Kas yra kraujospūdžio svyravimai?
Kraujospūdžio svyravimai apima tiek staigius kraujospūdžio pakilimus, tiek kritimus. Normalaus kraujospūdžio vertės svyruoja nuo 90/60 mmHg iki 120/80 mmHg. Tačiau kai kraujospūdis pradeda šokinėti už šias ribas, gali pasireikšti įvairūs simptomai, kurie reikalauja dėmesio. Kraujospūdis šokinėja, kai jis pakyla ir vėl grįžta į normą per trumpą laiką, o krenta, kai rodikliai pasiekia pavojingai žemas reikšmes ir kelia dehidratacijos ar organų funkcijų sutrikimo riziką.
Kas sukelia kraujospūdžio svyravimus?
Kraujospūdis gali šokinėti arba kristi dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai pasitaikančios priežastys yra:
- Stresas: Emocinis stresas gali sukelti momentinius kraujospūdžio šuolius, nes organizmas reaguoja į įtampą, išskirdamas hormoną adrenaliną.
- Vaistai: Kai kurie vaistai, ypač diuretikai ar vaistai nuo hipertenzijos, gali sukelti kraujospūdžio sumažėjimą arba svyravimus.
- Širdies ir kraujagyslių ligos: Širdies sutrikimai, tokie kaip aritmija arba širdies nepakankamumas, gali sukelti ne tik kraujospūdžio svyravimus, bet ir pavojingus širdies ritmus.
- Hormonų sutrikimai: Skydliaukės sutrikimai, antinksčių problemos ar kiti hormoniniai pokyčiai gali sukelti kraujospūdžio nestabilumą.
- Dehidratacija: Neužtenka skysčių organizme, ir kraujospūdis gali sumažėti, nes širdis negali tinkamai pumpuoti kraujo.
- Infekcijos: Sunkios infekcijos arba sepsis gali sukelti staigų kraujospūdžio kritimą dėl kraujagyslių išsiplėtimo ir kraujo netekimo.
Simptomai, kurie rodo, kad kraujospūdis šokinėja arba krenta
1. Kraujospūdis šokinėja
Kraujospūdžio šuoliai gali sukelti šiuos simptomus:
- Galvos skausmas: staigus, stiprus galvos skausmas, kuris gali būti pulsuojantis.
- Nuovargis: bendras nuovargis ir išsekimas, nes organizmas bando prisitaikyti prie svyruojančio kraujospūdžio.
- Širdies plakimas: nereguliarus širdies ritmas arba greitas širdies plakimas (tachikardija).
- Svaigimas: lengvas galvos svaigimas ar tamsėjimas akyse, kai atsistojama arba judama.
- Pykinimas: staigus pykinimas ir bendras silpnumas.
2. Kraujospūdis krenta
Kraujospūdis gali kriti žemiau 90/60 mmHg, ir tai gali sukelti šiuos pavojingus simptomus:
- Svaigimas ar alpimas: staigus galvos svaigimas arba sąmonės netekimas.
- Šaltos, drėgnos rankos ir kojos: organizmas stengiasi sumažinti kraujo tekėjimą į periferinius organus, kad išlaikytų pagrindinius organus (smegenis, širdį).
- Greitas širdies plakimas: širdis bando kompensuoti mažą kraujospūdį, todėl dažnai pasireiškia greitas ir nereguliarus širdies plakimas.
- Neįprastai blyški oda: oda gali tapti šviesi, nes mažas kraujo tūris sutrikdo kraujo tiekimą.
- Šaltkrėtis: kūnas gali pradėti šaltą prakaitą arba drebulį, kai kraujospūdis yra per žemas, kad užtikrintų tinkamą kraujo tekėjimą į organus.
Ką daryti, jei kraujospūdis šokinėja arba krenta?
Jei pastebite, kad kraujospūdis šokinėja arba staigiai krenta, pirmiausia svarbu stebėti simptomus ir nedelsiant kreiptis į gydytoją. Štai keli žingsniai, kuriuos galite atlikti, jei kraujospūdis svyruoja:
- Gerkite vandenį: jei kraujospūdis krinta dėl dehidratacijos, svarbu gerti daug vandens ir išlaikyti skysčių balansą.
- Poilsis: jei jaučiate galvos svaigimą arba silpnumą, sėskite ir pailsėkite. Jei reikia, paguldykite galvą žemyn, kad pagerintumėte kraujo tekėjimą į smegenis.
- Venkite staigių judesių: atsistokite lėtai, ypač jei kraujospūdis šokinėja arba krenta.
- Stebėkite simptomus: jei simptomai išlieka arba blogėja, kreipkitės į gydytoją, kad išsiaiškintumėte kraujospūdžio svyravimų priežastį.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei kraujospūdis šokinėja arba krenta ir simptomai nepraeina arba stiprėja, kreipkitės į gydytoją. Ypač svarbu skubiai kreiptis, jei pastebėjote:
- Aukštą kraujospūdį, kuris negrįžta į normą po vaistų.
- Ilgalaikį galvos skausmą, kuris nesiliauja net po poilsio ir vaistų.
- Žymų širdies ritmo sutrikimą, kuris nesibaigia.
- Šaltkrėtį, stiprų galvos svaigimą ar sąmonės netekimą.
- Jei turite bet kokių įtarimų, kad jūsų kraujospūdis gali kelti rimtą grėsmę jūsų sveikatai.
DUK
Kas gali sukelti kraujospūdžio šuolius?
Kraujospūdžio šuoliai gali atsirasti dėl streso, vaistų vartojimo, hormonų svyravimų, širdies ar kraujagyslių ligų ir net netinkamos mitybos (per daug druskos, alkoholio, riebalų).
Kodėl kraujospūdis krenta ir ką daryti?
Kraujospūdis gali kristi dėl dehidratacijos, širdies ligų, sunkių infekcijų ar vaistų vartojimo. Gerkite daugiau vandens, poilsiaukite ir, jei simptomai tęsiasi, kreipkitės į gydytoją.
Ar kraujospūdis gali šokti po fizinio aktyvumo?
Taip, po intensyvios fizinės veiklos kraujospūdis gali šoktelėti dėl hormonų išsiskyrimo ir širdies darbo padidėjimo. Tačiau, jei kraujospūdis negrįžta į normą arba pasireiškia kiti simptomai, tai gali būti ženklas, kad reikia kreiptis į gydytoją.
Kokie požymiai rodo, kad kraujospūdis tapo pavojingas?
Pavojingi požymiai apima stiprų galvos skausmą, pykinimą, vėmimą, regėjimo problemas, krūtinės skausmą ir sąmonės netekimą. Jei pasireiškia šie simptomai, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
