Vėstant orams ir trumpėjant dienoms, natūralu, kad vis dažniau ieškome būdų, kaip sušilti ir kartu pastiprinti savo organizmą. Nors vaistinėse gausu įvairiausių papildų, daugelis mūsų vis dar atsigręžia į senolių patikrintas priemones, kurios šimtmečius buvo naudojamos kovai su peršalimo ligomis. Viena iš tokių primirštų, tačiau itin galingų gamtos dovanų yra šeivamedis. Dažnai praeiname pro šiuos krūmus net nesusimąstydami, kokia jėga slypi jų žieduose ir tamsiose uogose. Tai nėra tiesiog dar viena vaistažolė – tai augalas, kurio veiksmingumą patvirtina ne tik liaudies medicina, bet ir šiuolaikiniai moksliniai tyrimai. Šaltuoju metų laiku šeivamedžio arbata gali tapti ne tik maloniu ritualu, bet ir pagrindiniu skydu nuo virusų bei bakterijų.
Juoduogis šeivamedis: daugiau nei tik krūmas pakelėje
Juoduogis šeivamedis (lot. Sambucus nigra) yra vienas seniausiai vaistiniams tikslams naudojamų augalų Europoje. Istoriniai šaltiniai liudija, kad dar Hipokratas šį augalą vadino savo „vaistinėle”, nes tikėjo, jog jis gali išgydyti daugybę negalavimų. Senovės germanų gentys šeivamedį laikė šventu augalu, kuriame gyvena namų dvasios, todėl kirsti jį buvo griežtai draudžiama. Šiandien mistika galbūt ir išsisklaidė, tačiau augalo vertė nė kiek nesumažėjo.
Svarbu suprasti, kad vaistinėmis savybėmis pasižymi dvi augalo dalys: kvapnūs kreminės spalvos žiedai, žydintys vasaros pradžioje, ir tamsiai violetinės, beveik juodos uogos, prinokstančios vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje. Nors abu šie komponentai naudojami arbatai ruošti, jų poveikis ir paruošimo būdai šiek tiek skiriasi, todėl verta apie tai žinoti daugiau.
Kodėl šeivamedis toks veiksmingas kovojant su virusais?
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl šeivamedžio arbata rekomenduojama gripo sezono metu, yra jos unikalus gebėjimas veikti virusus. Tyrimai rodo, kad šeivamedžio uogose esančios biologiškai aktyvios medžiagos gali neleisti virusams prisitvirtinti prie žmogaus ląstelių ir į jas patekti. Paprasčiau tariant, šeivamedis neleidžia ligai plisti organizme.
Šeivamedžio sudėtyje gausu:
- Antocianinų – tai galingi antioksidantai, kurie suteikia uogoms tamsią spalvą. Jie mažina uždegiminius procesus ir stiprina imuninę sistemą.
- Vitamino C – puikiai žinomas imuniteto sąjungininkas, kurio šeivamedžio uogose yra itin daug.
- Flavonoidų – ypač kvercetino, kuris pasižymi antiviruošiniu ir antihistamininiu poveikiu.
- Fenolinių rūgščių – kurios padeda kovoti su oksidaciniu stresu organizme.
Reguliarus šios arbatos vartojimas peršalimo pradžioje gali sutrumpinti ligos trukmę vidutiniškai 2–4 dienomis ir palengvinti simptomus, tokius kaip karščiavimas, galvos skausmas ar raumenų gėlimas.
Kvėpavimo takų sveikata ir kosulio slopinimas
Be antivirusinio poveikio, šeivamedžio žiedų arbata yra vertinama dėl savo gebėjimo lengvinti kvėpavimo takų ligas. Ji veikia kaip diaforetikas – priemonė, skatinanti prakaitavimą. Karščiuojant tai padeda natūraliai sumažinti kūno temperatūrą ir pašalinti toksinus iš organizmo.
Taip pat šeivamedžio žiedų arbata pasižymi gleives skystinančiu poveikiu. Tai ypač aktualu sergant bronchitu, sinusitu ar tiesiog stipriai sloguojant. Šiltas gėrimas ramina sudirgusią gerklės gleivinę, mažina paburkimą ir palengvina atsikosėjimą. Dėl šios priežasties ji dažnai derinama su kitomis vaistažolėmis, pavyzdžiui, čiobreliais ar liepžiedžiais, siekiant sustiprinti gydomąjį efektą.
Kaip teisingai paruošti šeivamedžio arbatą?
Norint gauti maksimalią naudą ir užtikrinti saugumą, svarbu mokėti tinkamai paruošti gėrimą. Paruošimo būdas skiriasi priklausomai nuo to, ar naudojate žiedus, ar uogas.
1. Šeivamedžio žiedų arbata
Tai švelnaus skonio, kvapnus gėrimas, kurį saugu vartoti ir vaikams. Jis puikiai tinka peršalimo profilaktikai ar karščiavimui mažinti.
- Paimkite 1–2 arbatinius šaukštelius džiovintų šeivamedžio žiedų.
- Užpilkite juos stikline (200 ml) verdančio vandens.
- Uždenkite ir palikite pritraukti 10–15 minučių.
- Nukoškite. Pagardinkite medumi ir citrina, jei pageidaujate.
2. Šeivamedžio uogų arbata (nuoviras)
Uogų arbata yra intensyvesnio skonio ir stipresnio poveikio, tačiau reikalauja atsargumo. Džiovintas uogas geriausia ne tiesiog užplikyti, o trumpai pavirti.
- 1 valgomąjį šaukštą džiovintų uogų užpilkite 250 ml vandens.
- Užvirinkite ir ant silpnos ugnies pavirkite apie 10–15 minučių.
- Leiskite atvėsti ir nukoškite.
- Toks nuoviras yra labai koncentruotas, todėl jį galima skiesti karštu vandeniu arba gerti nedideliais kiekiais kaip vaistą.
Svarbūs įspėjimai: ko negalima daryti su šeivamedžiu
Nors šeivamedis yra nuostabus augalas, jis turi savo „tamsiąją pusę”, apie kurią būtina žinoti. Visos žalios augalo dalys – lapai, stiebai, šaknys ir, svarbiausia, žalios (termiškai neapdorotos) uogos – yra toksiškos. Jose yra medžiagos, vadinamos sambunigrinu, kuri organizme gali virsti vandenilio cianidu.
Suvalgius žalių uogų ar išgėrus arbatos iš neapdorotų dalių, gali pasireikšti apsinuodijimo simptomai: pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir stiprus pilvo skausmas. Todėl:
- Niekada nevalgykite žalių šeivamedžio uogų tiesiai nuo krūmo.
- Ruošiant uogas (džiovinant ar verdant sirupą), būtinas terminis apdorojimas, kuris suskaido toksines medžiagas ir padaro produktą saugų.
- Visada atsakingai atskirkite uogas nuo kotelių ir lapų.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar šeivamedžio arbatą galima gerti kasdien?
Šeivamedžio žiedų arbatą galima gerti kasdien gripo sezono metu kaip profilaktinę priemonę. Tačiau uogų preparatus ar stiprius nuovirus rekomenduojama vartoti tuomet, kai jaučiate pirmuosius ligos simptomus arba trumpais kursais (pvz., 1-2 savaites), darant pertraukas. Ilgalaikis nuolatinis vartojimas be pertraukų nėra rekomenduojamas dėl skysčius varančio poveikio.
Ar šeivamedis tinka nėščiosioms ir maitinančioms mamoms?
Dėl duomenų trūkumo apie visišką saugumą, nėščiosioms ir krūtimi maitinančioms moterims dažniausiai rekomenduojama susilaikyti nuo šeivamedžio produktų arba prieš vartojant pasitarti su gydytoju. Nors žiedai laikomi saugesniais nei uogos, atsargumas yra būtinas.
Kuo skiriasi šeivamedžio sirupas nuo arbatos?
Sirupas yra koncentruotas produktas, gaminamas iš uogų sulčių ir cukraus (ar medaus), dažnai ilgai verdamas. Jis turi stipresnį antivirusinį poveikį ir dažniau naudojamas kaip maisto papildas. Arbata (ypač iš žiedų) yra švelnesnė, labiau skirta organizmo sušildymui, prakaitavimo skatinimui ir skysčių balansui palaikyti ligos metu.
Ar šeivamedis padeda numesti svorio?
Tiesioginio „riebalų deginimo” efekto šeivamedis neturi. Tačiau dėl savo diuretinių (šlapimą varančių) savybių ir gebėjimo gerinti virškinimą, jis gali būti naudingas kaip pagalbinė priemonė laikantis dietos, padedanti pašalinti skysčių perteklių iš organizmo.
Deriniai geresniam efektui: su kuo maišyti šeivamedį
Norint sustiprinti šeivamedžio arbatos poveikį, ją galima ir verta derinti su kitais natūraliais ingredientais. Tai ne tik pagerina skonį, bet ir sukuria sinerginį efektą kovoje su ligomis.
Puikus derinys yra šeivamedis ir imbieras. Imbieras pasižymi stipriu šildančiu ir priešuždegiminiu poveikiu, todėl kartu su prakaitavimą skatinančiu šeivamedžiu jie sudaro galingą duetą prieš šaltkrėtį. Įdėjus šiek tiek cinamono lazdelę, gėrimas taps dar jaukesnis ir padės reguliuoti cukraus kiekį kraujyje.
Kitas klasikinis derinys – šeivamedžio žiedai ir pipirmėtė arba kraujažolė. Toks mišinys senovėje buvo vadinamas geriausiu vaistu nuo karščiavimo. Pipirmėtė vėsina ir mažina galvos skausmą, o kraujažolė, kaip ir šeivamedis, skatina toksinų šalinimą per odą. Jei jaučiate, kad „kabina” liga, toks karštas mišinys prieš miegą gali padėti išprakaituoti ligą per vieną naktį.
Šeivamedžio rinkimas ir džiovinimas namuose
Nors džiovintų žiedų ar uogų galima įsigyti vaistinėse, patiems pasiruošti žaliavą yra daug maloniau ir dažnai kokybiškiau. Tačiau čia galioja griežtos taisyklės, kad procesas būtų saugus ir sėkmingas.
Žiedų rinkimas vyksta vasaros pradžioje (birželio–liepos mėnesiais), kai žiedynai pilnai išsiskleidę ir yra turtingi žiedadulkių. Geriausia rinkti sausą, saulėtą dieną, iki pietų, kai rasa jau nudžiūvusi. Venkite rinkti žiedus šalia judrių kelių ar pramoninių rajonų. Džiovinti juos reikia gerai vėdinamoje patalpoje, paskleidus plonu sluoksniu ant popieriaus, vengiant tiesioginių saulės spindulių, kad žiedai neparuduotų ir neprarastų savo gydomųjų savybių. Išdžiūvę žiedai turi būti gelsvai kreminės spalvos ir malonaus kvapo.
Uogų rinkimas prasideda vasaros pabaigoje ar rudenį (rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais). Svarbiausia taisyklė – skinti tik visiškai prinokusias, juodas kekes. Jei kekėje yra žalių ar rausvų uogų, jas būtina pašalinti. Uogas džiovinti galima specialioje džiovyklėje arba orkaitėje žemoje temperatūroje (apie 50-60°C), kol jos susitraukia ir tampa kietos. Tinkamai išdžiovintos uogos gali būti laikomos sandariuose induose iki dvejų metų, tapdamos patikimu rezervu jūsų šeimos sveikatai visą šaltąjį sezoną.
