Siauralapis gaurometis, dažnai vadinamas tiesiog „Ivan čiaj“ arba lietuviškąja arbata, pastaraisiais metais išgyvena tikrą renesansą. Pamiškėse, kirtimuose ir apleistose pievose vasaros viduryje rožine spalva pasipuošiantis augalas traukia ne tik žolininkų, bet ir sveikos gyvensenos entuziastų dėmesį. Nors daugelis jį vertina dėl malonaus skonio ir raminančio poveikio, svarbu suprasti, kad bet kuris vaistinis augalas, net ir pats natūraliausias, yra biologiškai aktyvių medžiagų kompleksas. Todėl kalbant apie gaurometį, būtina nagrinėti ne tik jo teikiamą naudą, bet ir galimus pavojus, šalutinį poveikį bei situacijas, kuomet šio gėrimo reikėtų vengti. Tai nėra tiesiog paprastas vandens pakaitalas – tai fitoterapinė priemonė, kurios poveikis organizmui gali būti tiek gydomasis, tiek, netinkamai vartojant, žalingas.
Cheminė sudėtis: kas slypi gauromečio lapuose?
Norint suprasti, kodėl gaurometis veikia vienaip ar kitaip, pirmiausia reikia pažvelgti į jo cheminę struktūrą. Skirtingai nei tradicinė juodoji ar žalioji arbata, gaurometis savo sudėtyje neturi kofeino, todėl jis nedirgina nervų sistemos ir nekelia kraujospūdžio. Tačiau tai nereiškia, kad jis yra „tuščias“. Atvirkščiai, tai tikra vitaminų ir mineralų bomba.
Gauromečio lapuose gausu vitamino C – tyrimai rodo, kad jo koncentracija gali būti net kelis kartus didesnė nei citrinose ar juoduosiuose serbentuose. Taip pat augale randama daug B grupės vitaminų, kurie yra atsakingi už stabilią nervų sistemos veiklą ir gerą odos bei plaukų būklę. Mineralinių medžiagų sąrašas taip pat įspūdingas: geležis, varis, manganas, nikelis, titanas ir molibdenas. Tačiau bene svarbiausią vaidmenį atlieka:
- Taninai ir rauginės medžiagos – jie pasižymi sutraukiančiu ir priešuždegiminiu poveikiu, tačiau dideliais kiekiais gali dirginti jautrų skrandį.
- Gleivės (polisacharidai) – apgaubia gleivines, mažina uždegimus ir skausmą.
- Flavonoidai (kvercetinas ir kempferolis) – stiprūs antioksidantai, kovojantys su laisvaisiais radikalais ir lėtinančiu senėjimo procesus.
- Pektinai – padeda šalinti iš organizmo toksinus ir sunkiuosius metalus.
Pagrindinė nauda sveikatai ir gydomosios savybės
Gauromečio populiarumas nėra vien mados reikalas; jo efektyvumas pagrįstas šimtmečių patirtimi ir moderniais tyrimais. Augalas veikia kompleksiškai, tačiau dažniausiai išskiriamos kelios pagrindinės sritys, kuriose jo poveikis yra stipriausias.
Pagalba virškinimo sistemai
Dėl didelio gleivių ir taninų kiekio, gaurometis yra puiki pagalbinė priemonė kovojant su virškinamojo trakto problemomis. Jis veikia kaip švelnus priešuždegiminis vaistas esant gastritui, padidėjusiam skrandžio rūgštingumui ar net opoms. Gleivės padengia skrandžio sieneles apsauginiu sluoksniu, taip sumažindamos skausmą ir diskomfortą. Be to, fermentuota gauromečio arbata gali padėti normalizuoti žarnyno mikroflorą, veikdama panašiai kaip lengvas prebiotikas.
Nervų sistemos raminimas
Tai viena žinomiausių šio augalo savybių. Nors gaurometis neturi narkotinių medžiagų, jis veikia kaip efektyvus, bet švelnus sedatyvas. Reguliariai geriant šią arbatą, mažėja nerimas, lengvėja streso pasekmės, gerėja miego kokybė. Tai puikus pasirinkimas žmonėms, kenčiantiems nuo nemigos, bet nenorintiems vartoti cheminių vaistų. Skirtingai nei raminamieji vaistai, gaurometis ryte nesukelia mieguistumo jausmo.
Vyrų sveikata ir prostatos funkcija
Liaudies medicinoje gaurometis dažnai vadinamas „vyriška žole“. Taip yra todėl, kad biologiškai aktyvios medžiagos, esančios augale, gerina kraujotaką dubens srityje ir pasižymi priešuždegiminiu poveikiu prostatai. Tai gali būti naudinga profilaktinė priemonė nuo prostatito ar gerybinės prostatos hiperplazijos. Be to, manoma, kad reguliarus vartojimas gali teigiamai veikti potenciją.
Gauromečio pavojai: koks gali būti šalutinis poveikis?
Nepaisant visų teigiamų savybių, teiginys, kad „žolelės negali pakenkti“, yra klaidingas. Gaurometis turi savo tamsiąją pusę, ypač jei vartojamas nesaikingai, netinkamai paruoštas arba geriamas per ilgą laiką be pertraukų.
Virškinimo sutrikimai
Paradoksalu, bet augalas, gydantis virškinimo problemas, gali jas ir sukelti. Taip nutinka dėl didelio taninų ir gleivių kiekio. Vartojant gaurometį labai dideliais kiekiais (daugiau nei 3–4 puodeliai stiprios arbatos per dieną), gali pasireikšti viduriavimas arba, priešingai, vidurių užkietėjimas – tai priklauso nuo individualios organizmo reakcijos ir arbatos fermentacijos lygio. Šviežios, nefermentuotos žolės nuoviras dažniau sukelia laisvinamąjį poveikį.
Kepenų apkrova ir kumuliatyvinis poveikis
Vienas iš rimtesnių diskusijų objektų mokslinėje bendruomenėje yra tam tikrų alkaloidų ir kumarino pėdsakų buvimas gaurometyje. Nors jų kiekiai yra maži, ilgalaikis, nenutrūkstamas (kasdienis, trunkantis mėnesius) gauromečio vartojimas gali sukelti toksinį poveikį kepenims. Kumarinas yra medžiaga, kuri didelėmis dozėmis gali būti hepatotoksiška. Todėl fitoterapeutai griežtai rekomenduoja daryti pertraukas: pavyzdžiui, po mėnesio vartojimo padaryti dviejų savaičių pertrauką.
Alerginės reakcijos
Kaip ir bet kuris kitas augalas, siauralapis gaurometis gali būti alergenas. Žmonės, alergiški nakvišinių šeimos augalams, turėtų būti ypač atsargūs. Alergija gali pasireikšti bėrimais, niežuliu, o retais atvejais – ir kvėpavimo takų tinimu. Pradedant vartoti šią arbatą, rekomenduojama pradėti nuo mažo kiekio (pusės puodelio) ir stebėti organizmo reakciją.
Kontraindikacijos: kam geriau vengti gauromečio?
Yra specifinių grupių žmonių ir sveikatos būklių, kuomet gauromečio vartojimas turėtų būti ribojamas arba visai nutraukiamas. Būtina pasitarti su gydytoju šiais atvejais:
- Kraujo krešėjimo sutrikimai: Gaurometis tirština kraują ir didina jo krešėjimą. Žmonėms, sergantiems tromboflebitu, varikoze ar turintiems padidėjusią trombozės riziką, šis augalas gali būti pavojingas.
- Vaikai iki 6 metų: Nors kofeino nėra, aktyviosios medžiagos gali būti per stiprios jautriam vaiko virškinamajam traktui.
- Nėštumas ir žindymas: Nors griežtų draudimų nėra, dėl poveikio medžiagų apykaitai ir galimų alergijų, nėščiosioms ir maitinančioms moterims rekomenduojama vartoti saikingai ir tik pasitarus su prižiūrinčiu specialistu.
- Vartojant raminamuosius vaistus: Kadangi gaurometis pats turi sedatyvinį poveikį, vartojant jį kartu su vaistiniais raminamaisiais preparatais, poveikis gali sumuotis ir tapti per stiprus, sukeldamas mieguistumą ir reakcijos sulėtėjimą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kadangi informacija apie gaurometį internete dažnai prieštaringa, pateikiame atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus, remiantis fitoterapijos principais.
Ar gaurometį galima gerti kasdien vietoj kavos?
Gaurometį galima gerti kasdien, tačiau rekomenduojama daryti pertraukas. Jis neturi kofeino, todėl nesuteiks tokio paties staigaus energijos pliūpsnio kaip kava, tačiau ilgainiui subalansuos energijos lygį. Svarbiausia taisyklė – saikas ir periodinės pertraukos (pvz., geriant 3 savaites, daryti 1 savaitės pertrauką).
Kuo skiriasi fermentuotas ir džiovintas gaurometis?
Skirtumas didžiulis. Paprastai džiovintas gaurometis turi žolės skonį ir mažiau naudingųjų savybių. Fermentacijos metu (kai lapai sutrinami, paliekami oksiduotis ir tik tada džiovinami) atsiskleidžia vaisinis aromatas, o netirpūs junginiai virsta lengviau organizmo pasisavinamomis medžiagomis. Fermentuota arbata yra vertingesnė ir skanesnė.
Ar gaurometis mažina kraujospūdį?
Taip, gaurometis pasižymi švelniu hipotenziniu (kraujospūdį mažinančiu) poveikiu dėl raminamojo poveikio nervų sistemai. Žmonės, kurių kraujospūdis natūraliai yra labai žemas, turėtų stebėti savo savijautą gerdami šią arbatą, nes jiems gali pasireikšti silpnumas.
Ar galima gaurometį maišyti su kitomis žolelėmis?
Tikrai taip. Gaurometis puikiai dera su mėtomis, melisomis, čiobreliais ar raudonėliais. Mišiniai gali sustiprinti pageidaujamą efektą, pavyzdžiui, raminamąjį arba imunitetą stiprinantį poveikį.
Kaip teisingai paruošti ir vartoti: praktiniai patarimai
Siekiant maksimalios naudos ir norint išvengti šalutinio poveikio, svarbu ne tik tai, ką geriate, bet ir kaip tai paruošiate. Gauromečio arbatos paruošimas šiek tiek skiriasi nuo įprastos arbatos plikymo. Geriausios savybės atsiskleidžia, kai vandens temperatūra neviršija 80–90 laipsnių Celsijaus. Verdantis vanduo gali sunaikinti dalį vitamino C ir naudingųjų fermentų.
Rekomenduojama dozė profilaktiniam vartojimui yra 1–2 arbatiniai šaukšteliai fermentuotų lapų stiklinei vandens. Užpylus reikėtų palaikyti bent 10–15 minučių, kad atsiskleistų visos savybės. Įdomu tai, kad kokybišką fermentuotą gaurometį galima plikyti kelis kartus – antrojo ir trečiojo plikymo metu skonis gali tapti net švelnesnis, o naudingosios medžiagos vis dar išsiskiria. Tačiau paruoštos arbatos negalima laikyti ilgiau nei parą, nes joje prasideda oksidacijos procesai, kurie gali paversti gėrimą kenksmingu. Geriausia gerti šviežiai paruoštą, be cukraus, paskaninant nebent šaukšteliu medaus ar sauja džiovintų uogų.
