Niežai yra viena iš tų odos ligų, kurią lydi ne tik fizinis diskomfortas, bet ir didelis psichologinis stresas bei gėdos jausmas. Susidūrę su nepakeliamu niežuliu, kuris ypač suintensyvėja naktį, žmonės dažnai puola ieškoti greitų ir namuose prieinamų sprendimų. Internete gausu patarimų, siūlančių niežus gydyti natūraliomis priemonėmis, o vienas populiariausių „močiučių receptų” yra paprastas maistinis arba obuolių actas. Teigiama, kad acto rūgštis gali užmušti niežines erkes ir jų kiaušinėlius. Tačiau ar ši priemonė iš tiesų veiksminga, ar tik dar labiau pakenkia sudirgusiai odai? Dermatologai ir medicinos ekspertai turi griežtą nuomonę šiuo klausimu, kurią būtina žinoti prieš atidarant acto buteliuką.
Kaip veikia niežinė erkė ir kodėl ją sunku sunaikinti
Norint suprasti, kodėl vienos priemonės veikia, o kitos – ne, būtina suvokti niežų prigimtį. Niežus sukelia mikroskopinė erkė, vadinama Sarcoptes scabiei. Tai nėra bakterija ar grybelis, kurį lengvai paveiktų paviršiniai antiseptikai. Tai yra parazitas, kuris fiziškai įsiskverbia į žmogaus odą.
Procesas atrodo taip:
- Patekusi ant odos, apvaisinta erkės patelė per maždaug 30 minučių įsigraužia į viršutinį odos sluoksnį (epidermį).
- Odoje ji formuoja tunelius (takus), kuriuose deda kiaušinėlius ir palieka savo ekskrementus.
- Būtent šie ekskrementai ir baltymai sukelia stiprią alerginę organizmo reakciją, pasireiškiančią bėrimu ir intensyviu niežėjimu.
- Kiaušinėliai subręsta, išsirita lervos, ir ciklas kartojasi.
Kadangi erkė gyvena saugiai pasislėpusi po viršutiniu odos sluoksniu (raginiu sluoksniu), bet kokia gydymo priemonė privalo turėti gebėjimą prasiskverbti per odos barjerą ir būti toksiška pačiam parazitui, bet saugi žmogui. Būtent čia ir išryškėja pagrindinė naminių priemonių problema.
Acto mitas: teorija prieš realybę
Liaudies medicinoje actas vertinamas dėl savo rūgštinės terpės ir antiseptinių savybių. Tikima, kad rūgštis pakeičia odos pH lygį, todėl ji tampa netinkama erkių gyvenimui, arba kad actas tiesiogiai „išdegina” parazitus. Dažniausiai rekomenduojama naudoti obuolių sidro actą arba atskiestą baltąjį actą, tepant jį tiesiai ant bėrimų.
Tačiau medicininė realybė yra visiškai kitokia. Gydytojai pabrėžia, kad nors actas gali užmušti kai kurias bakterijas odos paviršiuje, jis neturi akaricidinio (erkes naikinančio) poveikio, kai kalbama apie po oda esančius parazitus. Erkės yra apsaugotos epidermio sluoksniu, kurio actas neįveikia taip, kad pasiektų parazitą mirtina koncentracija, nesukeldamas stipraus cheminio nudegimo pačiam žmogui.
Kodėl gydymas actu gali būti pavojingas
Bandymas gydyti niežus actu ne tik nepadeda, bet ir gali sukelti rimtų komplikacijų. Gydytoja dermatologė įspėja apie kelis pagrindinius pavojus, kylančius eksperimentuojant su šia priemone:
1. Odos barjero pažeidimas ir dermatitas
Niežų pažeista oda jau yra uždegiminė, sudirgusi ir dažnai nukasyta iki žaizdelių. Tepant tokią odą rūgštimi (actu), sukeliamas papildomas cheminis dirginimas. Tai veda į kontaktinį dermatitą – oda tampa raudona, skausminga, gali pradėti šlapiuoti. Vietoje palengvėjimo, pacientas jaučia dar stipresnį deginimą ir skausmą.
2. Infekcijos rizika
Nudeginus odą actu ir toliau ją kasant dėl nepraeinančio niežulio, atsiveria kelias antrinėms bakterinėms infekcijoms. Dažniausiai tai būna stafilokokinė arba streptokokinė infekcija (impetiga). Tokiu atveju prireikia ne tik vaistų nuo niežų, bet ir antibiotikų kurso. Actas šiuo atveju tik pablogina situaciją, nes pažeidžia natūralų odos gijimo procesą.
3. Melagingas saugumo jausmas ir ligos plitimas
Tai yra bene didžiausia visuomenės sveikatos problema. Žmogus, naudojantis actą, gali manyti, kad gydosi. Tuo tarpu erkės toliau dauginasi, o žmogus išlieka užkrečiamas. Taip niežai platinami šeimos nariams, kolektyvams darželiuose ar mokyklose. Laikas, sugaištas „gydymui” actu, leidžia ligai įsisenėti, o erkių populiacijai odoje – padidėti.
Vieninteliai veiksmingi gydymo būdai: ką sako mokslas
Medicinoje egzistuoja aiškūs, klinikiniais tyrimais patvirtinti protokolai niežų gydymui. Šie vaistai yra sukurti taip, kad prasiskverbtų į reikiamą odos gylį ir paralyžiuotų arba sunaikintų erkes bei jų kiaušinėlius. Lietuvoje ir pasaulyje dažniausiai taikomi šie preparatai:
- Permetrinas (5% tepalas arba losjonas): Tai yra „auksinis standartas” niežų gydyme. Tai sintetinis piretroidas, kuris yra saugus naudoti net kūdikiams (nuo 2 mėn.) ir nėščiosioms (su gydytojo priežiūra). Jis tepamas ant viso kūno ir paliekamas 8–12 valandų (dažniausiai per naktį), po to nuplaunamas. Procedūra dažniausiai kartojama po savaitės.
- Benzilo benzoatas: Senesnės kartos, bet vis dar efektyvus vaistas. Jis gali labiau dirginti odą nei permetrinas, todėl rečiau skiriamas vaikams ar jautrios odos savininkams.
- Sieros tepalas: Vienas seniausių vaistų, pasižymintis stipriu specifiniu kvapu ir tepumu. Jis vis dar naudojamas, ypač tais atvejais, kai kiti vaistai netinka (pvz., labai mažiems kūdikiams ar nėščiosioms), tačiau reikalauja ilgesnio gydymo kurso (tepama kelias dienas iš eilės).
- Ivermektinas (geriamieji vaistai): Skiriamas sunkiais atvejais, kai vietinis gydymas nepadeda, arba esant norvegiškiems (plutiniams) niežams. Šį vaistą gali paskirti tik gydytojas.
Aplinkos tvarkymas – kritinė sėkmės dalis
Net ir sėkmingai išgydžius odą vaistais, galima užsikrėsti pakartotinai, jei nebus tinkamai sutvarkyta aplinka. Erkės be žmogaus organizmo gali išgyventi nuo 2 iki 4 parų (priklausomai nuo drėgmės ir temperatūros). Todėl kartu su vaistų naudojimu būtina:
- Visus drabužius, patalynę ir rankšluosčius, naudotus per paskutines 3–4 dienas, išskalbti ne žemesnėje kaip 60°C temperatūroje.
- Daiktus, kurių negalima skalbti (striukės, batai, minkšti žaislai), sudėti į sandarius plastikinius maišus ir laikyti juos užrištus mažiausiai 3 dienas (geriau – savaitę). Per šį laiką erkės žus iš bado.
- Kruopščiai išsiurbti kilimus, minkštus baldus ir čiužinius. Dulkių siurblio maišelį iškart išmesti.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar obuolių actas padeda sumažinti niežulį?
Nors kai kurie žmonės teigia, kad actas trumpam „nujautrina” odą dėl perštėjimo, tai nėra gydymas. Dažniausiai actas tik sudirgina jau pažeistą odą. Niežuliui malšinti geriau naudoti gydytojo paskirtus antihistamininius vaistus arba specialius drėkinamuosius kremus (emolientus).
Ar galima maišyti actą su druska niežų gydymui?
Jokiu būdu. Toks mišinys yra itin agresyvus odai. Druska veikia kaip abrazyvas, o actas kaip rūgštis. Tai gali sukelti cheminius nudegimus ir žaizdas, kurios taps vartais bakterinėms infekcijoms, tačiau erkių giliau odoje tai nesunaikins.
Kiek laiko po gydymo vaistais gali išlikti niežulys?
Tai labai svarbus klausimas. Net ir sėkmingai išnaikinus erkes, niežulys gali tęstis dar 2–4 savaites. Tai vadinama „poniežiniu niežuliu”. Taip yra todėl, kad odoje vis dar yra likę negyvų erkių kūnelių ir jų ekskrementų, į kuriuos organizmas reaguoja alergiškai. Tai nereiškia, kad gydymas nepavyko. Tęsiant niežulį, svarbu drėkinti odą ir vartoti vaistus nuo alergijos, bet nebevartoti vaistų nuo niežų, nebent gydytojas nurodė kitaip.
Ar actas gali būti naudojamas profilaktikai?
Ne, actas neapsaugo nuo niežų užsikrėtimo. Vienintelė profilaktika – vengti tiesioginio odos kontakto su sergančiuoju ir nesinaudoti jo asmeniniais daiktais (patalyne, drabužiais).
Ką daryti, jei simptomai nepraeina
Jeigu pritaikius tinkamą medicininį gydymą (pvz., permetrinu) ir kruopščiai dezinfekavus aplinką, bėrimai atsinaujina arba atsiranda naujų „takų” po daugiau nei 4 savaičių, būtina pakartotinai kreiptis į dermatovenerologą. Galimos priežastys gali būti neteisingas vaistų naudojimas (pvz., neišteptos tam tikros kūno vietos), pakartotinis užsikrėtimas nuo neišgydyto šeimos nario ar partnerio, arba atsparumas vaistams (kas pasitaiko rečiau). Taip pat kartais niežai gali būti supainioti su kitomis odos ligomis, pavyzdžiui, egzema ar alerginiu dermatitu, todėl tiksli gydytojo diagnozė yra būtina sėkmingam gijimui.
