Išgirdus diagnozę „kepenų cirozė“, daugeliui pacientų ir jų artimųjų pirmoji kilusi mintis būna susijusi su gyvenimo trukme ir ligos negrįžtamumu. Visuomenėje vis dar gajus stereotipas, kad tai yra nuosprendis, reiškiantis labai greitą pabaigą. Tačiau gydytojai hepatologai ir gastroenterologai pabrėžia, kad cirozė nėra vienalytė būklė – tai ilgas procesas, turintis skirtingas stadijas. Paciento likimas, gyvenimo kokybė ir trukmė priklauso nuo daugybės kintamųjų: ligos stadijos diagnozavimo metu, priežasties, sukėlusios kepenų pažeidimą, ir, svarbiausia, paties paciento ryžto keisti gyvenimo būdą bei laikytis gydymo režimo. Supratus, kas vyksta organizme, galima imtis veiksmų, kurie dažnai padeda sustabdyti ligos progresavimą ir leidžia gyventi dar ilgus metus.
Kas iš tikrųjų vyksta sergant kepenų ciroze?
Kepenų cirozė yra lėtinė kepenų liga, kuriai būdingas normalaus kepenų audinio pakeitimas randiniu audiniu (fibrozė). Kepenys yra unikalus organas, gebantis atsinaujinti, tačiau kai žalojantys veiksniai – tokie kaip alkoholis, virusai ar riebalų kaupimasis – veikia ilgą laiką, kepenų regeneraciniai gebėjimai išsenka. Vietoj sveikų ląstelių formuojasi mazgai ir randai, kurie sutrikdo kraujotaką kepenyse ir trukdo joms atlikti savo gyvybiškai svarbias funkcijas: valyti kraują, gaminti baltymus bei dalyvauti virškinimo procese.
Svarbu suprasti, kad cirozė neišsivysto per naktį. Tai yra galutinė daugelio lėtinių kepenų ligų stadija. Dažniausios priežastys Lietuvoje ir pasaulyje išlieka piktnaudžiavimas alkoholiu, lėtiniai virusiniai hepatitai B ir C bei vis dažniau diagnozuojama nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga, susijusi su nutukimu ir diabetu.
Kompensuota ir dekompensuota cirozė: esminis skirtumas
Kalbėdami apie gyvenimo trukmę, gydytojai pirmiausia išskiria dvi pagrindines cirozės būkles. Nuo to, kurioje stadijoje yra pacientas, kardinaliai priklauso prognozė.
Kompensuota cirozė
Tai stadija, kai kepenys jau yra stipriai randuotos, tačiau likusi sveika audinio dalis vis dar sugeba atlikti pagrindines funkcijas. Pacientas gali nejausti jokių simptomų arba jausti tik bendrą silpnumą, nuovargį ar apetito stoką. Tai yra „auksinis laikas“, kai diagnozavus ligą ir pašalinus žalojantį veiksnį (pvz., visiškai atsisakius alkoholio arba išgydžius hepatitą C), galima gyventi 10, 20 ar daugiau metų. Vidutinė gyvenimo trukmė esant kompensuotai cirozei gali nesiskirti nuo bendros populiacijos, jei liga neprogresuoja.
Dekompensuota cirozė
Ši būklė reiškia, kad kepenys nebepajėgia atlikti savo darbo. Atsiranda komplikacijos: pilvo ertmėje kaupiasi skysčiai (ascitas), kraujuoja iš stemplės venų, atsiranda gelta arba smegenų pažeidimo požymiai (encefalopatija). Dekompensuota cirozė yra gyvybei pavojinga būklė. Be kepenų transplantacijos vidutinė gyvenimo trukmė šioje stadijoje dažnai skaičiuojama nuo 1 iki 3 metų, tačiau šiuolaikinė medicina turi priemonių būklei stabilizuoti.
Kaip gydytojai vertina prognozę: Child-Pugh klasifikacija
Norėdami tiksliau atsakyti į klausimą apie gyvenimo trukmę, medikai naudoja specialias skales. Viena populiariausių yra Child-Pugh klasifikacija. Ji vertina penkis rodiklius: bilirubino kiekį, albumino kiekį, kraujo krešėjimo rodiklį (tarpautinį normalizuotą santykį – INR), ascito buvimą ir encefalopatijos laipsnį. Pagal surinktus balus cirozė skirstoma į tris klases:
- A klasė (5–6 balai): Tai kompensuota cirozė. Prognozė geriausia. Tikimybė išgyventi artimiausius 5 metus siekia apie 85–90 proc., jei laikomasi gydymo rekomendacijų.
- B klasė (7–9 balai): Vidutinio sunkumo pažeidimas. Tai pereinamoji stadija, kai atsiranda pirmieji dekompensacijos požymiai. Penkerių metų išgyvenamumas krenta iki maždaug 60–80 proc., todėl dažnai pradedama svarstyti apie transplantacijos galimybę.
- C klasė (10–15 balų): Sunki, dekompensuota cirozė. Kepenų funkcija kritinė. Vienerių metų išgyvenamumas be kepenų transplantacijos siekia tik apie 45–50 proc. Šiems pacientams būtina intensyvi priežiūra ir skubus sprendimas dėl transplantacijos.
Kita svarbi skalė yra MELD (Model for End-Stage Liver Disease). Ji dažniau naudojama nustatant paciento vietą kepenų transplantacijos laukiančiųjų eilėje. Kuo aukštesnis balas, tuo didesnė mirties rizika per artimiausius 3 mėnesius ir tuo skubiau reikalinga operacija.
Komplikacijos, trumpinančios gyvenimą
Pacientų likimą dažniausiai lemia ne pati cirozė kaip faktas, o jos sukeltos komplikacijos. Jų valdymas yra esminis veiksnys siekiant prailginti gyvenimą.
Viena pavojingiausių komplikacijų – kraujavimas iš stemplės venų varikozių. Dėl randėjimo kepenyse padidėja slėgis vartų venoje, todėl kraujas ieško aplinkinių kelių ir išplečia stemplės venas. Joms plyšus, kyla mirtinas pavojus. Profilaktiniai endoskopiniai tyrimai ir vaistai, mažinantys slėgį, gali išgelbėti gyvybę.
Kita dažna problema – kepenų ląstelių karcinoma (vėžys). Sergant ciroze, rizika susirgti kepenų vėžiu smarkiai išauga. Dėl šios priežasties visiems ciroze sergantiems pacientams rekomenduojama kas 6 mėnesius atlikti kepenų echoskopiją. Anksti pastebėjus naviką, gydymo galimybės ir išgyvenamumas yra žymiai geresni.
Gydymo galimybės ir gyvenimo būdo įtaka
Nors randinis audinys kepenyse paprastai neišnyksta, ligos eigą galima valdyti. Gydytojai pabrėžia, kad sėkmės istorijos dažniausiai priklauso nuo griežto disciplinos laikymosi.
- Priežasties šalinimas: Tai yra kertinis akmuo. Jei cirozę sukėlė alkoholis, būtina visiška abstinencija. Tyrimai rodo, kad net esant pažengusiai ligai, nustojus vartoti alkoholį, kepenų funkcija gali ženkliai pagerėti, o dekompensuota cirozė gali pereiti atgal į kompensuotą būklę. Jei priežastis virusinė – skiriami antivirusiniai vaistai.
- Mitybos korekcija: Sergantys ciroze dažnai kenčia nuo raumenų masės nykimo. Būtina užtikrinti pakankamą baltymų ir kalorijų kiekį. Taip pat gyvybiškai svarbu riboti druskos vartojimą (iki 2 g per dieną), kad nesikauptų skysčiai pilve ir kojose.
- Vaistai: Skiriami diuretikai (skysčiams šalinti), beta blokatoriai (kraujavimo rizikai mažinti) ir laktuliozė (toksinams iš žarnyno šalinti, kad nepakenktų smegenims).
Kai konservatyvus gydymas nebepadeda, vienintelė išeitis, galinti grąžinti pilnavertį gyvenimą, yra kepenų transplantacija. Tai sudėtinga operacija, tačiau po jos 5 metų išgyvenamumas siekia virš 70–80 proc., o daugelis pacientų grįžta į darbo rinką ir aktyvų socialinį gyvenimą.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Kepenų cirozė yra sudėtinga tema, todėl pacientams kyla daugybė praktinių klausimų. Štai atsakymai į dažniausius iš jų.
Ar kepenų cirozė yra užkrečiama?
Pati cirozė nėra užkrečiama. Tačiau, jei cirozę sukėlė hepatitas B arba C, šie virusai gali būti perduodami per kraują (rečiau – lytiniu keliu). Todėl artimiesiems rekomenduojama pasitikrinti dėl hepatitų.
Ar galima gerti bent šiek tiek alkoholio ypatingomis progomis?
Gydytojų atsakymas yra kategoriškas „ne“. Sergant ciroze, kepenys praranda gebėjimą skaidyti toksinus. Net maža alkoholio dozė gali sukelti staigų būklės pablogėjimą, išprovokuoti kraujavimą ar komą.
Ar kepenys gali visiškai atsistatyti sergant ciroze?
Cirozė laikoma negrįžtamu procesu, nes susiformavę randai (fibrozė) dažniausiai neišnyksta. Tačiau kepenys turi didelį funkcinį rezervą. Sustabdžius uždegimą, likusios sveikos ląstelės gali perimti darbą, o kepenų funkcija gali pagerėti tiek, kad pacientas jausis sveikas, nors struktūriniai pakitimai išliks.
Kokie požymiai rodo, kad liga blogėja?
Reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei pastebėjote: akių obuolių ar odos pageltimą, pilvo apimties didėjimą, kojų tinimą, juodas išmatas (kraujavimo požymis), staigų svorio kritimą, sumišimą ar mieguistumą dieną.
Aktyvūs veiksmai, galintys pagerinti prognozę
Apibendrinant medicininę statistiką ir klinikinę patirtį, akivaizdu, kad paciento likimas nėra nulemtas vien diagnozės įrašo. Nors žodžiai „kepenų cirozė“ skamba baugiai, tai yra būklė, kurią šiuolaikinėje medicinoje galima valdyti. Svarbiausia yra reguliari stebėsena pas specialistus – gastroenterologą ar hepatologą. Periodiniai kraujo tyrimai ir echoskopija leidžia užbėgti komplikacijoms už akių.
Gyvenimo trukmė tiesiogiai koreliuoja su paciento sąmoningumu. Žmogus, sergantis kompensuota B klasės ciroze, bet visiškai atsisakęs žalingų įpročių ir laikantis dietos, turi didesnius šansus gyventi ilgiau nei tas, kurio liga yra ankstyvesnėje stadijoje, bet kuris ignoruoja gydytojų nurodymus. Todėl diagnozė turėtų tapti ne pabaigos ženklu, o signalu radikaliai peržiūrėti savo prioritetus ir rūpintis savo kūnu taip, kaip niekada anksčiau.
