Kiekvienais metais tūkstančiai jaunuolių Lietuvoje su nerimu laukia šauktinių sąrašų paskelbimo. Tačiau patekimas į sąrašą dar nereiškia, kad teks apsivilkti uniformą ir žygiuoti į poligoną. Vienas svarbiausių etapų, nulemiančių tolesnį šauktinio likimą, yra sveikatos patikrinimas. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau diskutuojama apie atnaujintą ligų sąrašą ir sveikatos reikalavimų pokyčius, kurie gali nulemti, ar asmuo bus pripažintas tinkamu tarnybai. Sveikatos apsaugos ir Krašto apsaugos ministerijos periodiškai peržiūri medicininius kriterijus, siekdamos suderinti juos su šiuolaikinės medicinos galimybėmis bei kariuomenės poreikiais. Todėl net jei anksčiau buvote įsitikinę, kad dėl tam tikrų negalavimų tarnauti neteks, verta atidžiai susipažinti su naujausia informacija ir realiais vertinimo kriterijais.
Kodėl keičiami sveikatos reikalavimai šauktiniams?
Sveikatos reikalavimų peržiūra nėra atsitiktinis procesas. Tai lemia kelios esminės priežastys, susijusios tiek su geopolitine situacija, tiek su medicinos pažanga. Pasikeitus saugumo situacijai regione, Lietuvos kariuomenei kyla poreikis didinti aktyvųjį rezervą, todėl ieškoma būdų, kaip optimizuoti šaukimo procesą neaukojant karių sveikatos, bet ir neprarandant motyvuotų piliečių dėl menkų sveikatos sutrikimų.
Kita svarbi priežastis – medicinos diagnostikos ir gydymo tobulėjimas. Ligos, kurios prieš dešimtmetį buvo laikomos visiškai nesuderinamomis su fiziniu krūviu, šiandien gali būti sėkmingai kontroliuojamos vaistais ar minimaliomis intervencijomis. Be to, kariuomenė modernėja: atsiranda vis daugiau specialybių (pavyzdžiui, kibernetinio saugumo, dronų valdymo, logistikos), kurios nereikalauja geležinės fizinės ištvermės, todėl griežti reikalavimai, taikomi pėstininkams, ne visada yra būtini kitiems specialistams.
Kaip vyksta karinė medicinos ekspertizė?
Karinė medicinos ekspertizės komisija (KMEK) yra institucija, kuri priima galutinį sprendimą. Procesas prasideda nuo to, kad šauktinis privalo pateikti išrašus iš savo asmens sveikatos istorijos (dažniausiai iš šeimos gydytojo) už pastaruosius kelerius metus. Tai yra kritinis momentas – komisija vertina ne tik dabartinę būklę, bet ir ligos eigą bei istoriją.
Patikrinimo metu šauktinį apžiūri skirtingų sričių specialistai:
- Terapeutas (vidaus ligos);
- Chirurgas-traumatologas;
- Neurologas;
- Psichiatras;
- Oftalmologas (akių gydytojas);
- Otorinolaringologas (LOR);
- Odontologas.
Svarbu suprasti, kad komisijos tikslas nėra „praleisti visus iš eilės“, bet ir neieškoti ligų ten, kur jų nėra. Jei turite lėtinę ligą, privalote patys pasirūpinti dokumentais, įrodančiais diagnozę ir taikomą gydymą. Žodinis nusiskundimas be medicininių įrašų dažniausiai neturi didelės juridinės galios sprendimui priimti.
Dažniausios ligos ir jų vertinimas pagal atnaujintą tvarką
Nors ligų sąrašas yra ilgas ir specifinis, didžioji dalis atleidimų nuo tarnybos arba tarnybos atidėjimų yra susiję su keliomis pagrindinėmis kategorijomis. Aptarkime jas detaliau, atsižvelgiant į naujausius pakeitimus.
Psichikos ir elgesio sutrikimai
Tai viena jautriausių ir dažniausiai pasitaikančių priežasčių, dėl kurių jaunuoliai pripažįstami netinkamais tarnybai. Čia vertinimas yra itin griežtas. Sunkūs psichikos sutrikimai, tokie kaip šizofrenija, bipolinis sutrikimas ar sunkios depresijos formos, yra absoliuti kontraindikacija tarnybai.
Tačiau atnaujintoje tvarkoje daugiau dėmesio skiriama lengvesniems sutrikimams – adaptacijos sutrikimams, nerimo sutrikimams ar lengvai depresijai. Jei šie sutrikimai yra laikini, sėkmingai gydomi ir netrukdo kasdienei veiklai, asmuo gali būti pripažintas tinkamu arba jam gali būti skiriamas atidėjimas gydymui. Svarbu: vienkartinis apsilankymas pas psichologą dėl streso nereiškia automatinio atleidimo.
Judėjimo atramos aparatas: stuburas ir pėdos
Daugelis vaikinų tiki mitu, kad plokščiapadystė automatiškai išgelbsti nuo kariuomenės. Tai netiesa. Pagal galiojančius teisės aktus, atleidžiama tik nuo tarnybos esant:
- III laipsnio plokščiapadystei su ryškiais artrozės požymiais;
- Pėdos deformacijoms, kurios trukdo avėti standartinę karinę avalynę ar vaikščioti.
Panaši situacija ir su stuburo iškrypimais (skolioze). Nedidelio laipsnio skoliozė, kuri nesukelia skausmų ir neriboja judesių amplitudės, nėra kliūtis tarnauti. Tik esant žymiems pakitimams, nuolatiniam skausmo sindromui ar neurologinei simptomatikai, šauktinis pripažįstamas netinkamu.
Regos sutrikimai
Akiniai ar kontaktiniai lęšiai šiais laikais – ne problema. Kariuomenė toleruoja regos korekciją. Netinkamais tarnybai pripažįstami asmenys, kurių regėjimo aštrumas (su korekcija) yra žemesnis nei nustatyta riba, arba tiems, kuriems diagnozuota aukšto laipsnio trumparegystė ar toliaregystė (paprastai viršijanti 6.0 dioptrijas, tačiau tikslios ribos priklauso nuo astigmatizmo ir kitų veiksnių). Lazerinė akių korekcija taip pat vertinama individualiai – po operacijos dažniausiai suteikiamas laikinas atidėjimas gijimui.
Vidaus ligos: hipertenzija ir alergijos
Padidėjęs kraujospūdis (arterinė hipertenzija) yra dažna problema. KMEK vertina ne vienkartinį kraujospūdžio pakilimą (kuris gali būti nulemtas „baltojo chalato“ sindromo), bet reikalauja kardiologo išvadų ir paros kraujospūdžio stebėjimo rezultatų. Jei hipertenzija yra I laipsnio ir kontroliuojama, asmuo dažniausiai pripažįstamas tinkamu.
Alergijos vertinamos pagal reakcijos stiprumą. Sezoninė šienligė dažniausiai netrukdo tarnybai. Tuo tarpu nustatyta sunki anafilaksinė reakcija į maistą (pvz., riešutus, žuvį) arba vabzdžių įgėlimus gali būti pagrindas atleisti nuo tarnybos, nes lauko sąlygomis užtikrinti saugią mitybą ar skubią pagalbą gali būti sudėtinga.
Statusas „Tinkamas su apribojimais“
Viena iš svarbiausių naujovių ir tendencijų – siekis vis daugiau asmenų pripažinti tinkamais tarnybai, tačiau su tam tikrais apribojimais. Ką tai reiškia praktiškai? Jei asmuo turi sveikatos sutrikimų, kurie neleidžia jam bėgti maratonų su pilna ekipuote, bet netrukdo atlikti intelektualinių ar techninių užduočių, jis gali būti pašauktas į tarnybą.
Tokie šauktiniai gali būti skiriami į pareigas, kurios nereikalauja didelio fizinio krūvio: vairuotojai, ryšininkai, sandėlininkai, IT specialistai ar štabo darbuotojai. Tai leidžia kariuomenei efektyviau išnaudoti žmogiškuosius išteklius, o jaunuoliams, turintiems lengvesnių sveikatos problemų, vis tiek atlikti pilietinę pareigą.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar galiu tarnauti, jei turiu antsvorio?
Kūno masės indeksas (KMI) yra vertinamas, tačiau nedidelis antsvoris nėra kliūtis. Problema kyla tik esant nutukimui (dažniausiai III laipsnio) arba ekstremaliam svorio trūkumui, kuris gali rodyti kitas sistemines ligas ar nepakankamą fizinį pajėgumą.
Ką daryti, jei nesutinku su KMEK sprendimu?
Šauktinis turi teisę skųsti KMEK sprendimą. Skundas turi būti pateiktas nustatyta tvarka, dažniausiai per tam tikrą laiką po sprendimo gavimo. Tokiu atveju gali būti sudaroma kita komisija arba skiriami papildomi tyrimai nepriklausomose gydymo įstaigose.
Ar tatuiruotės trukdo tarnybai?
Pačios tatuiruotės nėra liga. Tačiau, jei tatuiruotės yra ant veido, kaklo arba jų turinys yra įžeidžiantis, diskriminuojantis ar susijęs su nusikalstamu pasauliu, psichiatras gali vertinti tai kaip asmenybės ypatumų ar elgesio sutrikimų indikatorių. Visgi, dauguma tatuiruočių tarnybai netrukdo.
Jei turiu paskirtą planinę operaciją, ar mane paims į kariuomenę?
Jei operacija yra būtina sveikatos būklei gerinti ir ji suplanuotai artimiausiu metu, tarnyba paprastai atidedama iki pooperacinio laikotarpio pabaigos ir visiško pasveikimo. Reikia pateikti gydymo įstaigos pažymą apie numatytą operaciją.
Ar vegetarizmas ar veganizmas yra pagrindas atleidimui?
Ne, mitybos įpročiai nėra medicininė diagnozė. Lietuvos kariuomenė vis dažniau atsižvelgia į karių mitybos poreikius ir stengiasi užtikrinti alternatyvų meniu, tačiau oficialiai tai nėra priežastis būti pripažintam netinkamu.
Pasirengimas vizitui į karinę medicinos ekspertizę
Norint, kad sveikatos patikrinimas praeitų sklandžiai ir objektyviai, būtina tinkamai jam pasiruošti. Visų pirma, nepasikliaukite vien įrašais e.sveikatoje. Nors sistema skaitmenizuota, seni įrašai gali būti nepilni. Jei turite popierines ligos istorijas, senus išrašus, rentgeno nuotraukas ar MRT tyrimų aprašymus, kurie patvirtina jūsų diagnozes – būtinai pasiimkite jų kopijas.
Antra, būkite sąžiningi. Bandymas nuslėpti ligą gali pakenkti jūsų pačių sveikatai tarnybos metu, kai fizinis krūvis paūmins paslėptą problemą. Kita vertus, bandymas simuliuoti ligą yra baudžiamas įstatymu ir patyrę komisijos gydytojai dažniausiai greitai atpažįsta apsimetinėjimą. Geriausia strategija – atvirai išsakyti nusiskundimus, nurodyti, kokie judesiai ar veikla sukelia skausmą ar diskomfortą, ir pateikti tai pagrindžiančius dokumentus. Atsiminkite, kad galutinis tikslas yra nustatyti realų jūsų tinkamumą tarnybai, užtikrinant tiek jūsų, tiek valstybės interesus.
