Korupcijos pasireiškimo tikimybė – prielaida, kad tam tikri įstaigos veiklą veikiantys išoriniai ir (ar) vidiniai ir (ar) individualūs rizikos veiksniai sudarys galimybę atsirasti korupcijai.
Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas tai nuoseklus įvairių būdų ir metodų taikymas numatytais etapais, siekiant nustatyti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau - ULAC) veiklos sritis, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, identifikuoti konkrečius korupcijos rizikos veiksnius bei juos valdyti.
Korupcijos pasireiškimo tikimybė nustatoma, vadovaujantis:
-
Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 6 straipsniu;
-
Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1601 „Dėl Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos patvirtinimo“;
-
Valstybės ar savivaldybės įstaigų veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 2-170 „Dėl Valstybės ar savivaldybės įstaigų veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“.
Versija neįgaliesiems
LT
EN
