Užkrečiamos ligos

Užkrečiamųjų ligų pavadinimai abėcėlės tvarka

Akantamebiazė

Akantamebiazė yra parazitinis susirgimas, kurį sukelia pirmuonys Acanthamoeba spp. Akantamebiazė yra labai reta, bet sunki infekcija, galinti pažeisti akis, odą ir centrinę nervų sistemą.
Šio susirgimo metu gali išsivystyti akantamebinis keratitas, granuliomatozinis amebinis encefalitas (GAE) ar diseminuota (išplitusi) infekcija.  
 
Sukėlėjai
            Acanthamoeba spp. yra smulkios laisvai gyvenančios aplinkoje amebos. Šios amebos paplitusios visame pasaulyje. Jų randama dirvožemyje, ant daržovių, nuotėkose, dumble, gėlo vandens šaltiniuose (ežeruose, upėse ir karštuose šaltiniuose), pelkėse, liūnuose ir jūros vandenyje. Šių amebų taip pat galima aptikti plaukimo baseinuose, sūkurinėse voniose, geriamo vandens sistemos vamzdžiuose ir čiaupuose, šildymo vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) sistemose, oro drėkintuvuose.  
            Vystydamasi Acanthamoeba gali sudaryti cistas ir trofozoitus. Trofozoitai yra užkrečiama amebos forma. Esant nepalankioms sąlygoms, pavyzdžiui nukritus temperatūrai, parazitas sudaro cistas. Cistos yra apvalios formos, turi dvigubą apvalkalėlį, todėl yra atsparios nepalankiems išoriniams veiksniams.
 
Kaip žmogus užsikrečia?
            Į žmogaus organizmą šios amebos gali pakliūti per akis, nosies gleivinę, apatinius kvėpavimo takus bei menkiausius odos pažeidimus.
            Į akis patekus Acanthamoeba spp., gali vystytis akantamebinis keratitas. Ameboms patekus per nosies, apatinių kvėpavimo takų gleivinę, jos per gleivinės kapiliarus pakliūna į kraują ir su kraujo srove gali būti nuneštos į įvairius kūno audinius ar organus. Dažniausiai į plaučius, galvos bei nugaros smegenis. Vystosi granuliomatozinis amebinis encefalitas (GAE). Ameboms patekus per odos pažeidimus, dažniausiai asmenims, kurių pažeista imuninė sistema, vystosi išplitusi akantamebiazė.  
            Žmogus žmogui infekcijos perduoti negali. 
 
Paplitimas bei rizikos grupės
            Akantamebiazė yra reta liga. Akantamebinis keratitas yra taip pat reta šios ligos forma, kuria gali užsikrėsti kiekvienas, tačiau dažniausiai serga asmenys, naudojantys kontaktinius lęšius. JAV duomenimis 85% visų akantamebinio keratito atvejų, sudaro kontaktinių lęšių naudotojai. Kitose išsivysčiusiose šalyse akantamebinis keratitas išsivysto nuo 1 iki 33 atv./mln. kontaktinių lęšių naudotojų.
            Asmenų, kurie nešioja kontaktinius lęšius, veikla didinanti riziką užsikrėsti akantamebiniu keratitu:

  • netinkamas kontaktinių lęšių laikymas ir nešiojimas;
  • netinkama kontaktinių lęšių dezinfekcija (pvz., naudojamas vanduo iš čiaupo);
  • kontaktinių lęšių naudojimas baseinuose, dušuose, sūkurinėse voniose;
  • taip pat rizika išauga turint kontaktų su nešvariu vandeniu;
  • turėjus ragenos traumų.
Diseminuota (išplitusi) infekcija bei Acanthamoeba sukeltas granuliomatozinis encefalitas dažniausiai vystosi asmenims su pažeista ar nusilpusia imunine sistema, taip pat asmenims, sergantiems įvairiomis lėtinėmis ligomis.
     Riziką susirgti šiomis ligos formomis turi:
  • AIDS ligoniai;
  • ligoniai, turėję organų/audinių transplantacijų;
  • asmenys, naudojantys kortikosteroidus ar didelius kiekius antibiotikų;
  • asmenys, sergantys cukriniu diabetu;
  • asmenys, sergantys onkologinėmis ligomis;
  • ligoniai su kepenų ciroze;
  • asmenys, sergantys kraujo ligomis;
  • asmenys, segantys autoimuninėmis ligomis.
Klinika
            Vystantis akantamebiniam keratitui, atsiranda akių skausmas, paraudimas, ligonis skundžiasi neryškiu matymu, atsiranda jautrumas šviesai, svetimkūnio akyje pojūtis, padidėjęs ašarojimas. Simptomai gali trukti nuo keleto savaičių iki kelių mėnesių.
            Diseminuota (išplitusi) infekcija pasireiškia kaip plaučių uždegimas, sinusitas, odos infekcija. Odos infekcijos metu atsiranda rausvų mazgelių, opelių, pūlinių.
            Acanthamoeba sukeltas granuliomatozinis encefalitas yra labai sunki infekcija, kuri dažniausiai baigiasi ligonio mirtimi. Šios ligos metu yra pažeidžiamos galvos ir nugaros smegenys. Pirmiausiai atsiranda karščiavimas, galvos skausmas, sprando sąstingis, pykinimas, vėmimas, nuovargis, raumenų silpnumas ar dalinis vienos kūno dalies paralyžius, dvejinimasis akyse, jautrumas šviesai. Ligai progresuojant – psichikos sutrikimai, dėmesio stoka, balanso ir kūno kontrolės praradimas, traukuliai, haliucinacijos. Ligos simptomai progresuoja kelias savaites ir dažniausiai ligonis miršta. 
 
Gydymas
            Akių ir odos infekcijos, kurias sukelia Acanthamoeba yra išgydomos. Svarbu kuo anksčiau diagnozuoti ligą ir laiku pradėti gydymą, nes nuo to priklauso gydymo efektyvumas. Todėl, pastebėjus ligos simptomus, reikia kuo greičiau kreiptis į savo gydytoją.
 
Akantamebinio keratito profilaktika
  • Reguliariai tikrintis akis pas akių gydytoją.
  • Nešioti ir keisti kontaktinius lęšius pagal grafiką, atsižvelgiant į akių gydytojo rekomendacijas.
  • Išsiimti kontaktinius lęšius, prieš bet kokią veiklą, susijusią su galimu kontaktu su vandeniu (prausiantis po dušu, naudojantis sūkurinėmis voniomis, plaukiojant baseinuose ir kt. ).
  • Prieš liečiant kontaktinius lęšius, visada kruopščiai muilu bei vandeniu nusiplauti rankas ir gerai jas nusausint.
  • Kontaktinius lęšius tinkamai laikyti ir valyti, naudojantis akių gydytojo ar gamintojo rekomendacijomis.
  • Kiekvieną kartą nusiėmus lęšius jie turi būti nuvalyti, perskalauti ir dezinfekuoti, taip yra pašalinami kenksmingi mikrobai ir jų likučiai. Tik švarius lęšius vėl galima naudoti iš naujo.  
  • Kontaktinius lęšius laikyti specialiuose dėkluose.
  • Pasirinkti tinkamus tirpalus valymui, dezinfekavimui ir skalavimui. Geriausiai naudoti tirpalus, kuriuos rekomenduoja lęšių gamintojai.
  • Nenaudoti vandens iš čiaupo ar blogos kokybės tirpalų. Nenaudoti tirpalų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs. Kiekvieną kartą, lęšių valymui ir saugojimui naudoti šviežią, švarų tirpalą.
  • Labai svarbi taisyklinga kasdienė kontaktinių lęšiukų priežiūra.
  • Visada lęšius laikyti skystyje (drėgnai). Lęšių indelis turi būti valomas kas tris dienas, o tirpalas keičiamas kasdien.
  • Iškilus klausimams, kontaktinių lęšių naudotojai, turėtų kreiptis į savo akių gydytoją. Jie taip pat turėtų pasikonsultuoti su savo akių gydytoju, jei turi bent vieną iš šių simptomų: akių skausmas ar paraudimas, neryškus matymas, jautrumas šviesai, svetimkūnio akyje pojūtis, arba padidėjęs ašarojimas.
 
Parengė
Aušra Bartulienė
Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytoja epidemiologė
 
Parengta naudojantis medžiaga iš Center for Disease Control and Prevention:
http://www.cdc.gov/parasites

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .