Užkrečiamos ligos

Užkrečiamųjų ligų pavadinimai abėcėlės tvarka

Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija

Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija - tai virusinė, dažniausiai, lėtinė liga, kai šios infekcijos sukėlėjas išlieka latentinėje fazėjė, tačiau veikiant rizikos veiksniams gali sukelti kliniškai įvairius odos, viršutinių kvėpavimo takų, lytinių organų sistemos gleivinių pažeidimus ar galimi ikivėžiniai ar vėžiniai susirgimai.

Šiuo metu žinoma daugiau kaip 200 žmogaus papilomos virusų tipų, iš kurių apie 40 tipų aptinkama lytinių organų gleivinėje. Kai kurie ŽPV tipai turi onkogeninių savybių. Tai reiškia, kad jie gali sukelti vėžį. Pagal onkogeniškumą ŽPV tipai skirstomi: žemos vėžio rizikos (6,11, 42,43,44) ir didelės vėžio rizikos (16,18, 31, 33, 35, 39, 45, 50, 51, 53, 55, 56, 58, 59, 64, 68). Mažos onkogeninės rizikos ŽPV  (ŽPV 6, 11 ir kt.) dažniausiai yra susiję su gerybinėmis nosies ir burnos ertmės, gerklės, gerklų, lytinių takų papilomomis bei odos karpomis. Didelės rizikos žmogaus papilomos virusai (ŽPV 16, 18 ir kt.) susiję su minėtos lokalizacijos vėžiniais susirgimas. Nustatytas aiškus ryšys tarp didelės onkogeninės rizikos ŽPV (ŽPV 16 ir 18) ir gimdos kaklelio vėžio. Vienas svarbiausių rizikos veiksnių, sąlygojančių gimdos kaklelio vėžio išsivystymą – ŽPV infekcija lytiniuose takuose. 99 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų yra susiję su genitaline ŽPV infekcija.
 
ŽPV infekcijos šaltinis ir rezervuaras yra užsikrėtęs ŽPV žmogus. ŽPV infekcija gali užsikrėsti tiek vyrai, tiek moterys.
 
ŽPV plinta:
  • Lytinių santykių (vaginalinių, oralinių, analinių) metu.
  • ŽPV plinta tiek per heteroseksualius, tiek per homoseksualius santykius.
  • ŽPV galima užsikrėsti visų rūšių ne tik lytinių santykių metu, bet ir bet kokio kontakto su užsikrėtusio žmogaus lyties organais metu.
  • Infekuota ŽPV motina virusą gali perduoti vaikui gimdymo metu.
  • Kontaktiniu būdu per odą bei gleivinių mikrotraumas.
 
Dažnai ŽPV užsikrėtę asmenys neturi jokių simptomų, tačiau jie infekuoti - viruso nešiotojai, t.y. virusą gali perduoti kitiems. Galima užsikrėsti iš karto ne vienu, bet keliais ŽPV tipais.  Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, ŽPV paplitimas įvairiose šalyse skirtingas ir priklauso nuo jaunimo seksualinio debiuto, seksualinių partnerių skaičiaus ir kitų veiksnių. ŽPV paplitimas skirtingose amžiaus grupėse gali skirtis 10 kartų. Teigiama, kad lytiškai aktyvūs žmonės bent kartą savo gyvenime yra susidūrę su ŽPV. Tyrimų duomenimis, netrukus po seksualinio debiuto (po pirmųjų lytinių santykių) jau randama ŽPV infekcija lytiniuose takuose. Net ir tie asmenys, kurie turėjo tik vieną lytinį partnerį taip pat galėjo užsikrėsti ŽPV.

 Daugumai ŽPV užsikrėtusių žmonių nėra jokių simptomų ir jie niekuo nesiskundžia. Maždaug apie 90 proc. ŽPV infekcijos atvejų per pora metų praeina savaime be jokio gydymo. Tais atvejais, kai ŽPV infekcija pasilieka organizme, neretai ji sukelia lėtinį uždegimą ar įvairias sveikatos problemas, kurios priklauso nuo ŽPV tipo. Ilgainiui ŽPV organizme gali sukelti audinių supiktybėjimą ir vėžį. Sveikatos problemos, kurias sukelia skirtingi ŽPV tipai – tai odos ir genitalijų karpos (makšties, varpos, išangės, tarpvietės ir kt.); gerklės, gerklų papilomatozė; makšties, varpos, išangės vėžys; gimdos kaklelio vėžys; tonzilių, liežuvio ir kt. vėžys.

 ŽPV sukeltomis odos karpomis užsikrečiama tiesioginio kontakto su infekuotu asmeniu metu. Inkubacijos laikotarpis dažniausiai trunka 2-3 mėnesius.

 ŽPV sukeltomis genitalinėmis karpomis užsikrečiama lytinių santykių metu. Inkubacijos laikotarpis trunka nuo 1 iki 8 mėnesių. Daugumai (apie 75 proc.) lytiškai kontaktavusių su asmenimis, sergančiais genitalinėmis karpomis, pasireiškia ŽPV klinikinių simptomų. ŽPV genitalinės karpos dažniau paplitusios tarp seksualiai aktyvių žmonių, ypač tų, kurie dažnai keičia lytinius partnerius. Infekuotumas ŽPV priklauso nuo lytinių partnerių skaičiaus, ir didėja didėjant partnerių skaičiui.

Didelės onkogeninės rizikos ŽPV tipai (ŽPV 16 ir 18) kartu su kitais veiksniais sąlygoja gimdos kaklelio vėžį. Ikivėžiniai gimdos kaklelio pažeidimai taip pat susiję su ŽPV infekcija. Gimdos kaklelio vėžio išsivystymo rizika yra nedidelė, jei laiku diagnozuojami ir gydomi gimdos kaklelio ikivėžiniai pažeidimai. Skiepai nuo ŽPV mažina riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Rekomenduojama skiepyti mergaites (9-13 metų), t.y. iki seksualinių santykių pradžios.

Viršutinių kvėpavimo takų, ypač gerklų, papilomatozė gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms. Suaugusieji dažniausiai užsikrečia tiesioginio, taip pat ir orogenitalinio kontakto metu nuo infekuoto partnerio. Vaikus, manoma, kad užkrečia infekuotos motinos per gimdymą ar kitais būdais.

Asmenys, kuriems būdingas pirminis ar antrinis ląstelinis imunodeficitas, priklauso didelės rizikos grupei. Tokiems asmenims dažniau būna papilomų ir karpų, po gydymo kurso jos dažniau atsinaujina, progresuoja.

Virusų tipai, rizikos veiksnių įvairovė, žmogaus imuninis atsakas nulemia, ar ŽPV infekcija ilgainiui išnyks, formuosis gerybiniai atitinkamų gleivinių pakitimai, ar iš lėto, per daugelį metų, įvyks infekuotų ląstelių piktybinė transformacija ir išsivystys vėžys.

 Norint išvengti karpų atsiradimo, reikia laikytis asmens higienos - dažnai plauti rankas ir kojas, kasdien keisti kojines, naudotis tik savo rankšluosčiu. Susirgimų genitalijų karpomis, kondilomomis ar kitais ŽPV sukeltais lytinių takų susirgimais mažina saugesnis, atsakingesnis lytinis elgesys, atsitiktinių lytinių partnerių mažinimas, taisyklingas apsaugos priemonių (prezervatyvų) naudojimas lytinių santykių metu.

Daugiau informacijos

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .