Užkrečiamos ligos

Užkrečiamųjų ligų pavadinimai abėcėlės tvarka

Ankilostomiazė

Ankilostomiazė yra lėtinis susirgimas, kurį sukelia Ancylostoma duodenale apvaliosios kirmėlės. Žmonėms ši liga pasireiškia įvairiais simptomais, kuriuos lydi anemija (mažakraujystė).

Sukėlėjas
Sukėlėjas Ancylostoma duodenale (toliau – A. duodenale) priklauso Ancylostomatidae šeimai. Vystymosi eigoje parazitai praeina kelias stadijas: suaugusi kirmėlė, lervos (rabditinės ir filarinės) ir kiaušinėliai. Suaugusios kirmėlės yra smulkios 8–13 mm ilgio, rausvos spalvos, apvalios formos, skirtalytės. Jų burna turi tris poras aštrių dantukų, kurių pagalba prisitvirtina prie žarnos gleivinės. Suaugusios apvaisintos patelės per parą išskiria iki 25 tūkst. kiaušinėlių, kurie su žmogaus išmatomis patenka į aplinką.

Paplitimas
Ligos sukėlėjai paplitę Pietų Europoje, Pietų Amerikoje, Indijos ir Kinijos regionuose.  

Infekcijos šaltinis
Infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus, su išmatomis išskiriantis parazito kiaušinėlius. Su išmatomis išsiskiria dar nesubrendę kiaušinėliai.

Parazito vystymosi ciklas
A. duodenale kiaušinėliai vystosi dirvožemyje. Esant 15–35 °C temperatūrai ir pakankamam drėgmės kiekiui kiaušinėliai per parą subręsta ir iš jų išsirita rabditinės lervos. Šios lervos nėra pavojingos žmogui. Jos gyvena dirvožemyje ir minta pūvančiomis organinėmis medžiagomis. Dirvožemyje lervos du kartus keičiasi ir tampa invazinėmis filarinėmis lervomis, kurios dirvožemyje gali išgyventi iki 18 mėnesių. Lervoms būdinga vertikali migracija dirvoje – atšalus orui jos migruoja gilyn į dirvą (net iki vieno metro gylį), orui sušilus pakyla į dirvožemio paviršių.

Kaip žmogus užsikrečia?
Į žmogaus organizmą lervos gali patekti per odą arba per burną. Tačiau dažniausiai patenka per burną su neplautomis daržovėmis, užterštu maistu bei vandeniu, per nešvarias žemėtas rankas. A.duodenale filarinės lervos patenka į plonąjį žarnyną. Žarnyne per 5–6 sav. jos užauga, diferencijuojasi į patinėlius ir pateles, apsivaisina ir išskiria kiaušinėlius. Suaugusios kirmėlės žmogaus žarnyne gali gyventi iki penkerių metų.

Ligos simptomai  
Ligos simptomai priklauso nuo ligos fazės. Lervoms skverbiantis per odą atsiranda odos bėrimai (dažniausiai ant galūnių), galūnių pabrinkimai, odos niežulys. Žarnų fazė yra sunkiausias ligos periodas. Tuo metu parazitai aštriais dantukais giliai pažeidžia žarnų gleivinę ir intensyviai siurbia kraują. Labiausiai pažeidžiama plonosios žarnos gleivinė, nes kirmėlės judėdamos iš vienos gleivinės vietos į kitą, suardo didelius jos plotus. Atsiranda skausmai po krūtine, ligoniui pučia pilvą, jis netenka apetito, kartais viduriuoja, liesėja. Jei invazija intensyvi, ligonis per dieną gali netekti iki 200 ml kraujo, todėl vystosi sunki anemija (mažakraujystė).

Kaip liga nustatoma?
Ankilostomiazė patvirtinama išmatose radus šių kirmėlių kiaušinėlių. Juos galima aptikti praėjus 5–6 savaitėms po užsikrėtimo, kai žarnyne gyvena suaugusios kirmėlės.

 Profilaktinės priemonės
Vietovėse, kur yra paplitusi ši liga, nevaikščioti basomis, negulėti ant plikos žemės, vengti bet kokio kontakto su žeme.
Laikytis asmens higienos: plauti rankas prieš valgį ar maisto ruošimą, po kontakto su žeme. Nevalgyti neplautų vaisių, uogų, daržovių.
Endeminėse vietovėse saugoti maistą nuo užteršimo. Maistas, pakliuvęs ant grindų, negali būti naudojamas nenuplautas ar nepakaitintas.
 
 
Parengė
Aušra Bartulienė
Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytoja epidemiologė

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .