Užkrečiamos ligos

Užkrečiamųjų ligų pavadinimai abėcėlės tvarka

Anaplazmozė (žmogaus granulocitinė)

Patogenas

Žmogaus granulocitinė anaplazmozė (HGA) yra iksodinių erkių platinama infekcija, kurią sukelia bakterija Anaplasma phagocytophilum. Granulocitinė anaplazmozė yra plačiausiai paplitusi gyvūnų infekcija Europoje, tiek jos geografinis pasiskirstymas, tiek erkių platintojų Ixodes ricinus kompleksas (daugiausia Ixodes ricinus ir Ixodes persulcatus Europoje) didėja. Didžiausia rizika užsikrėsti yra erkių aktyvumo metu nuo pavasaio iki rudens.

Nepaisant didėjančio Anaplasma phagocytophilum paplitimo tarp gyvūnų, žmogaus susirgimo atvejai nėra dažni. Spėjama, kad jie yra nepakankamai įvertinti dėl nespecifinių klinikinių požymių (gripo simptomų). JAV registruojami didesni sergamumo ir mirtingumo rodikliai (<1 proc.), iki šiol mirties atvejų Europoje nenustatyta.

Klinikiniai požymiai ir pasekmės

Inkubacinis periodas yra įvairus. 5–21 dienų intervalas, daugeliu atvejų, pasireiškia nuo balandžio iki spalio mėnesio. Klinikiniai požymiai dažniausiai yra ūminis nespecifinis karščiavimas (trukmė 2–11 dienų). 70–95 proc. infekuotų pacientų temperatūra pakyla  iki > 38,5 ° C, negaluojama, gali pasireikšti mialgija ir galvos skausmas. Kiti klinikiniai požymiai – artralgija, kepenų funkcijos (padidėjusi kepenų transaminazių koncentracija), centrinės nervų sistemos (sumišimas, neurologinės problemos) pokyčiai, virškinimo trakto (pykinimas ir vėmimas) arba kvėpavimo sutrikimas. Mažai daliai pacientų atsiranda išbėrimas (eriteminis). Mirties atvejai pasitaiko retai, tačiau infekcija gali paveikti įvairias organizmo sistemas. Liga turėtų būti įtariama pacientams, kuriems buvo įkandusi erkė (arba galimai buvo), su pasireiškiančia trombocitopenija ir (arba) leukopenija. Registruoti atvejai, susiję su kraujo perpylimu, kai A. phagocytophilum išgyveno vieną savaitę atšaldytuose kraujo mėginiuose.

Jei nėra klinikinių požymių, nustatyti atvejus galima ne visada. Tiriant dėl kitų erkių patogenų reikia tirti ir dėl HGA infekcijos, ypač tais atvejais, jei atsirado bėrimas.

Nors Europoje registruoti atvejai atitinka JAV stebimą klinikinį vaizdą, Europos atvejai paprastai būna švelnesnės klinikinės eigos. Dauguma Europos HGA atvejų yra lengvos ar net besimptominės infekcijos, kai visiškai pasveikstama per 2 savaites, net jei nėra specifinio gydymo.

Perdavimas

Rezervuaras
Pagrindinis A. phagocytophilum rezervuaras Europoje yra I. ricinus erkės, kurių užsikrėtimas šalyse svyruoja nuo 0,5 proc. iki 34 proc.  Vidurio ir Rytų Europoje didelė užsikrėtimo įvairovė buvo nustatyta įvairiose šalyse,  mažiausia – Vengrijoje ir Moldovos Respublikoje (0,5–2,4 proc.), vidutinė – Slovakijoje ir Rusijoje (8–9 proc.), aukščiausias – 34 proc. – Bulgarijoje. Tačiau šiam kintamumui įtaką gali daryti patys tyrimai (metodas, tiksliniai genai), erkių populiacijos struktūra, nes didesnis užsikrėtimas bakterijomis randamas suaugusiose erkėse nei nimfose arba geografiniai modeliai bei buveinių struktūra. Kitos Ixodes erkės taip pat buvo tirtos dėl bakterijų perdavimo. Rytų Europoje I. persulcatus rūšis taip pat buvo nurodyta kaip reikšmingas platintojas.

Perdavimo būdas

Liga dažniausiai plinta per erkių įkandimą. Erkės gali užsikrėsti po maitinimosi užkrėsto šeimininko krauju. Žmonėms patogeniškos padermės į erkę gali patekti šioms pasimaitinus arklių, šunų, naminių ar laukinių atrajotojų, ežių ir šernų krauju. Stebėti ir kiti A. phagocytophilum perdavimo būdai. JAV ir Europoje aprašyti žmogaus granulocitinės anaplazmozės atvejai po kraujo ar raudonųjų kraujo kūnelių transfuzijos. Be to, JAV aprašyta perinatalinis perdavimas iš motinos vaikui.

Rizikos grupės
Visi asmenys, kuriems gresia erkių įkandimų pavojus:
• Žmonės, gyvenantys endeminėse erkių vietose;
• Kaimo vietovėse gyvenantys žmonės;
• Ūkio darbuotojai;
• Miško darbininkai;
• Medžiotojai (glaudžiai susiję su rezervuarų šeimininkais ir jų erkėmis);
• Žmonės, turintys šunų (daugiau laiko praleidžia parkuose);
• Žmonės, keliaujantys į endemines HGA sritis.

Prevencija

Šiuo metu nėra licencijuotos vakcinos, todėl siekiant užkirsti kelią infekcijoms, reikia imtis atsargumo priemonių, siekiant išvengti erkių įkandimo. Rekomenduojama dėvėti tinkamus drabužius (šviesius, ilgomis rankovėmis, kelnių klešnės sukišti į kojines), naudoti vabzdžių repelentus (ypač su DEET arba permetrinu) tiek odai, tiek drabužiams. Grįžus iš lauko apžiūrėti kūną (pažastis, kirkšnis, kojas, bambos sritį, kaklą ir galvą, ypač vaikams) ieškant prisisiurbusios erkės, nes ankstyvas erkės pašalinimas sumažina infekcijų perdavimo riziką. Erkė traukiama žnyplėmis ar pincetu tiesiai, nespaudžiant ir nesukant. Įkandimo vietoje naudojama odos dezinfekavimo priemonė (alkoholis, jodas). Daugiau apie prevencijos priemones galima rasti www.ulac.lt.

Diagnozė

Anaplazmozės diagnozė dažniausiai įtariama remiantis klinikiniais požymiais, simptomais ir paciento istorija, o vėliau gali būti patvirtinta specialiais diagnozę nustatančiais laboratoriniais tyrimais. HGA simptomai pacientams gali skirtis, todėl gali būti sunku atskirti ją nuo kitų ligų. Ligos diagnostikai gali būti naudinga informacija apie naujausius erkių įkandimus, buvimą vietose, kuriose randamos erkės, arba neseniai vykusias keliones į sritis, kuriose HGA yra endeminė.

Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas taip pat turėtų įvertinti įprastinių kraujo tyrimų rezultatus, pavyzdžiui, išsamų kraujo ląstelių skaičių. Trombocitopenija, leukopenija ar padidėjęs kepenų fermentų kiekis yra naudingi anaplazmozės diagnostikai, bet pasireiškia ne visiems pacientams. Įtarus, kad asmuo užsikrėtęs, anaplazmozės diagnozei patvirtinti turėtų būti naudojami specializuoti laboratoriniai tyrimai.

Aukso standartinis serologinis anaplazmozės diagnozės tyrimas yra netiesioginis imunofluorescencinis tyrimas (IFA), naudojant A. phagocytophilum antigeną, atliktą poriniuose serumo mėginiuose. Pirmasis mėginys turėtų būti paimtas pirmąją ligos savaitę (ir paprastai būna neigiamas), o antrasis – po 2–4 savaičių. IgM antikūnai yra mažiau specifiški nei IgG antikūnai. Vien tik IgM rezultatai neturėtų būti naudojami laboratorinei diagnozei.

Ūminės ligos fazėje, visą kraują galima ištirti polimerazės grandinės reakcija (PCR). Šis metodas yra labai jautrus ligos pradžioje, bet greitai praranda jautrumą po tinkamo antibiotikų vartojimo. Be to, neigiamas rezultatas neatmeta diagnozės, nes kintamieji bakteremijos lygiai gali sukelti klaidingus neigiamus rezultatus. Per pirmą ligos savaitę mikroskopinis kraujo tepinėlio tyrimas gali parodyti anaplazmos morulę baltųjų kraujo kūnelių citoplazmoje, bet tik iki 20 proc. pacientų.

Valdymas ir gydymas
 
Profilaktika nerekomenduojama po erkių įkandimo net ir endeminiuose regionuose. HGA gydymui skiriamas vaistas suaugusiems ir vaikams (įskaitant jaunesnius nei 8 metų) yra doksiciklinas. Gydymas yra veiksmingiausias, kai pradedamas ligos pradžioje. Doksiciklinas yra labai veiksmingas, po gydymo ligos atsinaujinimai nebuvo užregistruoti. Paprastai reakcija į gydymą greita, per 24–72 valandas pastebimas klinikinis pagerėjimas. Kiti antibiotikai, tokie kaip chinolonai, cefalosporinai, penicilinai ir makrolidai – neveiksmingi.

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .