujotaką, padeda imuninėms ląstelėms kovoti su infekcija ir greitina pūlinio „iškilimą” į paviršių.
- Higiena: Nelieskite vočių nešvariomis rankomis. Prieš ir po procedūrų kruopščiai plaukite rankas antibakteriniu muilu.
- Dezinfekcija: Odą aplink votį (bet ne pačią viršūnę, kad jos nenudegintumėte ir nesukietintumėte) galima valyti salicilo spiritu arba specialiais antiseptikais.
- Tepalai: Gydytojai vis rečiau rekomenduoja senus metodus, tokius kaip Višnevskio tepalas, dėl stipraus kvapo ir galimo odos sudirginimo, tačiau ichthiolo tepalas vis dar naudojamas pūlių „traukimui”. Kai votis pratrūksta, svarbu naudoti antibiotikų tepalus (paskirtus gydytojo) arba dezinfekuojančius tvarsčius, kad infekcija neatsinaujintų.
- Tvarstymas: Kai pūlinys pratrūksta, žaizdą reikia uždengti steriliu tvarsčiu, kad ištekėję pūliai neužkrėstų aplinkinės odos. Tvarstį keiskite dažnai.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Šiame skyriuje atsakome į dažniausiai pacientų užduodamus klausimus apie votis ir jų gydymą.
Ar votis yra užkrečiama?
Taip, pūliuose esančios bakterijos (dažniausiai stafilokokai) yra užkrečiamos. Jei pūliai patenka ant kito žmogaus odos (arba ant kitos jūsų kūno vietos), kurioje yra įbrėžimų, gali susiformuoti nauja votis. Todėl rankšluosčių ir patalynės higiena yra kritiškai svarbi.
Kuo skiriasi votis nuo karbunkulo?
Votis (furunkulas) yra vieno plauko folikulo uždegimas. Karbunkulas yra sudėtingesnė būklė, kai susijungia kelios greta esančios votys, sudarydamos didelį, gilų pūlinį su keliomis „galvutėmis”. Karbunkulai dažniau sukelia karščiavimą ir reikalauja rimtesnio medicininio gydymo.
Ar galima maudytis duše turint votį?
Taip, praustis po dušu galima, tačiau reikėtų vengti stiprios vandens srovės tiesiai į pūlinį ir jo netrinti kempine. Geriausia pažeistą vietą švelniai nuplauti antibakteriniu muilu ir nusausinti vienkartine servetėle. Gulėti karštoje vonioje nerekomenduojama.
Kada būtina gerti antibiotikus?
Sisteminius (geriamus) antibiotikus skiria tik gydytojas. Jie paprastai reikalingi, kai infekcija išplitusi, yra dauginių vočių, pasireiškia karščiavimas, tinsta limfmazgiai arba pacientas serga lėtinėmis ligomis, kurios sunkina gijimą.
Ar liaudies priemonės, tokios kaip keptas svogūnas, veikia?
Liaudies medicinoje populiarus keptas svogūnas ar alijošius veikia panašiu principu kaip ir šiltas kompresas – jie minkština odą ir gali padėti pūliniui greičiau pratrūkti. Tačiau medikai rekomenduoja būti atsargiems ir geriau rinktis vaistinėje parduodamas sterilias priemones, kad išvengtumėte papildomos infekcijos.
Odos higiena ir imuniteto stiprinimas
Nors vienkartinis furunkulas gali atsirasti bet kam, pasikartojančios votys (furunkuliozė) yra signalas, kad organizmui reikia pagalbos. Tai dažnai rodo nusilpusį imunitetą, vitaminų trūkumą arba lėtinį nuovargį. Norint išvengti šios skausmingos problemos ateityje, svarbu ne tik gydyti pasekmes, bet ir šalinti priežastis. Tai apima reguliarų odos prausimą, ypač po sporto ar gausaus prakaitavimo, vengimą dėvėti per daug aptemptus, sintetinio pluošto drabužius, kurie trina odą, ir, žinoma, mitybos subalansavimą.
Jei votys kartojasi reguliariai, vietinio gydymo tepalais neužteks. Tokiu atveju būtina atlikti kraujo tyrimus, patikrinti cukraus kiekį kraujyje ir pasikonsultuoti su imunologu ar endokrinologu. Sveika oda prasideda iš vidaus, todėl poilsio režimas, streso valdymas ir tinkama mityba yra geriausia ilgalaikė prevencija prieš bet kokias odos infekcijas.
