Skausmas krūtinės duobutėje – srityje, esančioje tiesiai po krūtinkauliu ir virš bambos – yra vienas dažniausių nusiskundimų, dėl kurių pacientai kreipiasi į šeimos gydytojus ar gastroenterologus. Šis pojūtis gali varijuoti nuo lengvo diskomforto ar tempimo jausmo iki aštraus, veriančio skausmo, kuris visiškai sutrikdo kasdienę veiklą. Nors dažniausiai šis simptomas yra susijęs su virškinimo trakto sutrikimais, medicinos praktikoje pasitaiko atvejų, kai skausmas epigastriumo srityje (taip medikai vadina krūtinės duobutę) signalizuoja apie kur kas pavojingesnes, kartais net gyvybei grėsmingas būkles, nesusijusias su skrandžiu. Supratimas, kas sukelia šį skausmą ir kaip atskirti paprastą nevirškinimą nuo rimtos ligos, yra gyvybiškai svarbus.
Kas yra epigastriumas ir kodėl ši vieta tokia jautri?
Krūtinės duobutė, arba epigastriumas, yra anatominė zona viršutinėje vidurinėje pilvo dalyje. Šioje nedidelėje erdvėje yra išsidėstę arba glaudžiai susiję keli gyvybiškai svarbūs organai: skrandis, dvylikapirštė žarna, kasa, dalis kepenų bei tulžies pūslė. Be to, netoliese praeina stambiausia organizmo arterija – aorta, o visai šalia, virš diafragmos, plaka širdis.
Dėl tokios organų koncentracijos skausmas šioje vietoje gali būti „klaidinas“. Nerviniai impulsai iš skirtingų organų gali persidengti, todėl žmogui sunku tiksliai nurodyti skausmo šaltinį. Pavyzdžiui, uždegimas kasoje gali jaustis kaip skrandžio skausmas, o apatinės širdies sienelės infarktas gali imituoti apsinuodijimą maistu. Būtent dėl šios priežasties gydytojai niekada nevertina tik paties skausmo fakto, o ieško lydinčių simptomų visumos.
Dažniausios virškinimo trakto priežastys
Didžioji dalis atvejų, kai pacientai skundžiasi skausmu krūtinės duobutėje, yra susiję su virškinimo sistemos sutrikimais. Dažniausiai tai yra lėtinės, tačiau valdomos būklės.
Gastroezofaginis refliuksas (GERL)
Tai viena labiausiai paplitusių patologijų Vakarų pasaulyje. GERL atsiranda, kai rūgštus skrandžio turinys pakyla atgal į stemplę, dirgindamas jos gleivinę. Skausmas dažniausiai apibūdinamas kaip deginantis (rėmuo), kylantis aukštyn link kaklo. Tačiau neretai jis lokalizuojasi būtent duobutėje.
- Simptomai: Deginimo jausmas po valgio, rūgštus skonis burnoje, atsirūgimas, skausmas sustiprėja gulint ar pasilenkus.
- Provokatoriai: Kava, šokoladas, aštrus maistas, alkoholis, mėtos, vėlyvas valgymas.
Gastritas ir opaligė
Skrandžio gleivinės uždegimas (gastritas) arba gilesnis pažeidimas (opa) sukelia graužiantį, maudžiantį skausmą. Dažniausiai šias būkles sukelia Helicobacter pylori bakterija arba ilgalaikis vaistų nuo skausmo (nesteroidinių vaistų nuo uždegimo) vartojimas.
Svarbu atskirti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas. Esant skrandžio opai, skausmas dažniausiai sustiprėja iškart pavalgius, todėl žmogus gali vengti maisto ir kristi svoris. Tuo tarpu dvylikapirštės žarnos opos atveju būdingi „alkio skausmai“ – skauda nevalgius ar naktį, o užkandus skausmas trumpam aprimsta.
Kada tai gali būti pavojinga: negastroenterologinės priežastys
Nors dauguma žmonių skausmą duobutėje automatiškai sieja su skrandžiu, gydytojai visada privalo atmesti pavojingiausias diagnozes. Klaidinga savidiagnostika šiais atvejais gali kainuoti gyvybę.
Miokardo infarktas
Tai pati pavojingiausia būklė, kurią galima supainioti su skrandžio skausmu. Apatinės (diafragminės) širdies sienelės infarktas dažnai pasireiškia ne tipiniu skausmu už krūtinkaulio, o būtent diskomfortu ar spaudimu duobutėje. Pacientai dažnai galvoja, kad jiems tiesiog „sustojo skrandis“.
Kada įtarti širdį?
- Skausmas atsiranda fizinio krūvio metu ir praeina pailsėjus.
- Skausmas plinta į kairę ranką, petį, apatinį žandikaulį ar nugarą.
- Jaučiamas šaltas prakaitas, mirties baimė, didelis silpnumas.
- Dusulys, kurio negalima paaiškinti persivalgymu.
Ūminis pankreatitas
Kasos uždegimas yra itin skausminga ir pavojinga būklė. Kasa gamina virškinimo fermentus, ir jei latakai užsikemša (dažniausiai dėl tulžies akmenų arba alkoholio vartojimo), fermentai pradeda virškinti pačią kasą. Skausmas būna labai stiprus, nuolatinis, lokalizuojasi duobutėje, bet dažnai „juosia“ lanku ir plinta į nugarą.
Tulžies pūslės akmenligė
Nors tulžies pūslė yra dešinėje pošonkaulinėje srityje, skausmo priepuolis (kolika) dažnai prasideda būtent epigastriume. Tai dažniausiai nutinka po riebaus maisto (kiaušinių, majonezo, keptos mėsos). Skausmas yra spazminis, labai stiprus, gali sukelti pykinimą ir vėmimą, kuris nepalengvina savijautos.
Funkcinė dispepsija: kai tyrimai nieko nerodo
Gana dažnai pasitaiko situacija, kai pacientas jaučia varginančius simptomus – skausmą, pilnumo jausmą, ankstyvą sotumą – tačiau atlikus endoskopiją ir kitus tyrimus, jokių opų ar uždegimų nerandama. Tai vadinama funkcine dispepsija. Šiuo atveju skausmą sukelia ne organinis pažeidimas, o padidėjęs skrandžio jautrumas (visceralinė hipersensitivizacija) arba sutrikusi motorika. Didelę įtaką šiai būklei daro stresas, nerimas ir nervų sistemos veikla.
Diagnostikos eiga: ko tikėtis pas gydytoją?
Norėdamas išsiaiškinti tikslią skausmo priežastį, gydytojas pirmiausia surinks detalią anamnezę. Jums reikės atsakyti į klausimus: ar skausmas susijęs su valgymu? Ar jis naktinis? Ar krenta svoris? Toliau seka fizinė apžiūra (pilvo čiuopimas) ir instrumentiniai tyrimai.
- Gastroskopija (endoskopija): Tai „auksinis standartas“ tiriant stemplę, skrandį ir dvylikapirštę žarną. Procedūros metu per burną įvedamas lankstus vamzdelis su kamera, leidžiantis tiesiogiai pamatyti gleivinę, paimti biopsiją dėl H. pylori ar vėžinių pakitimų.
- Pilvo organų echoskopija: Šis tyrimas padeda įvertinti kepenų, tulžies pūslės ir kasos būklę. Tai greitas ir neskausmingas būdas atmesti tulžies akmenligę.
- Elektrokardiograma (EKG): Vyresniems žmonėms ar turintiems rizikos veiksnių, esant skausmui duobutėje, visada rekomenduojama atlikti EKG, kad būtų atmesta širdies patologija.
- Kraujo tyrimai: Bendras kraujo tyrimas gali rodyti uždegimą ar mažakraujystę, o specialūs fermentų tyrimai (lipazė, amilazė) padeda diagnozuoti pankreatitą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Skausmas krūtinės duobutėje kelia daug klausimų pacientams. Štai atsakymai į pačius populiariausius.
Ar stresas gali sukelti skausmą krūtinės duobutėje?
Taip, ir labai dažnai. Stresas aktyvuoja „kovok arba bėk“ reakciją, kuri lėtina virškinimą ir didina skrandžio rūgštingumą. Be to, stiprus emocinis krūvis gali sukelti vadinamąjį „skrandžio spazmą“ arba paaštrinti funkcinę dispepsiją.
Ar gali skaudėti duobutę dėl stuburo problemų?
Nors rečiau, bet taip. Krūtinės dalies stuburo problemos, tokios kaip osteochondrozė ar tarpšonkaulinių nervų uždegimas, gali sukelti skausmą, kuris plinta į priekį ir imituoja skrandžio skausmą. Toks skausmas dažniausiai priklauso nuo kūno padėties ir judesių.
Ką daryti, jei skauda pavalgius aštraus maisto?
Jei tai vienkartinis atvejis, dažniausiai pakanka antacidinių (rūgštingumą mažinančių) vaistų ir dietos korekcijos kelias dienas. Tačiau jei reakcija į maistą kartojasi nuolat, būtina pasitikrinti dėl gastrito ar GERL.
Ar soda padeda numalšinti skausmą?
Gydytojai nerekomenduoja gerti sodos tirpalo. Nors soda trumpam neutralizuoja rūgštį, vėliau įvyksta „rikošeto fenomenas“ – skrandis pradeda gaminti dar daugiau rūgšties, o išsiskyrusios dujos dar labiau ištempia skrandžio sieneles, kas gali padidinti skausmą.
Prevencinės priemonės ir gyvenimo būdo svarba
Daugeliu atvejų skausmo krūtinės duobutėje galima išvengti koreguojant gyvenimo būdą. Vaistai dažnai tik malšina simptomus, tačiau nepakeitus įpročių, ligos linkusios atsinaujinti. Esminis veiksnys yra mitybos režimas. Rekomenduojama valgyti reguliariai, nedidelėmis porcijomis, vengiant ilgų pertraukų tarp valgių (kad skrandžio rūgštis nedirgintų tuščio skrandžio) ir nepersivalgyti (kad nebūtų mechaniškai tempiamos skrandžio sienelės).
Kitas svarbus aspektas – paskutinis valgymas turėtų būti likus bent 3 valandoms iki miego. Tai ypač aktualu kenčiantiems nuo refliukso. Miegas ant aukštesnės pagalvės taip pat gali padėti išvengti naktinių rūgšties pakilimų. Be mitybos, kritinę reikšmę turi žalingų įpročių atsisakymas. Rūkymas silpnina stemplės rauką ir skatina rūgšties gamybą, o alkoholis tiesiogiai žaloja skrandžio gleivinę ir kasą.
Galiausiai, nereikėtų pamiršti psichologinės higienos. Kadangi virškinimo traktas yra itin jautrus nervų sistemos pokyčiams, streso valdymas, kokybiškas poilsis ir fizinis aktyvumas yra neatsiejama sveiko virškinimo dalis. Jei skausmai kartojasi, nepaisant gyvenimo būdo pokyčių, savigyda užsiimti negalima – būtina profesionali gydytojo konsultacija ir tyrimai, kad būtų užkirstas kelias lėtinių ligų progresavimui.
