Užkrečiamos ligos

Užkrečiamųjų ligų pavadinimai abėcėlės tvarka

Angiostrongiliozė

Kas yra angiostrongiliozė ?

Angiostrongiliozė yra liga, kurią sukelia Angiostrongylus apvaliosios kirmėlės. Liga priklausomai nuo sukėlėjo rūšies pasireiškia žarnyno angiostrongilioze ir eozinofiliniu meningitu (ar meningoencefalitu).

Sukėlėjai

Angiostrongylus yra parazitinės apvalios, cilindro formos kirmėlės. Žinoma apie 20 šių kirmėlių rūšių, iš kurių žmogui pavojingos yra Angiostrongylus cantonensis ir Angiostrongylus costaricensi.

Angiostrongylus cantonensis – žiurkių plaučių kirmėlė, kurios žmonėms sukelia eozinofilinį meningitą, Angiostrongylus (Parastrongylus) costaricensis – pilvo ir žarnyno angiostrongiliozę.

Kirmėlių vystymosi ciklas 

Kirmėlių vystymosi ciklas yra sudėtingas, kuriam reikalingi galutiniai ir tarpiniai šeimininkai. Vystymosi eigoje praeina šias stadijas: kiaušinėlio, lervos ir suaugusios kirmėlės.
Natūraliai gyvybinis kirmėlių ciklas vyksta tarp žiurkių (galutiniai šeimininkai) ir sraigių, šliužų (tarpiniai šeimininkai).

Suaugusios Angiostrongylus cantonensis arba žiurkių plaučių kirmėlės gyvena žiurkių plaučių arterijose. Subrendusios kirmėlių patelės yra 36 mm, patinėliai – 26 mm ilgio. Viena apvaisinta patelė kasdien išskiria apie 15 tūkst. kiaušinėlių, iš kurių išsirita 1-os stadijos (0,1mm dydžio) lervos. Jos iš plaučių arterijų migruoja į kapiliarus, patenka į plaučių alveoles, bronchus, juda trachėja iki ryklės, o nurijus patenka į žarnyną, su išmatomis į aplinką. Patekusios ant žemės 1–os stadijos lervos (L1) įsiskverbia arba yra praryjamos tarpinių šeimininkų (sraigių, šliužų). Per du mėnesius tarpinio šeimininko organizme jos virsta 3-os stadijos lervomis (L3), kuriomis jau gali užsikrėsti žiurkės, transportiniai šeimininkai (krabai, varlės, gyvatės, driežai ir kt.) bei žmogus. Kai sraigę praryja žiurkė, 3-os stadijos lervos keliauja į smegenis, kur tampa jaunomis suaugusiomis kirmėlėmis. Užaugusios iki 12 mm ilgio jos migruoja į plaučių arterijas, kur lytiškai subręsta ir pradeda išskirti kiaušinėlius. Ciklas kartojasi.

Prariję infekuotą sraigę, kurios organizme yra 3-os stadijos lervų gali užsikrėsti ir kiti gyvūnai (krevetės, žemės krabai, varlės, driežai, gyvatės ir kt.). Šie gyvūnai dar vadinami transportiniais šeimininkais, nors  jų organizme lervos toliau nesivysto ir nesidaugina, tačiau žmonės ar žiurkės juos suvalgę gali užsikrėsti, nes jų organizme jau yra  3-os stadijos lervų.  

Angiostrongylus costaricensis gyvybinis ciklas panašus, išskyrus, kad suaugusios kirmėlės gyvena žiurkių žarnyno arterijose.

Kaip užsikrečia žmogus?

Žmogus, atsitiktinis šeimininkas, užsikrečia, kai į jo organizmą patenka 3-os stadijos lervų. Dažniausiai valgant žalias ar nepakankamai termiškai apdorotas sraiges, krabus, gėlavandenes krevetes, varles, driežus, kurių organizme gali būti 3-os stadijos lervų, gerdamas pagamintas žalias sultis, valgydamas nenuplautas žalias salotas, kuriose gali pasitaikyti infekuotų šliužų ar jų gleivių ir kt. Taip pat parazitų gali patekti nuo nešvarių rankų, pavyzdžiui, apdorojant nevirtas infekuotas sraiges ar šliužus.

Žmogus, sergantis angiostrongilioze, kitų užkrėsti negali, nes neplatina kirmėlių kiaušinėlių ar lervų.

Kas vyksta patekus sukėlėjams į žmogaus organizmą?

Žmogui užsikrėtus A. cantonensis  3-os stadijos lervos per žarnos gleivinės kapiliarus patenka į kraujotaką ir migruoja į smegenis, retai į plaučius, kur galiausiai žūsta, nes toliau vystytis negali.

A. costaricensis lervos žmogaus žarnyne vystosi iki suaugusių kirmėlių, jos lytiškai subręsta ir išskiria kiaušinėlius į žarnyno audinius, tačiau su išmatomis į aplinką nepasišalina. Kiaušinėliai ir iš jų išsiritusios lervos toliau nesivysto, išsigimsta, tačiau būdamos žarnyne gali sukelti uždegimą.

Kaip liga pasireiškia?

 A. cantonensis  sukeltos ligos inkubacinis periodas dažniausiai yra 1–3 savaitės, tačiau simptomai gali atsirasti po vienos dienos ar kelių savaičių. Tai priklauso nuo parazitų skaičiaus, ligonio amžiaus. Liga gali trukti nuo 2 iki 8 savaičių. Ligos simptomai panašūs į bakterinio meningito simptomus: atsiranda galvos skausmas (95 proc. ligonių), kaklo sustingimas (43-46 proc.), pykinimas ir vėmimas (39 proc. suaugusiems ir 70 proc. vaikams), pakyla temperatūra, kartais pažeidžiamos akys. Dažniausiai infekcijų praeina savaime, be specifinio gydymo, nes parazitai negalėdami ilgai išgyventi žmogaus organizme žūna. Tačiau kartais užsikrėtus šiais sukėlėjais vystosi sunkios komplikacijos, kurios gali baigtis mirtimi.

A. costaricensis sukeltos infekcijos inkubacinis periodas gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių ar net virš metų.  A. costaricensis parazituoja žarnyne, todėl ligoniui skauda pilvą, jį pykina, atsiranda  vėmimas, gali pakilti temperatūra. Simptomai panašūs į apendicito. Kartai lervos nukeliauja į pilvo ertmėje esančias arterijas, kur subręsta iki suaugusių kirmėlių. Jos išskiria kiaušinėlius, kurie patenka į žarnyno kapiliarus. Imuninės sistemos atsakas į suaugusių kirmėlių, kiaušinėlių ir lervų buvimą gali sukelti žarnyno sienelės ir kraujagyslių uždegimą, dėl ko gali atsirasti žarnų nepraeinamumas, žarnų sienelė gali prakiurti ir ligonis gali mirti. Uždegimai gali kartotis keletą mėnesių, tačiau dažniausiai praeina savaime.

Ligos paplitimas

Pasaulio sveiktos organizacijos duomenimis yra apie 30 šalių, kuriose registruojami šios ligos atvejai. Angiostrongylus cantonensis rūšis, kuri žinoma kaip žiurkių plaučių kirmėlė, galinti sukelti eozinofilinį meningitą, yra paplitusi Pietryčių Azijoje ir Ramiojo vandenyno atogrąžų salose, taip pat registruojama keliose Afrikos šalyse, Karibuose, JAV, Australijoje, Havajuose, Luizianoje.

 Angiostrongylus costaricensis, sukelianti eozinofilinį gastroenteritą, registruojama Centrinėje ir Pietų Amerikoje bei Karibuose.  Dažniau serga 6–12 metų amžiaus vaikai.

Pirmas žmonių angiostrongiliozės atvejis buvo užregistruotas Taivane 1945 metais. Nuo to laiko buvo užregistruoti keli ligos protrūkiai Ramiojo vandenyno salose, 12 didelių ligos protrūkių Kinijoje, 3 protrūkiai – Taivane. Nuo pirmo ligos atvejo iki šių dienų užregistruota daugiau nei 2900 ligos atvejų visame pasaulyje. Kai kuriose šalyse, kaip JAV, Europos sąjungos šalyse registruojami įvežtiniai šios ligos atvejai, kai suserga žmonės, keliaujantys po endemines šalis.


Kaip liga diagnozuojama?  

Diagnozuojant angiostrongiliozę, svarbus vaidmuo tenka ligonio apklausai, išsiaiškinant ar ligonis keliavo po šalis, kur parazitas paplitęs, ar valgė žalių ar nepakankamai termiškai apdorotų sraigių, šliužų, krabų, krevečių, varlių.

Didelis eozinofilų, kraujo ląstelių, kiekis kraujuje ar smegenų skystyje gali būti svarbus diagnostinis požymis.   

Patikimas testas yra specifinių antikūnų prieš sukėlėjus nustatymas kraujo serume.

Profilaktika  

  • Keliaujant po vietoves, kuriose paplitę šie sukėlėjai, nevartoti maistui žalių sraigių, šliužų, gėlavandenių krevečių, krabų, varlių.

  • Atidžiai nusiplauti daržoves, salotas, kurios bus valgomos žalios, kad jose neliktų šliužų ar jų gleivių.

  • Kruopščiai plauti rankas ir indus, kuriuose buvo žalios sraigės ir kt.

  • Siekiant sumažinti riziką užsikrėsti, aplink namus šalinti sraiges, graužikus, kurie dalyvauja parazito vystymosi cikle.

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .