Pažymėdami Pasaulinę hepatito dieną, 2010 m. gegužės 19 d. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutu, Lietuvos Gastroenterologų bei Lietuvos infektologų draugijomis ir Baltijos imunoprofilaktikos asociacija Vilniuje organizavo konferenciją „Virusiniai hepatitai“, kuri buvo skirta visų profesinių kvalifikacijų gydytojams, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, pacientų ir gydytojų organizacijų atstovams. Joje buvo nagrinėjamos aktualios temos, susijusios su virusiniais hepatitais, aptariamos naujausios tendencijos, pristatomi tyrimų rezultatai.

Konferenciją atidarė ir dalyvius pasveikino LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas. Savo kalboje A.Matulas padėkojo organizatoriams ir konstatavo, kad gausus dalyvių būrys tik dar kartą parodo, kad virusiniai hepatitai iki šiol išlieka viena iš svarbiausių visuomenės problemų pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje.

Hepatitų B ir C virusais (HBV ir HCV) pasaulyje yra užsikrėtę apie 550 mln. žmonių, iš kurių 200 mln. yra užsikrėtę hepatito C virusu. Kai kuriose šalyse šios infekcijos paplitimas siekia iki 20 proc. gyventojų. Lietuvoje HCV paplitimas siekia apie 3 proc. gyventojų. Tačiau ūminių susirgimų pastaraisiais metais mūsų šalyje kasmet registruojama tik iki 50 atvejų. Po 1994 metų dominuojantis HCV perdavimo būdas per kraują tarp suaugusiųjų yra švirkščiamų narkotikų vartojimas. Lietuvoje kasmet gydoma 600 ligonių, sergančių lėtiniu virusiniu hepatitu C.

Hepatito B virusu (HBV) pasaulyje yra užsikrėtę apie 350 mln. žmonių. Užsikrėtus naujagimiams, infekcija iki 90 proc tampa lėtine, vaikų infekcija chronizuojasi apie 30 proc., o suaugusiųjų – 5 proc. atvejų. Lietuvoje HBV paplitimas siekia apie 1 proc., ūminių susirgimų pastaraisiais metais registruojama iki 100 atvejų per metus. Hepatito B virusas dažniausiai plinta lytiniu būdu, tačiau kraujas, vartojant intraveninius narkotikus, taip pat yra vienas iš svarbių HBV perdavimo būdų. Pažymėtina, kad didžiausias registruojamas sergamumas hepatitu B yra 15 – 29 metų amžiaus grupėje. Infekuota moteris gimdydama gali užkrėsti savo naujagimį. Hepatitas B yra vakcina valdoma infekcija. Vienas iš efektyviausių hepatito B kontrolės būdų - visuotina kūdikių ir asmenų, priklausančių rizikos grupėms, vakcinacija. Nuo 1998 m. pradėta planinė naujagimių, o nuo 2002 m. - 12 metų paauglių vakcinacija pagal Lietuvos Nacionalinę imunoprofilaktikos programą. Naujagimių skiepijimo apimtys sudaro apie 99 proc., kūdikių – 95 proc., 12 metų paauglių – apie 80 proc. Viena iš hepatitio B prevencijos problemų yra tai, kad darbdaviai neskiria pakankamo dėmesio darbuotojų, dirbančių atitinkamos profesinės rizikos sąlygomis, skiepijimui HB vakcina.

Konferencijoje pranešimus skaitė su šiomis problemomis dirbantys žymūs Lietuvos gydytojai ir profesoriai iš Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, Kauno medicinos universiteto (KMU) klinikų, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų, Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės, VšĮ Nacionalinis kraujo centras, svečiai iš Čekijos, Prancūzijos, JAV.

Dalyviai pabrėžė, kad virusiniai hepatitai yra aktuali Lietuvos sveikatos problema, turinti socialines - ekonomines pasekmes visuomenei. Ilgai trunkantis ligonių nedarbingumas, brangus ilgalaikis gydymas ir laboratoriniai tyrimai – tai didžiulė ekonominė našta valstybei. Pastaruoju metu daugelyje pasaulio šalių pakito epidemiologiniai hepatitų B ir C infekcijos plitimo ypatumai. Šie pokyčiai stebimi ir Lietuvoje. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų teigimu, oficialioji statistika neatspindi realios situacijos. Atliktų serologinių tyrimų duomenimis, faktinis susirgimų skaičius yra 6 kartus didesnis, nei registruojamas.

Renginio metu vyko pasisakymai ir diskusija apie galimybę užsikrėsti virusiniais hepatitais skirtingais keliais (kraujo recipientai, kraujo donorai, chirurginės operacijos, medikai, tatuiruočių darymas, narkotikų vartojimas). Konferencijoje buvo kalbama ne tik apie šiuolaikiškas hepatitų B ir C diagnostikos ir gydymo problemas bei perspektyvas, bet ir aptariami gydymo principai, gydymo kompensavimo galimybės, pacientų teisių įgyvendinimas, nėščiųjų tyrimai, profilaktiniai skiepijimai ir kitos, su virusiniais hepatitais susijusios temos.

Konferencijos dalyviai konstatavo, kad yra būtina tobulinti virusinių hepatitų stebėseną ir epidemiologinę priežiūrą Lietuvoje ir stiprinti jų valdymą bei kontrolę.

Konferencijos vaizdo įrašas http://www.internetinetv.lt/?View=PostCollection/ViewPost&&k=0&q=&s=0&c=0&a=-1&z=&id=350

Konferencijos IŠVADOS ir REKOMENDACIJOS

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

Renginio akimirkos