Vasara neįsivaizduojama be atostogų, iš kurių tikimasi poilsio, naujų įspūdžių ir nerūpestingumo. Svajonių poilsį užtikrina ne tik kruopščiai išsirinkta kelionės vieta, reikalingų daiktų sąrašas, gera kompanija, bet ir garantija, kad kelionės neapkartins nelaukiami sveikatos sutrikimai. Todėl pravartu žinoti, kaip reikėtų pasirūpinti savo sveikata prieš vykstant į kelionę, jos metu ir po jos.

Sveikatos apsaugojimas kelionėje nėra vien tik pasiskiepijimas nuo kai kurių pavojingų ligų. Tai – ir keliautojo sveikatos įvertinimas, kelionės maršruto analizė, žinojimas, ką daryti užklupus ligai kelionėje ir galiausiai – elgesys grįžus iš kelionės. Daugelyje šalių pagrindine ir būtina informacija keliautojui išlieka vaistų ypatingai maliarijos profilaktikai vartojimas ir jų pašalinės reakcijos; vakcinos, poimunizacinės reakcijos.

Literatūros duomenimis, tropinės ligos, išliekančios pavojingiausiomis tarp grįžusių keliautojų susirgimų, yra maliarija, vidurių šiltinė, žaibinis virusinis hepatitas, kepenų amebiazė, leptospirozė. Keliautojų diarėjos (viduriavimas) registruojamos 5 mln. atvejų pasaulyje per metus.

Lietuvoje irgi registruojamos įvežtinės infekcijos: dažniausios keliautojų, vartojusių nesaugius maisto produktus ir vandenį, diarėjos. Pastaraisiais metais padažnėjo šigeliozės ir salmoneliozės įvežtinių atvejų. Taip pat diagnozuotos amebiazė, vidurių šiltinė, maliarija, tropinė, pavieniai leišmaniozės atvejai; virusinio hepatito A įvežtiniai atvejai rūkiusiems kelionėje kaljaną, nepasiskiepijusiems prieš išvykstant ir nieko nežinojusiems apie šio viruso plitimą per vandenį, jūros gėrybes, ypač moliuskus.

Ne visos iš minėtų ligų yra valdomos skiepais, tačiau nuo dalies jų galima apsisaugoti vakcinomis. Hepatitas A yra labiausiai vakcinomis valdomas susirgimas tarp keliautojų. Aktyvi imunizacija hepatito A vakcina gali apsaugoti nuo šio susirgimo iki 20-30 metų. Ši liga paplitusi visame pasaulyje, išskyrus Šiaurės Amerikos, Šiaurės ir Vakarų Europos, kai kurias Pietų ir Rytų Europos šalis, Australiją, Japoniją.

Kita pavojinga liga – vidurių šiltinė. Pagrindiniai infekcijos perdavimo faktoriai yra užkrėstas vanduo ir maistas. Dažniausi klinikiniai ligos simptomai - karščiavimas, galvos skausmas ir kosulys. Labai svarbi šio susirgimo profilaktika: saugaus maisto ir vandens vartojimas; vakcinacija, vykstantiems į besivystančias šalis, kur primityvios sanitarinės sąlygos arba planuojama pirkti maistą vietiniuose restoranuose ar pas gatvės pardavėjus. Vakcinų efektyvumas siekia iki 70 proc.

Tačiau viena pavojingiausių užkrečiamųjų ligų, nuo kurios vakcina dar neišrasta – maliarija, dar vadinama pelkių karštine. Imlumas susirgti maliarija yra visuotinis: suserga visi užsikrėtę, gyvenantys endeminėse vietovėse. Lietuvoje maliarija registruojama tik įvežtinė jau nuo 1957 m., pusę visų atvejų sudaro tropinė maliarija.

Maliarija susirgimo pradžioje gali simuliuoti gripą ir kitas peršalimo ligas su būdingu ryškiu prakaitavimu. Ligai būdingas maliarinio drugio priepuolis: sinchroninis, kas 48 val. arba 72 val. besikartojantis karščiavimas, nerimas, apatija, galvos skausmas, mialgijos (stiprus raumenų skausmas), diarėja, vėmimas, didelis prakaitavimas, silpnumas, euforija. Sukarščiavus būtina tuojau pat (per 24 val.) kreiptis į gydytoją specialistą diagnozei patvirtinti ir gydyti.

Maliarijos išvengti padeda saugojimasis, kad neįkąstų maliariją platinantys uodai, bei tam tikrų vaistų vartojimas. Gydytojo paskirtas vienas iš preparatų turi būti pradedamas gerti vieną kartą per savaitę prieš išvykstant, visą buvimo laiką ir 4 savaites sugrįžus. Konkretus preparatas parenkamas, priklausomai nuo endeminėje zonoje esamos rizikos, vaisto rezistentiškumo, pašalinių reiškinių, lydinčių susirgimų, amžiaus.

Bendrai išvengti visų susirgimų kelionėje padeda žinojimas, jog besivystančiose šalyse saugus maistas yra gerai išvirtas, o vanduo saugus tik 10 min. virintas arba chloruotas. Į kelionę pasiimti reikėtų medicininį rinkinį su peroraliniais rehidrataciniais tirpalais. Pastebėjus gastrointestininius negalavimus, kreiptis į medikus, jeigu yra galimybė, atlikti išmatų bakterijų ir parazitų tyrimus, laikytis griežtos asmens bei tualetų higienos.

Jei reikalinga vakcinacija, pasirūpinti tuo ne vėliau kaip 3-4 savaites iki išvykimo. Patariama aktyviai domėtis šalimi, į kurią vykstama. Grįžus į namus, svarbu nepamiršti kelionėje buvusių sveikatos sutrikimų ir pasikonsultuoti su gydytoju, atlikti tyrimus. Nesigydykite patys, neįgnoruokite retų infekcijų, kurios dėl padidėjusio keliautojų į kitus kraštus srauto gali išplisti ir Lietuvoje.

Kontaktinis asmuo:

Silvija Ramanauskienė

Švietimo ir komunikacijos skyrius