Užkrečiamos ligos

Užkrečiamųjų ligų pavadinimai abėcėlės tvarka

Askaridozė

Kas yra askaridozė?
Askaridozė yra parazitinis susirgimas, kurį sukelia apvaliosios kirmėlės – askaridės (Ascaris lumbricoides).

Sukėlėjas 
Suaugusios askaridės yra cilindro formos, panašios į slieką. Gyvos jos yra rausvai gelsvos spalvos, žuvusios tampa baltos. Patinėliai yra žymiai mažesni, jų ilgis 15–25 cm, o plotis – 2–4 mm, patelės yra 25–40 cm ilgio ir 3–6 mm pločio. Askaridės gyvena plonajame žmogaus žarnyne. Viena kirmėlė per dieną padeda apie 250 tūkst. kiaušinėlių, kurie su žmogaus išmatomis patenka į aplinką (dirvožemį, vandenį). Askaridžių kiaušinėliai yra 0,05–0,1x0,4–0,05 mm dydžio. Su žmogaus išmatomis išskiriami kiaušinėliai gali būti apvaisinti ir neapvaisinti. Neapvaisinti kiaušinėliai, patekę į dirvožemį, nesivysto, todėl žmogui yra nepavojingi. Apvaisinti kiaušinėliai dirvožemyje per 1–1,5 mėnesio subręsta ir tampa pavojingi žmogui. Kiaušinėlių brendimo greitis priklauso nuo dirvožemio drėgmės, šilumos, deguonies kiekio bei saulės intensyvumo. Lervutė kiaušinėlio viduje, esant 13–30°C temperatūrai, subręsta per 9–42 dienas, esant 24–30°C temperatūrai – per 16–18 dienų, esant temperatūrai, žemesnei nei 12°C, kiaušinėliai nustoja vystytis, tačiau išlieka gyvybingi. Askaridžių kiaušinėliai, esant palankioms sąlygoms, dirvožemyje gali išgyventi net kelerius metus, vandenyje – 1–2 metus. Kiaušinėliuose esančios lervos nustoja vystytis veikiant tiesioginiams saulės spinduliams, o pakilus temperatūrai iki 37–38°C kiaušinėlyje esanti lervutė žūsta.

Paplitimas
Askaridozė paplitusi visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje askaridoze serga 1,4 mlrd. žmonių (ketvirtadalis visų žemės gyventojų). Labiausiai šis susirgimas paplitęs tropiniuose kraštuose, kur šiltas ir drėgnas klimatas sudaro idealias sąlygas kiaušinėliams vystytis. Žmonių užsikrėtimas tokiose vietovėse vyksta visus metus. Daugiausiai žmonių, sergančių askaridoze, yra Azijoje (73 proc.), Afrikoje (12 proc.) ir Pietų Amerikoje (8 proc.). Šalyse su karštu ir sausu klimatu susirgimai registruojami retai, perdavimas vyksta tik tam tikru metų laiku.
Didelį šios kirmėlinės ligos paplitimą lemia nepaprastai didelis parazito produktyvumas, kiaušinėlių atsparumas aplinkoje, paprastas ligos perdavimo kelias, blogos žmonių gyvenimo sanitarinės - ekonominės sąlygos, didelis skaičius besimptomių ligonių, platinančių parazito kiaušinėlius bei dirvožemio, vandens teršimas žmonių išmatomis. Askaridoze serga įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniausiai užsikrečia ir serga 2–10 metų amžiaus vaikai.

Lietuvoje kasmet užsikrečia ir serga apie 200-300 asmenų. Paskutiniais metais stebima sergamumo askaridoze mažėjimo tendencija. Mažesnis sergamumo askaridoze rodiklis stebimas didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, tačiau vis dar didelis sergamumas išlieka Švenčionių, Kupiškio, Vilniaus rajonuose. Dažniausiai serga ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai.

Kaip užsikrečiama?
Ligos infekcijos šaltinis yra askaridoze sergantis žmogus. Žmogus užsikrečia askaridžių kiaušinėliais per dirvožemiu suterštas rankas, valgant nešvarias žalias daržoves, vaisius, uogas, geriant nevirintą atvirų vandens telkinių vandenį. Askaridžių kiaušinėlių ant maisto gali patekti su dulkėmis, juos gali pernešti musės, tarakonai. Askaridoze žmogus gali užsikrėsti ištisus metus, tačiau dažniausiai užsikrečia vasarą ar rudenį, kai dirvožemyje susikaupia daugiausiai subrendusių kiaušinėlių, žmonės dirba įvairius žemės ūkio darbus, vaikai didžiąją dienos dalį praleidžia lauke. Ypatingai pavojingi yra žemės sklypai, kur dirvožemis yra tręšiamas žmonių išmatomis.

Parazito vystymasis žmogaus organizme

Žmogui prarijus subrendusių askaridžių kiaušinėlių, iš jų plonajame žarnyne išsirita lervos. Pastarosios įsiskverbia į žarnos sienelę ir su kraujo srove išnešiojamos po organizmą. Jos aktyviai maitinasi kraujo serumu ir ertrocitais. Vėliau lervos patenka į plaučius, kuriuose migruoja apie 10–14 dienų. Plaučiuose lervos juda bronchiolių ir bronchų gleivine, pakyla į trachėją iki nosiaryklės. Iš čia (dažniausiai naktį) su seilėmis nuryjamos ir per skrandį antrą kartą patenka į plonąjį žarnyną. Plonajame žarnyne askaridės per 2–2,5 mėnesio užauga ir lytiškai subręsta. Suaugusi askaridė žmogaus organizme gyvena apie 1–2 metus, po to žūsta ir su išmatomis pasišalina iš žarnyno. Suaugusios kirmėlės nesidaugina žmogaus organizme, kirmėlių skaičius ligonio žarnyne priklauso nuo to, kiek askaridžių kiaušinėlių pateko į žmogaus organizmą. Literatūroje yra aprašyta atvejų, kai vieno berniuko žarnyne buvo rasta apie 2000 suaugusių askaridžių.

Ligos požymiai
Dažnai liga praeina nepastebėta ir nustatoma atsitiktinai, atlikus išmatų tyrimus ar suaugusiai kirmėlei pasišalus su išmatomis. Klinikiniai simptomai dažniausiai pasireiškia ligoniams, kurių organizme parazituoja didelis askaridžių kiekis. Ligos pradžioje, vykstant lervų migracijai, vystosi alerginės žmogaus organizmo reakcijos: uždegiminiai plaučių pakitimai, astmos priepuoliai, atsiranda lūpų pabrinkimai, gali pakilti temperatūra. Šioje ligos stadijoje tiriant išmatas askaridžių kiaušinių nerandama. Vėliau, kai organizme parazituoja jau suaugusios kirmėlės, ligonis skundžiasi pablogėjusiu apetitu, galvos svaigimu, pykinimu, pilvo skausmu. Vaikams gali būti seilėtekis, griežimas dantimis (naktį), naktinės haliucinacijos, pilvo pūtimas bei skausmai. Užsikrėtę askaridėmis vaikai mažiau valgo, sutrinka maisto medžiagų įsisavinimas. Vitaminų ir maisto medžiagų, kurias suvartoja parazitas, stygius sukelia avitaminozes ir bendrą organizmo išsekimą. Sumažėja vaikų mokymosi produktyvumas, gebėjimas sukoncentruoti dėmesį, kartu blogėja bendra psichosocialinė būsena. Sergančių mažų vaikų augimas bei vystymasis sulėtėja. Askaridės slopina organizmo imunitetą, todėl vaikai tampa neatsparūs ir kitiems infekciniams susirgimams. Taip pat sulėtėja imuniteto susidarymas skiepijimų metu.

Komplikacijos
Sergant askaridoze galimos komplikacijos, kurios dažniausiai išsivysto 1–5 metų amžiaus vaikams. Esant dideliam askaridžių kiekiui gali vystytis žarnų nepraeinamumas, mechaninė gelta, ūminis kasos uždegimas, apendicitas. Ligoniui vemiant, askaridžių gali patekti į kvėpavimo takus, todėl ligonis gali uždusti.

Diagnostika
Paprastas ir patikimas askaridozės tyrimo metodas yra išmatų mikroskopavimas. Tiriant ligonio išmatas ieškoma askaridžių kiaušinėlių. Reikia žinoti, kad askaridžių kiaušinėliai išmatose pasirodo tik tuomet, kai ligonio žarnyne gyvena suaugusios, kiaušinėlius išskiriančios kirmėlės – maždaug 40 dienų po užsikrėtimo. Išmatų tyrimo metodo trūkumas yra tas, kad askaridozės negalima diagnozuoti ligos pradžioje, kai askaridžių lervos migruoja per plaučius. Taip pat šiuo metodu infekcijos negalima patvirtinti ir tuo atveju, kai ligonio organizme parazituoja tik kirmėlių patinėliai, kurie neišskiria kiaušinėlių. Kartais askarides galima pamatyti joms pasišalinus su išmatomis. Lervoms keliaujant per plaučius, tiriant mikroskopu skreplius, galima rasti kirmėlių lervų. Eozinofilija (eozinofilų padaugėjimas periferiniame kraujyje) dažniausiai stebima, kai lervos keliauja per plaučius, tačiau gali išlikti ir suaugusioms kirmėlėms gyvenant žarnyne. Eozinofilija periferiniame kraujyje siekia 5–12 proc., tačiau gali siekti ir iki 30–50 proc.
Kiti metodai, leidžiantys nustatyti askaridozę, yra rentgeno nuotraukos, galinčios parodyti susikaupusių kirmėlių mazgus, o ultragarsu galima nustatyti kepenų ar kasos askaridozę.

Gydymas
Visus užsikrėtusius reikia gydyti. Negydomi ligoniai yra ilgalaikiai infekcijos nešiotojai, ligos sukėlėjų platintojai, kurie didina riziką užsikrėsti kitiems. Askaridozei gydyti naudojami specialūs antihelmintiniai vaistai. Po gydymo praėjus 2–3 savaitėms mikroskopu tiriamos išmatos, sprendžiama apie gydymo veiksmingumą, jei reikia – gydymas kartojamas.

Profilaktika
• Saugoti sodybas, vaikų žaidimo aikšteles, kiemus, smėlio dėžes nuo užteršimo žmogaus išmatomis.
• Netręšti žmonių išmatomis daržų ar sodų.
• Plauti rankas po naudojimosi tualetu, po darbo sode ar darže, prieš valgant ar ruošiant maistą.
• Maistui naudoti tik nuplautus vaisius, uogas ir daržoves.
• Negerti vandens iš atvirų vandens telkinių, esant būtinybei naudoti tokį vandenį, jį virinti.
• Naikinti muses, tarakonus ir saugoti maistą nuo jų teršimo.

Parengė:
Aušra Bartulienė
Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytoja epidemiologė

 


Askaridozės prevencijos metodinės rekomendacijos

 


Viskas apie askaridozę

 
 

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .