P2P investavimas dažnai pristatomas gana paprastai: investuotojas paskolina pinigus, už tai gauna palūkanas, o riziką galima sumažinti paskirstant pinigus per daugybę paskolų. Tačiau vien didelis paskolų skaičius savaime nereiškia, kad investicija taps saugi. Tarpusavio skolinimas yra susijęs su skolininkų nemokumo, likvidumo, platformos veiklos ir kitomis rizikomis, apie kurias pradedantiesiems investuotojams ne visada kalbama pakankamai išsamiai.
Tai nereiškia, kad P2P investavimas yra netinkamas būdas investuoti. Tačiau prieš vertinant siūlomą palūkanų normą verta suprasti, iš kur gali atsirasti realūs nuostoliai.
1. Didelė palūkanų norma nereiškia didelės realios grąžos
Viena dažniausių klaidų – investiciją vertinti pagal skelbiamą palūkanų normą. Pavyzdžiui, 10 proc. metinių palūkanų skamba patraukliai, tačiau investuotojo galutinį rezultatą gali sumažinti vėluojantys mokėjimai, nemokios paskolos, mokesčiai, laikotarpiai, kai pinigai nėra investuoti, ir infliacija.
Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) 2024 m. ataskaitoje nurodė, kad 2022 m. verslui skirtų paskolų pagrindu veikiančio sutelktinio finansavimo vidutinė palūkanų norma siekė 7,41 proc., o vidutinė įsipareigojimų nevykdymo norma – 3,63 proc. Tai nėra tiesioginis kiekvienos platformos ar investuotojo rezultato rodiklis, tačiau gerai parodo, kodėl palūkanų ir rizikos negalima vertinti atskirai.
2. Diversifikacija gali būti tik tariama
„Investuoju į 100 paskolų“ skamba gerokai saugiau nei „investuoju į vieną paskolą“. Tačiau svarbu ne tik paskolų skaičius, bet ir jų tarpusavio panašumas.
Jeigu didelė dalis paskolų išduota tos pačios šalies vartotojams, vienam ekonomikos sektoriui ar panašaus profilio skolininkams, ekonominio nuosmukio metu problemų gali atsirasti daugelyje paskolų vienu metu. Todėl diversifikacija turėtų būti vertinama ne vien pagal paskolų skaičių, bet ir pagal skolininkų tipus, šalis, paskolų paskirtį, terminus bei rizikos kategorijas.
3. Vėluojantys mokėjimai gali „užrakinti“ pinigus
P2P investicijų likvidumas dažnai atrodo didesnis, nei yra iš tikrųjų. Pinigai gali būti įdarbinti paskolose keliems mėnesiams ar net keleriems metams, o skolininkui nustojus mokėti, kapitalo susigrąžinimas gali užtrukti dar ilgiau.
Tai ypač svarbu žmogui, kuris investuoja pinigus, kurių gali prireikti konkrečiu metu. Net jeigu paskola galiausiai grąžinama, investuotojas gali ilgą laiką neturėti galimybės disponuoti savo kapitalu.
4. Užstatas ne visada reiškia, kad nuostolių nebus
Kai kuriose investicijose paskola užtikrinama nekilnojamuoju turtu ar kitu turtu. Tai gali sumažinti kredito riziką, tačiau jos nepanaikina. Turto pardavimas gali užtrukti, jo vertė gali būti mažesnė nei tikėtasi, o išieškojimo procese gali atsirasti papildomų išlaidų.
Jeigu skolininkas nevykdo įsipareigojimų, užstato realizavimas gali užtrukti. Be to, faktinė turto pardavimo vertė gali būti mažesnė už pradinį vertinimą, o išieškojimo procese gali atsirasti papildomų išlaidų.
Todėl klausimas turėtų būti ne tik „ar paskola turi užstatą?“, bet ir „kokią sumą realiai galėčiau susigrąžinti blogiausiu atveju?“.
5. Platformos rizika lieka net tada, kai skolininkai moka
Investuotojas vertina ne tik paskolos gavėją. Jis taip pat pasitiki platforma, jos procesais, apskaita, rizikos vertinimu ir tuo, kaip būtų administruojamos investicijos, jei pati platforma susidurtų su finansiniais sunkumais.
Europos Sąjungoje sutelktinio finansavimo platformoms taikomas bendras reguliavimo režimas, o ESMA reikalauja, kad paskolų pagrindu veikiančios platformos vertintų kredito riziką ir skelbtų informaciją apie faktinius bei prognozuojamus įsipareigojimų nevykdymo rodiklius. Vis dėlto reguliavimas nepaverčia investicijos nerizikinga.
6. Rizika gali padidėti tuo metu, kai visi jos mažiausiai tikisi
P2P investicijų rezultatai labai priklauso nuo ekonominės aplinkos. Kai ekonomika auga, nedarbas mažas, o gyventojų pajamos didėja, paskolų vėlavimų gali būti mažiau. Ekonomikai sulėtėjus situacija gali pasikeisti.
Tai aktualu ir todėl, kad investuotojas dažnai vertina paskolą pagal dabartinę informaciją, nors jos grąžinimas tęsis ateityje. Todėl šiandien atrodanti priimtina rizika po metų gali pasirodyti gerokai didesnė.
7. Reinvestavimas sukuria dar vieną riziką
Kai paskola grąžinama, investuotojas dažnai iš karto reinvestuoja gautus pinigus. Tačiau rinkos sąlygos per tą laiką gali pasikeisti. Palūkanos gali sumažėti, o norint išlaikyti ankstesnę grąžą gali tekti rinktis didesnės rizikos paskolas.
Taigi ankstesnė investavimo istorija negarantuoja, kad tokią pačią grąžą pavyks pasiekti ir ateityje.
Ką verta pasitikrinti prieš investuojant?
Prieš pervedant pinigus į P2P platformą verta pasižiūrėti ne vien į siūlomas palūkanas. Naudinga atsakyti į kelis paprastus klausimus:
-
Koks faktinis paskolų vėlavimo ir įsipareigojimų nevykdymo rodiklis?
-
Kaip platforma vertina skolininkų kredito riziką?
-
Kiek investicijos realiai galima susigrąžinti skolininkui nustojus mokėti?
-
Ar yra antrinė rinka ir kiek realiai joje galima parduoti investiciją?
-
Kas nutiktų platformai nutraukus veiklą?
-
Ar portfelis pakankamai diversifikuotas pagal skolininkus, šalis ir paskolų rūšis?
P2P ir sutelktinio finansavimo rinka Europoje jau yra reikšmingo dydžio. Naujausioje ESMA rinkos ataskaitoje nurodoma, kad 2024 m. Europos Sąjungoje veikė 181 sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas, o per platformas buvo pritraukta daugiau kaip 4 mlrd. eurų. Lietuva pateko tarp penkių didžiausių ES rinkų pagal pritrauktą kapitalą – čia platformos 2024 m. pritraukė apie 280 mln. eurų. ESMA Europos sutelktinio finansavimo rinkos apžvalga. Šie skaičiai rodo, kad P2P investavimas nebėra mažas nišinis reiškinys. Vis dėlto didėjanti rinkos apimtis nepanaikina pagrindinės taisyklės – investuojant svarbu vertinti ne vien tai, kiek galima uždirbti, bet ir tai, kokiomis aplinkybėmis dalį pinigų galima prarasti arba ilgam prarasti prieigą prie jų.
Kuo geriau investuotojas supranta šiuos scenarijus iš anksto, tuo lengviau įvertinti, kokią P2P investicijų dalį jo portfelyje apskritai prasminga turėti.
