Užkrečiamos ligos

Užkrečiamųjų ligų pavadinimai abėcėlės tvarka

Šistosomatozė

Šistosomatozė (sinonimai – Bilharciozė, sraigių karštinė) yra siurbikių sukelta liga. Sukėlėjai Schistosoma (Bilharzia) yra Schistosomatidae šeimos atstovai, galintys pažeisti šlapimo, lytinius organus, virškinimo traktą, kepenis, blužnį, nervų sistemą. Šie susirgimai priklauso tropinių ligų grupei.
Šistosomatozė yra labai seniai žinoma žmonių liga. Esama duomenų, kad sukalkėjusių šistosomų kiaušinėlių buvo rasta Egipto mumijose, palaidotose 1300 m. pr. m. e.
 
Ligos sukėlėjas
Žmogui patogeniškos yra 5 šistosomų rūšys: Schistosoma  japonicum, S. mansoni, S.haematobium, S. intercalatum, S. mekongi.
Schistosomatidae šeimai priklausančios siurbikės yra vienintelės patogeniškos žmogui siurbikės, kurios turi patiną ir patelę. Patinėlių kūnas yra platus, bet trumpas (4–20 mm ilgio ir 0,5–1,2 mm pločio). Jo kraštai užsiriečia į pilvinę pusę sudarydami vagelę, kurioje glūdi plona ir ilga (7–26 mm ilgio ir 0,17–0,3 mm pločio) patelė. Lytiškai subrendusios patelės kiaušinėlius išskiria į smulkių venų spindį. Priklausomai nuo šistosomų rūšies kiekviena patelė išskiria nuo 100 iki 3000 kiaušinėlių per parą.

Ligos paplitimas
Susirgimai paplitę visuose žemės kontinentuose ir registruojami 77 pasaulio šalyse. Jie išplitę tarp 38º šiaurės ir 35º pietų platumos. Dažniausiai registruojami Afrikoje, Pietų Amerikoje, Pietryčių Azijoje, Pietvakarių Azijoje. Apie 80 proc. užsikrėtusių žmonių registruojama Afrikoje pietinėje Sacharos dalyje. Taip pat daug susirgimų registruojama Indijoje ir centrinės Kinijos kaimo vietovėse. Dėl dažnėjančios žmonių migracijos sergamumas šistosomatoze turi tendenciją plisti ir į kitas šalis.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šistosomatoze serga apie 200 mln. žmonių, daugiau kaip 500 mln. žmonių gyvena rizikos zonose ir turi pastovų pavojų užsikrėsti šia parazitoze. Kasmet nuo šių ligų miršta apie 1 mln. žmonių. Dažniausiai serga paaugliai.
Ši liga užima antrą vietą po maliarijos tarp tropinių ligų ir yra trečia tarp labiausiai paplitusių parazitinių ligų pasaulyje.
 
Infekcijos šaltinis
Infekcijos šaltinis yra sergantis šia liga žmogus, užsikrėtę naminiai ir laukiniai gyvūnai bei paukščiai, išskiriantys siurbikių kiaušinėlius su išmatomis arba šlapimu.

Gyvybinis ciklas
Visų šistosomų rūšių gyvybinis ciklas vyksta pagal vienodą schemą. Su išmatomis ar šlapimu šistosomų kiaušinėliai patenka į aplinką. Kad parazitas vystytųsi toliau, kiaušinėliai turi patekti į gėlą vandenį, kur iš jų išsilaisvina lervos (miracidijos). Jos laisvai plaukioja vandenyje, po to įsiskverbia į moliusko (sraigės) organizmą. Moliusko kūne lervos intensyviai dauginasi ir virsta kita lervine stadija – cerkarija. Priklausomai nuo vandens temperatūros bei siurbikių rūšies moliusko kūne cerkarijos susiformuoja per 2–12 savaičių. Kiekvieną parą iš užsikrėtusio moliusko išeina keletas tūkstančių cerkarijų.
Cerkarijos yra smulkios 0,2 mm ilgio lervos, turinčios uodegėlę ir gerai išsivysčiusias prasiskverbimo liaukas, kurios išskiria audinius tirpdančius fermentus. Cerkarijos laikosi viršutiniame vandens sluoksnyje. Čia jos nejudėdamos „laukimo pozoje“ gali išbūti keletą parų.
 
Žmogaus užsikrėtimo būdai
Į žmogaus organizmą šistosomų cerkarijos patenka per odą ar gleivinę maudantis, dirbant ryžių laukuose arba geriant užterštą vandenį.
Cerkarijos, išskirdamos audinius tirpdančius fermentus, per 2–15 minučių prasiskverbia į odą (gleivinę) ir patenka į kraujagysles. Jauni parazitai, patekę į žmogaus organizmą migruoja kraujagyslėmis, per širdį, plaučius, patenka į kepenis. Kepenyse lervos suauga ir poruojasi. Po to, priklausomai nuo šistosomų rūšies, jos migruoja į šlapimo pūslės ar žarnyno  kraujagysles, kur patelė pradeda išskirti kiaušinėlius.
Praėjus 20–30 dienų po užsikrėtimo šistosomos jau parazituoja joms būdingose parazitavimo vietose. Žmogaus organizme šistosomos gali parazituoti 3–10 metų, kartais net iki 30 metų.

Klinika
Ligos pradžioje cerkarijoms skverbiantis į odą atsiranda odos paraudimas, taškinis išbėrimas bei niežulys.
Ūmi ligos stadija vystosi, kai organizme migruoja dar nesubrendusios šistosomos. Ši stadija yra panaši visoms šistosomų rūšims. Gali būti aukšta temperatūra (apie 39 °C), bendras silpnumas, kosulys, gali padidėti kepenys, kraujyje padaugėti leukocitų, eozinofilų. Ūmi ligos stadija dažniausiai trunka 1–2 savaites. Ji sunkesnė ir labiau išreikšta būna vaikams. Lėtinė ligos stadija vystosi, kai žmogaus organizme parazituoja suaugusios siurbikės. Labiausiai organus pažeidžia parazitų kiaušinėliai, kurie kaupiasi įvairių organų kraujagyslių spindyje. Ligos simptomai priklauso nuo siurbikės parazitavimo vietos.Šlapimo takų šistosomatozė (sukėlėjas S.haematobium) pažeidžia šlapimo pūslės, šlapimtalių bei lytinių latakų sieneles. Pirmas šio susirgimo požymis yra terminalinė hematurija, tai yra kraujo pasirodymas šlapinimosi pabaigoje. Vėliau vystosi šlapimo ir lytinių organų sistemos pažeidimai, moterims galimi menstruacinio ciklo sutrikimai, persileidimai. Kiaušinėliai patenka į šlapimo pūslės vidų ir su šlapimu išsiskiria į aplinką.Sergant žarnyno šistosomatoze (sukėlėjai S. mansoni, S.japonicum, S. intercalatum, S. mekongi) būdingas viduriavimas, pilvo skausmai. Ligai progresuojant atsiranda  kraujavimas iš storosios žarnos, pilvo pūtimas (meteorizmas), svorio kritimas, dalinis ar pilnas žarnos nepraeinamumas, vystosi kepenų cirozė, peritonitas. Labai padidėja blužnis. Žarnine šistosomatoze ypač sunkiai serga vaikai. Parazitai gyvena žarnų kraujagyslėse, todėl parazitų kiaušinėliai į aplinką išsiskiria su išmatomis.

Kaip liga nustatoma ?
Šistosomatozių diagnostika remiasi epidemiologiniais duomenimis (lankymasis endeminėse šalyse), klinikiniais simptomais ir laboratorinių tyrimų rezultatais.
Galutinė diagnozė nustatoma suradus išmatose, šlapime ar biopsinėje medžiagoje šistosomų kiaušinėlių.
Diagnozei nustatyti taip pat naudojami įvairūs kraujo imunologiniai testai: precipitacijos testas, IFA, ELISA ir RIA (su kiaušinėlių ir suaugusių siurbikių antigenais). Tačiau šie testai yra nepakankamai specifiški, todėl nėra plačiai naudojami. 
 
Profilaktika
Keliaujant į šalis, kur galima užsikrėsti šistosomatozia, reikėtų laikytis tam tikrų atsargumo priemonių:
 
  • Vengti maudytis ar braidyti gėlo vandens telkiniuose. Geriausia maudytis vandenyne, jūroje ar saugiuose plaukimo baseinuose.
  • Moliuskų (sraigių) daugiausia sekliuose vandenyse, kur jie minta organinėmis medžiagomis bei vandens augmenija, mažiau – vietose, kur yra didesnė vandens srovė (pvz., upės viduryje).
  • Ypač vengti kontakto reikėtų su gėlu vandeniu šviesiu paros metu, kai cercarijos palieka moliuskus ir yra aktyviausios.
  • Jei netyčia lietėte gėlą vandenį ar buvote vandenyje trumpą laiką, išlipus iš vandens reikia greitai (energingais judesiais) patrinti odą su sausu rankšluosčiu ar skysčiu (losjonu) turinčiu alkoholio – taip sumažinsite cerkarijų įsiskverbimo galimybę.
  • Jei planuojate kelionę į džiungles ar dykumą, įsitikinkite, kad kelionė bus trumpa ir nereikės per karštį atsivėsinti tvenkinyje, upelyje ar kitame vandens telkinyje. Jei turėsite pereiti per upelius ir pelkes, užsimaukite ilgus neperšlampamus batus.
  • Jei keliaujate automobiliu sausuma, visada turėkite porą guminių pirštinių, tuo atveju, jei turėtumėte pasisemti vandens iš upės ar tvenkinio mašinos radiatoriui atvėsinti.
  • Gėrimui naudojamas vanduo turi būti virinamas (apie 10 min.), apdorojamas chloro tabletėmis ar filtruojamas, nes cerkarijos būdamos vandenyje gali įsiskverbti per burnos gleivinę. Vandens nukenksminimas su jodo tabletėmis negarantuoja, kad vanduo yra saugus ir kad jame nėra jokių parazitų.
  • Prausimuisi ir skalbimui naudojamas vanduo turėtų būti 5 minutes kaitinamas 65 °C temperatūroje arba vanduo talpykloje turi būti laikomas 2–3 paras, nes per šį laiką cerkarijos žūva. Tačiau reikėtų įsitikinti, kad vandens talpykloje nėra moliuskų (sraigių).
  • Maistui naudoti virtas daržoves. Vengti salotų, nes lapai gali būti nuplauti su užkrėstu vandeniu.
 
Parengė
Aušra Bartulienė
Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytoja epidemiologė       
 

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .