2010.07.26
Lietuvoje meningito atvejų kol kas neužregistruota
Šių metų liepos 22 dieną Latvija pranešė apie serozinio meningito protrūkį šalies rytuose, daugiausia atvejų – Daugpilio regione, kuris ribojasi su Lietuvoje esančiais Zarasų ir Rokiškio rajonais. Tačiau mūsų šalyje per praėjusį mėnesį meningito atvejų neužregistruota.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2009 metų sausio – birželio laikotarpiu Lietuvoje užregistruoti 55 virusinio meningito atvejai, šiemet atitinkamai – 34. Latvijos serozinio meningito protrūkio metu šiais metais vien per nepilną liepos mėnesį Daugpilyje ir jo regione užregistruoti 37 susirgimai, iš viso šalyje minėtu laikotarpiu – 42 atvejai. Su Daugpilio regionu besiribojančiuose Zarasų ir Rokiškio rajonuose iki liepos mėnesio nebuvo registruotas nei vienas susirgimo atvejis.
Iki šio protrūkio didžiausias registruotas Latvijoje buvo 2006-ųjų serozinio meningito protrūkis, kurio metu užregistruoti virš 500 atvejų (daugiau nei pusė jų – Daugpilio regione). Tiek prieš ketverius metus, tiek šiemet protrūkius sukėlė enterovirusai, tačiau skirtingų rūšių.
Meningitas – tai infekcinis nervų sistemos susirgimas, labiausiai pažeidžiantis minkštuosius smegenų dangalus ir sąlygojantis jų uždegimą bei smegenų skysčio infekcinius ir uždegiminius pakitimus. Seroziniai meningitai – tai grupė galvos smegenų dangalų uždegiminių ligų, kurioms būdinga skirtinga etiologija ir serozinis uždegimas.
Liga serga įvairaus amžiaus bei lyties asmenys, tačiau bakteriniu meningitu dažniau serga vaikai ir paaugliai. Kai kuriems sukėlėjams būdingas susirgimų sezoniškumas, pvz., susirgimų meningokokiniu meningitu padaugėja žiemą ir pavasarį, o enterovirusų sukeltos ligos (kaip ir minėti atvejai) dažnesnės vasarą ir rudenį.
Virusinio meningito sukėlėjai paplitę plačiau, ir juo turėtų būti sergama dažniau, tačiau ne visi susirgę asmenys patenka į ligoninę - lengvų formų atveju kartais visiškai ir gana greitai pasveikstama, todėl tikslių duomenų apie sergamumą virusiniu meningitu nėra. Virusais užsikrečiama su įkvepiamu oru, į kurį šie patenka ligoniui kosint, čiaudint (oro-lašelinis būdas) arba per burną (su maistu, per neplautas rankas).
Kontaktinis asmuo:
Silvija Ramanauskienė
Švietimo ir komunikacijos skyrius
atgal











