Patarimai keliautojams

Pasirinkite šalį į kurią keliausite
Informacija atnaujinta (2015-08-10)

Vakcinacija – tai vakcinos įskiepijimas asmeniui siekiant, kad susidarius specifiniam imunitetui, žmogus taptų atsparus konkrečiai užkrečiamai ligai.
Skiepijimai – viena ekonomiškai efektyviausių profilaktikos priemonių. Profilaktika skiepijimais daug pigesnė nei gydymas tiek asmeniui, tiek visuomenei. Keliautojams siūloma imunoprofilaktika kaip galimybė išvengti užkrečiamųjų ligų keliaujant, ypač užsienio šalyse.
Įvertinęs kiekvieno keliautojo individualią riziką, gydytojas nustato, kokie skiepai ar kitos profilaktikos priemonės reikalingos, bei rekomenduoja apsaugos priemones ligoms išvengti.
Keliautojams kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas rekomenduojama iki kelionės likus 4-6 savaitėms, kadangi imunitetui susiformuoti po skiepijimų reikalingas tam tikras laikotarpis. Tačiau jei iki kelionės liko mažiau laiko, vis tiek rekomenduojama kreiptis į gydytoją, nes kai kurie skiepijimai gali būti atliekami ir likus mažiau laiko iki kelionės.
Nėra bendros skiepijimų schemos visiems keliautojams. Skiepijimų schema nustatoma kiekvienam keliautojui individualiai. Prieš kelionę, vertinant kokie skiepijimai reikalingi, pirmiausiai turėtų būti atsižvelgiama į tai ar reikalingos revakcinacijos (pirmiausiai difterijos, stabligės poliomielito, kt.). Kiti faktoriai, lemiantys pasirinkimą: užkrečiamosios ligos rizika, asmens amžius, sveikatos būklė ir ankstesni skiepijimai, kiti rizikos faktoriai, kelionės tikslas, trukmė, sunkios nepageidaujamos reakcijos į ankstesnius skiepijimus, rizika užkrėsti kitus žmones, skiepijimų kaina. Jei keliauja vaikai, reikėtų įsitikinti, kad jie paskiepyti pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.
 
Skiepijimai keliautojams sąlyginai skirstomi taip:
Kategorija Užkrečiamoji liga
1. Planiniai skiepijimai Difterija/stabligė/kokliušas
Hepatitas B
B tipo Haemophilus influenzae infekcija
Žmogaus papilomos viruso infekcija a
Gripas b
Tymai, epideminis parotitas, raudonukė
Pneumokokinė infekcija
Poliomielitas
Tuberkuliozė c
Rotavirusinė infekcija a
Vėjaraupiai a
2. Rekomenduojami skiepijimai Cholera
Hepatitas A d
Meningokokinė infekcija d
Pasiutligė
Erkinis encefalitas d
Japoniškas encefalitas d
Vidurių šiltinė
Geltonasis drugys d
3. Privalomieji skiepijimai Geltonasis drugys
Meningokokinė infekcija ir polio: vykstantiesiems į Meką (Saudo Arabija)
a kai kuriose šalyse  naudojamas kaip planinis skiepas
b planinis skiepas kai kurioms amžiaus ir rizikos grupėms
c nebenaudojamas kaip planinis skiepas daugumoje išsivysčiusių šalių
d naudojamas kaip planinis skiepas didelės rizikos šalyse

 
Privalomuosius skiepijimus reglamentuoja Tarptautinės sveikatos taisyklės. Skiepijant nuo geltonojo drugio, siekiama dviejų tikslų: apsaugoti keliautojus nuo susirgimo geltonuoju drugiu ir apsaugoti šalis nuo šios ligos įvežimo galimybės.
Nuo meningokokinės infekcijos privalu skiepytis piligrimams, vykstantiems į Meką (Hadžį, Umrą), kai kuriose šalyse - grįžtantiems iš šios vietovės.
Apie visus atliktus skiepus turėtų būti pažymėta Tarptautiniame skiepijimų sertifikate.


Informacija apie užkrečiamąsias ligas, nuo kurių skiepijama
 
CHOLERA

Paplitimas
Cholera daugiausia registruojama besivystančiose šalyse, kur yra blogos sanitarinės sąlygos ir trūksta geriamo vandens, bei karo nuniokotose teritorijose, ypač Afrikoje ir Azijoje, kiek mažiau Vidurio ir Pietų Amerikoje (1 paveikslas). Išsivysčiusiose šalyse pasitaiko tik įvežtinių atvejų.

