Atšilus orams ir vis daugiau laiko praleidžiant gamtoje, kartu su džiaugsmu dėl saulės spindulių atsiranda ir vienas didžiausių vasaros sezono pavojų – erkės. Nors šie voragyviai yra itin maži, jų platinamos ligos gali sukelti rimtų ir ilgalaikių sveikatos sutrikimų. Daugelis žmonių vis dar klaidingai mano, kad erkės tyko tik gūdžiuose miškuose ar aukštoje žolėje, tačiau realybė tokia, kad susidurti su jomis galima ir miesto parke, sodybos kieme ar net paplūdimio prieigose. Būtent todėl gebėjimas greitai atpažinti erkės įkandimą, teisingai įvertinti odos reakcijas ir žinoti, kada būtina nedelsiant kreiptis į medicinos specialistus, yra gyvybiškai svarbus kiekvienam, mėgstančiam aktyvų laisvalaikį.
Kaip vizualiai atpažinti erkės įkandimą?
Vienas klastingiausių erkės įkandimo aspektų yra tai, kad jis dažniausiai yra visiškai neskausmingas. Erkės seilėse yra natūralių nuskausminamųjų medžiagų, todėl auka nejaučia paties įsisiurbimo momento. Dėl šios priežasties erkę dažniausiai pastebime tik atsitiktinai – prausiantis, persirengiant ar tiesiog pajutus nedidelį gumbelį ant odos.
Pamatę įsisiurbusį parazitą, žmonės dažnai išsigąsta, tačiau svarbu išlaikyti ramybę ir atidžiai apžiūrėti pažeistą vietą. Štai kaip paprastai atrodo erkės įkandimas skirtingose stadijose:
- Juodas taškelis arba gumbelis: Jei erkė vis dar įsisiurbusi, ji atrodys kaip mažas, tamsus apgamas ar šašas. Jei erkė jau pasimaitinusi, ji gali būti gerokai padidėjusi, pilkšvos ar rusvos spalvos, primenanti pupelę.
- Nedidelis paraudimas: Ištraukus erkę, įkandimo vietoje beveik visada lieka nedidelė, 1–2 centimetrų skersmens rausva dėmelė ar gumbelis. Tai yra visiškai normali organizmo reakcija į svetimkūnį ir vabzdžio seiles, panašiai kaip po uodo įkandimo. Šis paraudimas paprastai nereiškia ligos, jei jis nedidėja ir išnyksta per kelias dienas.
- Niežulys: Įkandimo vietą gali šiek tiek niežėti, tačiau tai nėra taisyklė. Stiprus niežulys labiau būdingas uodų ar blusų įkandimams.
Laimo liga: specifiniai odos požymiai
Viena dažniausių erkių platinamų ligų yra Laimo liga (boreliozė). Laimei, ji dažnai pasireiškia labai specifiniu odos požymiu, kurį pastebėjus, abejonių dėl vizito pas gydytoją neturėtų kilti. Tai vadinamoji migruojanti eritema (erythema migrans).
Svarbu suprasti, kaip atskirti paprastą sudirginimą nuo migruojančios eritemos:
- Laikas: Paprastas paraudimas atsiranda iškart ir greitai praeina. Migruojanti eritema dažniausiai pasirodo praėjus 3–30 dienų po įkandimo (kartais net vėliau).
- Plėtimasis: Tai yra pagrindinis požymis. Dėmė palaipsniui plečiasi, jos skersmuo gali pasiekti 5 cm, 10 cm ar net daugiau.
- Forma: Klasikiniu atveju bėrimas primena „taikinį” arba „bulių akį”. Centras gali būti raudonas (įkandimo vieta), aplink jį – blyškesnė odos zona, o ją juosia ryškus raudonas žiedas. Tačiau kartais bėrimas būna tiesiog vientisai raudonas, ovalus ar netaisyklingos formos.
- Pojūčiai: Įdomu tai, kad ši dėmė dažniausiai neskauda ir neniežti, ji gali būti tik šiek tiek šiltesnė už aplinkinę odą.
Visgi, būtina žinoti, kad apie 20–30 proc. Laimo ligos atvejų migruojanti eritema nepasireiškia visai, todėl negalima pasikliauti vien tik odos apžiūra.
Erkinis encefalitas: nematomas pavojus
Skirtingai nuo Laimo ligos, erkinis encefalitas neturi specifinių, tik jam būdingų odos požymių. Įkandimo vieta gali atrodyti visiškai normaliai, tačiau virusas jau gali būti patekęs į organizmą. Erkinis encefalitas yra virusinė centrinės nervų sistemos liga, kurios eiga dažniausiai būna dvibangė.
Pirmoji ligos fazė
Praėjus maždaug 1–2 savaitėms po įkandimo, žmogus gali pasijusti tarytum susirgęs gripu. Pasireiškia karščiavimas, kaulų ir raumenų skausmai, nuovargis, galvos skausmas. Šie simptomai trunka apie savaitę, o vėliau žmogus pasijunta geriau. Tai yra apgaulinga ramybė.
Antroji ligos fazė
Po tariamo pasveikimo, praėjus dar kelioms dienoms ar savaitei, prasideda antroji banga. Virusas pasiekia smegenis ir jų dangalus. Tuomet pakyla labai aukšta temperatūra, atsiranda nepakeliamas galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, sprando sustingimas, gali sutrikti sąmonė ar koordinacija. Tai yra kritinė būklė, reikalaujanti skubios hospitalizacijos.
Ką daryti nedelsiant pastebėjus erkę?
Laikas yra esminis faktorius, ypač kalbant apie Laimo ligą. Borelijos (Laimo ligos sukėlėjai) tūno erkės žarnyne ir joms reikia laiko (dažniausiai 24–48 valandų), kad suaktyvėtų ir su seilėmis patektų į žmogaus kraują. Tuo tarpu erkinio encefalito virusas yra erkės seilių liaukose, todėl užsikrėsti galima vos per kelias minutes po įsisiurbimo.
Nepriklausomai nuo to, kiek laiko erkė išbuvo, ją reikia pašalinti kuo greičiau. Štai teisinga veiksmų seka:
- Naudokite pincetą aštriais galais arba specialų erkių traukiklį.
- Suimkite erkę kuo arčiau odos paviršiaus, už galvutės, o ne už pilvelio. Spaudžiant pilvelį, į jūsų kraują gali būti sušvirkšta dar daugiau nuodų ir ligų sukėlėjų.
- Traukite lėtai, tolygiai, tiesiai į viršų. Nesukiokite erkės, nes galvutė gali nutrūkti ir likti odoje.
- Ištraukus erkę, įkandimo vietą dezinfekuokite spiritu, jodu arba muilu ir vandeniu.
- Nusiplaukite rankas.
Griežtai draudžiama: Tepti erkę aliejumi, riebalais, laku ar spiritu kol ji dar įsisiurbusi. Dusinama erkė patiria stresą ir gali pradėti intensyviai vemti į žaizdą, taip žymiai padidindama užsikrėtimo riziką.
Kada būtina skubėti pas gydytoją?
Ne kiekvienas įkandimas baigiasi liga, ir ne kiekvieną kartą reikia bėgti į priimamąjį vos ištraukus erkę. Tačiau yra situacijų, kai delsti negalima. Stebėkite savo sveikatą apie 30 dienų po įkandimo.
Kreipkitės į medikus, jei:
- Pastebėjote besiplečiančią raudoną dėmę (migruojančią eritemą).
- Jaučiate stiprius, gripą primenančius simptomus (karščiavimas, šaltkrėtis, laužantis kaulų skausmas) ne gripo sezono metu.
- Atsirado nepaaiškinamas nuovargis, galvos skausmai ar sprando sustingimas.
- Įkandimo vieta stipriai supūliavo ar tapo labai skausminga (tai gali rodyti bakterinę infekciją, nesusijusią su erkių ligomis).
- Jei esate nėščia ir jums įkando erkė, verta pasikonsultuoti su gydytoju dėl stebėsenos plano.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar pavojinga, jei traukiant erkę jos galva liko odoje?
Tai nėra didelė tragedija. Ligos sukėlėjai dažniausiai slepiasi erkės pilve (Laimo liga) arba seilių liaukose. Jei galvutė liko, ji veikia tiesiog kaip rakštis. Organizmas pats ją pašalins po kurio laiko. Galite pabandyti ją ištraukti sterilia adata, bet nepažeiskite odos per daug. Svarbiausia, kad pašalinote kūną. Būtinai dezinfekuokite vietą.
Ar galima ištirti pačią erkę laboratorijoje?
Nors tokia paslauga egzistuoja, daugelis gydytojų jos nerekomenduoja. Priežastis paprasta: net jei erkė yra užsikrėtusi, tai nereiškia, kad ji perdavė ligą jums. Ir atvirkščiai – neigiamas atsakymas gali suteikti klaidingą saugumo jausmą. Geriau stebėti savo organizmo reakcijas, o ne tirti erkę.
Ar pasiskiepijus esu visiškai saugus?
Skiepai egzistuoja tik nuo erkinio encefalito. Jie yra labai efektyvūs (apsauga siekia iki 98-99 proc.). Tačiau nuo Laimo ligos skiepų nėra. Todėl net ir pasiskiepiję žmonės turi saugotis erkių įkandimų, naudoti repelentus ir tikrintis kūną grįžę iš gamtos.
Kur erkės įsisiurbia dažniausiai?
Erkės mėgsta šiltas, drėgnas ir plonos odos vietas. Dažniausiai jų reikėtų ieškoti: kirkšnyse, pažastyse, pakinkliuose, už ausų, plaukuotoje galvos dalyje, ties juosmeniu ar po krūtimis. Vaikams erkės dažnai įsisiurbia į galvą ar kaklą.
Ilgalaikis budrumas ir prevencija
Geriausias būdas išvengti nemalonių vizitų pas gydytoją ir ilgų gydymo kursų antibiotikais yra prevencija. Einant į mišką ar pievas, rekomenduojama dėvėti šviesius drabužius (ant jų lengviau pastebėti ropojančią erkę), ilgas kelnes susikišti į kojines, o rankoves – kad priglustų prie riešų. Cheminiai repelentai, kurių sudėtyje yra DEET ar permetrino, taip pat yra veiksminga priemonė, tačiau juos reikia naudoti pagal instrukcijas.
Grįžus namo, būtina ne tik persirengti, bet ir kruopščiai apžiūrėti visą kūną veidrodyje bei nusiprausti po dušu. Vandens srovė gali nuplauti dar neįsisiurbusias erkes. Svarbu nepamiršti patikrinti ir naminių gyvūnų, kurie erkes gali parnešti į namus ant savo kailio. Atsakingas požiūris į savo sveikatą ir žinios apie simptomus leidžia mėgautis gamta be baimės, o įvykus įkandimui – reaguoti greitai ir adekvačiai, taip užkertant kelią rimtoms komplikacijoms.