Rizika keliautojams
Rizika užsikrėsti cholera keliautojams labai maža net ir tose šalyse, kur registruojami susirgimai. Didelė rizika gali būti humanitarinę pagalbą teikiantiems darbuotojams stichinių nelaimių vietovėse, pabėgėlių stovyklose ir pan.

Skiepijimas
Skiepytis gali būti rekomenduojama tik tiems, kuriems yra ypač didelė rizika užsikrėsti. Rekomenduojama tik geriamoji vakcina nuo choleros. Inaktyvuota geriamoji choleros vakcina pasižymi tam tikru apsauginiu poveikiu ir prieš E.Coli ir kartu - “keliautojų diarėja”. Vis tik šios vakcinos efektyvumas po dviejų vakcinos dozių yra trumpalaikis (tik pirmuosius 6 mėn. jis siekia 85-90%), todėl net ir pasiskiepijus būtina vengti nesaugaus maisto ir vandens.

 
1 pav. Teritorijos, kuriose registruojami choleros protrūkiai, 2010-2014 m.


DIFTERIJA

Paplitimas
Difterija paplitusi visame pasaulyje, tačiau dėl ilgalaikių planinių skiepijimų retai nustatoma ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. XX amžiaus 10-ajame dešimtmetyje difterijos epidemija buvo registruota Rytų Europos šalyse.

Rizika keliautojams
Šia liga gali užsikrėsti nepilnai paskiepyti ar neskiepyti asmenys.

Skiepijimas
Skiepai nuo difterijos reikalingi atsižvelgiant į paciento amžių: skiepijama pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių ir suaugusieji praėjus 5 – 10 metų nuo paskutinio skiepo.

 
EPIDEMINIS PAROTITAS

Paplitimas
Paplitęs daugelyje pasaulio teritorijų. Sergamumo rodiklis pasaulyje svyruoja nuo 100  iki 1000 atvejų 100 tūkst. populiacijos, su registruojamais sergamumo pakilimais kas 2 -5 metus.

Rizika keliautojams
Šia liga gali susirgti nepilnai paskiepyti ar neskiepyti asmenys.

Skiepijimas
Skiepijama pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių. Vaikai ir suaugusieji, neskiepyti ar neturintys duomenų apie skiepijimą, skiepijami kombinuota tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina.

 
ERKINIS ENCEFALITAS

Paplitimas
Paplitimas didžiausias Baltijos šalyse, Slovėnijoje, Rusijoje. Kitos šalys, kuriose buvo užregistruoti atvejai ir tos, kuriose didesnis infekuotų erkių paplitimas, yra Albanija, Austrija, Baltarusija, Bosnija, Bulgarija, Kinija, Kroatija, Danija, Suomija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Italija, Mongolija, Norvegija, Lenkija, Korėjos Respublika, Rumunija, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Švedija, Šveicarija, Turkija ir Ukraina.

Rizika keliautojams
Keliautojai gali užsikrėsti endeminėse teritorijose sezono metu, paprastai – nuo pavasario iki ankstyvo rudens (balandžio – lapkričio mėn.), ypač stovyklaudami gamtoje (kaimo ir miškingose vietovėse).

Skiepijimas
Skiepijama inaktyvinta erkinio encefalito vakcina.

 

GELTONASIS DRUGYS

Paplitimas
Paplitęs kai kuriose Afrikos bei Centrinės ir Pietų Amerikos šalyse (žr. 2 pav.).

Rizika keliautojams
Galima užsikrėsti endeminėse teritorijose, ypač jei lankomasi neurbanizuotose, drėgnose ir šiltose savanose, miškingose teritorijose (džiunglėse) arba miestuose protrūkių metu. Riziką galima šiek tiek sumažinti taikant saugos priemones nuo moskitų įkandimų.

Skiepijimas
Vykstant į tam tikras šalis skiepytis nuo geltonojo drugio privaloma, į kitas tik rekomenduojama. Skiepijama gyva geltonojo drugio vakcina (efektyvumas siekia iki 100%). Neskiepijami jaunesni kaip 9 mėn. kūdikiai, nėščios moterys. Tarptautinis skiepijimo pažymėjimas įsigalioja praėjus 10 dienų po vakcinacijos. Skiepytis rekomenduojama visiems vyresniems nei 9 mėnesių amžiaus asmenims vykstantiesiems į endemines geltonojo drugio šalis (kuriose yra geltonojo drugio plitimo rizika) (žr. 1 – 2 pav.).

Geltonojo drugio endeminės teritorijos (pagal PSO):
  • Afrikoje: AngolaS, BeninasS, Bisau-GvinėjaS, BeninasS, Burkina FasoS, BurundisS, Centrinės Afrikos RespublikaS, Čadas, Dramblio Kaulo KrantasS, Etipiopija, GabonasS, Gambija, Gana, Gvinėja, KamerūnasS, Kenija, KongasS, Kongo Demokratinė RespublikaS (anksčiau Zairas), LiberijaS, MalisS, Mauritanija, Nigerija, NigerisS, Pusiaujo Gvinėja, RuandaS, Senegalas, Siera LeonėS, Pietinis Sudanas, Sudanas, TogasS, Uganda.
  • Centrinėje ir Pietų Amerikoje: Argentina, Bolivija, Brazilija, Ekvadoras, Gviana, Kolumbija, Panama, Paragvajus, Peru, Prancūzijos GvianaS, Surinamas, Trinidadas ir Tobagas, Venesuela.
Sšalys - geltonojo drugio endeminės teritorijos, kuriose iš visų atvykstančiųjų, vyresnių kaip 6 mėn.-1 metų, reikalaujama skiepijimo nuo geltonojo drugio sertifikato.

Jeigu šalis nereikalauja sertifikato apie atliktus skiepus nuo geltonojo drugio tai dar nereiškia, kad šioje teritorijoje nėra rizikos užsikrėsti geltonojo drugio karštligę
 
2 pav. Geltonojo drugio endeminės teritorijos Afrikos žemyne, PSO, 2015 m.



3 pav. Geltonojo drugio endeminės teritorijos Pietų Amerikos žemyne, PSO, 2013 m.


Kai kuriose pasaulio šalyse skiepijimo nuo geltonojo drugio sertifikato reikalaujama tik iš atvykstančiųjų iš infekuotų teritorijų ir keliavusiųjų tranzitu per jas (nereikalaujama atvykstant iš Lietuvos ar iš kitų Europos šalių). Dauguma skiepijimo sertifikato reikalaujančių šalių naudojasi PSO paskelbtu geltonojo drugio endeminių teritorijų sąrašu (žr. 1 lentelę), kitos yra sudariusios savo teritorijose naudojamus ir nuolat papildomus infekuotų šalių sąrašus (žr. Šalių (teritorijų) sąrašą ir išvykstantiems į jas rekomenduojamus/ būtinus skiepus bei maliarijos profilaktiką).
 
1 lentelė
ŠALYS Infekuotos geltonojo drugio šalys Šalys, reikalaujančios skiepijimo nuo geltonojo drugio sertifikato iš keliautojų, atvykstancių iš infekuotų teritorijų Šalys reikalaujančios skiepijimo nuo geltonojo drugio sertifikato iš visų keliautojų
Afganistanas   taip  
Albanija   taip  
Alžyras   taip3  
Angola taip   taip
Angila   taip3  
Antigva ir Barbuda   taip  
Argentina taip    
Australija   taip3  
Bahamos   taip3  
Bahreinas   taip3  
Bangladešas   taip  
Barbadosas   taip3  
Belizas   taip  
Beninas taip   taip
Butanas   taip3  
Bolivija taip taip  
Botsvana   taip3  
Brazilija taip    
Brunėjaus Darusalamas   taip3  
Burkina Faso taip   taip
Burundis taip   taip
Kambodža   taip3  
Kamerūnas taip   taip
Keip Verdas   taip3  
Centrinės Afrikos Respublika taip   taip
Čadas taip taip  
Kinija   taip3  
Kalėdų sala   taip  
Kolumbija taip    
Kongas taip   taip
Kongo Demokratinė Respublika (Zairas) taip   taip
Kosta Rika   taip  
Dramblio kaulo krantas taip   taip
Džibutis   taip  
Dominika   taip3  
Ekvadoras taip taip  
Egiptas   taip3  
Salvadoras   taip  
Pusiaujo Gvinėja taip taip3  
Eritrėja   taip  
Etiopija taip taip3  
Fidžis   taip3  
Prancūzijos Gviana taip   taip3
Prancūzijos Polinezija   taip3  
Gabonas taip   taip
Gambija taip taip  
Gana taip taip3  
Grenada   taip3  
Gvadelupė   taip3  
Gvatemala   taip  
Gvinėja taip taip  
Bisau Gvinėja taip   taip 
Gviana taip taip  
Hondūras   taip3  
Indija   taip  
Indonezija   taip  
Iranas   taip  
Irakas   taip  
Jamaika   taip3  
Jordanija   taip  
Kazachstanas   taip  
Kirgizija   taip3  
Kenija taip taip  
Kiribatis   taip3  
Lao Liaudies Demokratinė respublika   taip  
Libanas   taip3  
Lesotas   taip3  
Liberija taip   taip
Libija   taip  
Madagaskaras   taip  
Malavis   taip3  
Malaizija   taip3  
Maldyvai   taip3  
Malis taip   taip
Malta   taip  
Martinika   taip  
Mauritanija taip taip  
Mauricijus   taip3  
Majotas   taip  
Meksika   taip3  
Monseratas   taip  
Mozambikas   taip  
Mianmaras (Birma)   taip3  
Namibija   taip  
Nauru   taip  
Nepalas   taip  
Nyderlandai   taip  
Naujoji Kaledonija   taip3  
Nigeris taip   taip
Nigerija taip taip  
Niujė   taip  
Omanas   taip3  
Pakistanas   taip3  
Panama taip    
Papua-Naujoji Gvinėja   taip  
Paragvajus taip    
Peru taip    
Filipinai   taip3  
Pitkerno sala   taip  
Ruanda taip   taip
Rejunjonas   taip3  
Šv. Baltramiejaus sala      taip3  
Šv. Elenos sala   taip  
Šv. Kristoferis ir Nevis   taip  
Šv.  Liusija   taip  
Šv. Viancentas ir Grenadinai   taip  
Šv. Martinas   taip3  
Samoa   taip3  
San Tomė ir Principė    taip3  
Saudo Arabija   taip  
Senegalas taip taip3  
Seišeliai   taip3  
Siera Leonė taip   taip
Singapūras   taip3  
Salemono salos   taip  
Somalija   taip  
Pietų Afrika   taip3  
Pietų Sudanas taip    
Šri Lanka   taip3  
Sudanas taip taip  
Surinamas taip taip  
Svazilandas   taip  
Tailandas   taip3  
Rytų Timoras   taip  
Togas taip   taip
Trinidadas ir Tobagas taip (Trinidadas) taip3  
Tunisas   taip  
Uganda taip taip  
Tanzanija   taip3  
Venesuela taip    
Vietnamas   taip  
Valis ir Futuna   taip3  
Jemenas   taip  
Zambija   taip3  
Zimbabvė   taip  
 3 geltonojo drugio vakcinacijos reikalavimas keliaujantiems tranzitu  per infekuotą šalį.
 
SEZONINIS GRIPAS

Paplitimas
Paplitęs visame pasaulyje. Ši infekcija kasmet paliečia apie 5–10% suaugusiųjų ir 20–30% vaikų. Vidutinėse platumose šiaurės pusrutulyje gripas yra sezoninis susirgimas dažniausiai pasireiškiantis žiemos mėnesiais: nuo lapkričio iki balandžio, o pietų pusrutulyje nuo balandžio iki rugsėjo. Atogrąžų srityje nėra aiškaus sezoniškumo ir gripo virusas cirkuliacija ištisus metus su keliais sergamumo pakilimais lietaus sezono metu.

Rizika keliautojams
Vykstantieji į šalis, kur registruojamas padidėjęs sezoninis sergamumas gripu, gali susirgti šia liga. Keliaujantiesiems gripo rizika yra didesnė, nes jie daugiau būna uždarose patalpose bei dažniau lankosi žmonių susibūrimo vietose. Gripo rizikos grupėms priskiriami senyvi žmonės; taip pat sergantieji lėtinėmis kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemos, inkstų ligomis, cukriniu diabetu; asmenys, kuriems dėl kokių nors priežasčių susilpnėjusi imuninė sistema; sveikatos priežiūros darbuotojai; besilaukiančios moterys.

Skiepijimas
Gripo viruso antigeninės savybės nuolat kinta, tad skirtingais metų laikais Šiauriniame ir Pietiniame pusrutuliuose, gali būti reikšmingų skirtumų tarp vyraujančių gripo padermių, todėl prieš skiriant vakciną rekomenduojama atsižvelgti, į kurį pusrutulį keliaujama. Tarptautiniu lygiu vartojamų vakcinų sudėtyje yra trijų skirtingų inaktyvintų virusinių padermių, kurių sudėtis yra peržiūrima kas 6 mėnesius siekiant užtikrinti apsaugą nuo vyraujančių padermių konkrečiu gripo sezonu. Sezoninės gripo vakcinos neapsaugo nuo paukščių gripo. Geriausia, jei rizikos grupėms priklausantys asmenys, vykstantys iš Šiaurės į Pietų pusrutulį prieš prasidedant (arba ką tik prasidėjus) gripo sezonui, pasiskiepytų tam pusrutuliui skirta vakcina 2 savaites prieš kelionę arba iš karto atvykę.

 
B TIPO HAEMOPHILUS INFLUENZAE INFEKCIJA

Paplitimas
Paplitusi visame pasaulyje. Šalyse, kur planine tvarka skiepijami kūdikiai ir vaikai, retai registruojami susirgimai šia liga. Tačiau ši infekcija sąlygoja 7-8 mln. pneumonijos atvejų ir tūkstančius mirčių besivystančiose šalyse.

Rizika keliautojams
Gali užsikrėsti ir susirgti jaunesni kaip 5 metų amžiaus vaikai, ypač ekonomiškai išsivysčiusių šalių, vykstantys į mažiau išsivysčiusias šalis.

Skiepijimas
Kūdikiai ir vaikai skiepijami pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių.

 
HEPATITAS A

Paplitimas
Hepatitas A paplitęs visame pasaulyje, ypač ten  kur prastos sanitarinės sąlygos (4 paveikslas).

Rizika keliautojams
Hepatitas A - viena dažniausių užkrečiamųjų ligų, kuriomis gali užsikrėsti keliautojai. Ji ypač aktuali išsivysčiusių šalių gyventojams, vykstantiems į mažiau išsivysčiusias šalis. Didelė rizika yra keliautojams, kurie gyvena blogose sanitarinėse sąlygose ar neturi galimybių vartoti tik saugų geriamąjį vandenį ir maistą.

Skiepijimas
Skiepai nuo hepatito A rekomenduojami visiems vyresniems nei 1 metų asmenims vykstantiesiems į endemines hepatito A teritorijas. Saugi ir labai efektyvi hepatito A vakcina vartojama nuo 1992 m. Skubiu atveju pirmoji vakcina gali būti skiriama netgi ir išvykimo dieną, tačiau paprastai skiepijama likus 2-4 savaitėms iki kelionės, antroji dozė skiriama po 6-24 mėn. Tokia skiepijimo schema užtikrina imunitetą ne mažiau kaip 10 metų.

4 pav. Hepatito A rizikos teritorijos, PSO, 2012


HEPATITAS B

Paplitimas
Paplitęs daugelyje pasaulio šalių, išskyrus kai kurias Šiaurės Amerikos, Šiaurės ir Vakarų Europos šalis, Australiją, Naująją Zelandiją (5 paveikslas).

Rizika keliautojams
Potenciali hepatito B rizika yra visiems asmenims išvykstantiems į endemines hepatito B teritorijas, nes kiekvienam, ypač išvykstančiam ilgesniam laikui, gali prireikti medicinos pagalbos. Ypač didelė hepatito B rizika yra asmenims, kontaktuojantiems su krauju ar kitais žmogaus organizmo skysčiais, turintiems nesaugių lytinių santykių. Rizikos grupei priskiriami sveikatos priežiūros darbuotojai, kontaktuojantys su pacientų krauju, asmenys, kuriems perpilama kraujo, atliekamos operacijos, įvairios medicininės ar kitos procedūros (akupunktūra, tatuiruotės ir kt.), bei vartojantieji intraveninius narkotikus. Besivystančiose šalyse hepatitas B gali plisti ir tiesioginio kontakto būdu, ypač jei yra nedidelių odos pažeidimų.

Skiepijimas
Naujagimiai ir kūdikiai skiepijami pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių.
Neskiepytiems asmenims skiriamos 3 vakcinos dozės (standartinė schema: pirmoji dozė, antroji po 1 mėn. ir trečioji po 6-12 mėn.). Kadangi hepatitui B būdingas ilgas inkubacinis periodas, pirmosios dvi vakcinos dozės gali būti skiriamos prieš kelionę, trečioji - grįžus iš jos.
Jei kelionė labai ilga, gali būti taikomos sutrumpintos skiepijimo schemos: pirmoji dozė, antroji po 1 mėn., trečioji po 2 mėn. ir papildoma dozė po 12 mėn. arba pirmoji dozė, antroji po 7 dienų ir trečioji po 21 dienos ir papildoma vakcina po 12 mėn.
Keliautojai, kuriems yra rizika užsikrėsti hepatito A ir hepatito B virusais, gali būti skiepijami kombinuota hepatito A ir hepatito B vakcina.
Pabaigtas hepatito B skiepijimo planas užtikrina apsaugą mažiausiai 25 metams, kartais net visam gyvenimui.

5 pav. Hepatito B rizikos teritorijos, PSO, 2012