Užkrečiamos ligos

Užkrečiamųjų ligų pavadinimai abėcėlės tvarka

Dipilidozė

Kas yra dipilidozė?
Dipilidozė yra parazitinė liga, kurią sukelia šunų, kačių, lapių, usūrinių šunų, vilkų ir retkarčiais žmonių plonosiose žarnose gyvenantys kaspinuočiai Dipylidium caninum, dar vadinami šuniniu kaspinuočiu.
 
Sukėlėjas
Dipylidium caninum yra plokščias, kaspino formos parazitas, sudarytas iš galvutės, kaklelio ir kūno. Kaspinuočio galvutė turi kabliukus ir dantukus, kurių pagalba prisitvirtina prie žarnos gleivinės. Kaspinuotis gali užaugti iki 70 cm ilgio. Visas jo kūnas sudarytas iš daugybės mažų 3 mm ilgio narelių. Kiekvienas narelis yra tarsi atskiras individas, turintis savo organus, gimdą, kurioje yra šimtai kiaušinėlių. Kaspinuotis maitinasi visu kūno paviršiumi, naudodamas žarnyne esantį maistą. Jis auga nuo kaklelio, todėl jauniausi nareliai yra prie galvos, seniausi – pačiame kaspinuočio gale. Per tą laiką, kol narelis pasiekia parazito galą, jo visa ertmė užsipildo gimda su kiaušinėliais. Toks narelis atitrūksta nuo kūno ir, patekęs į tiesiąją žarną, su išmatomis ar per išeinamąją angą patenka į išorę. Narelis primena ryžio grūdą ir gali judėti. Sudžiūvęs narelis panašus į sezamo sėklą, jam sutrūkus, kiaušinėliai išbyra ir pasklinda. Kiaušinėliai dažniausiai būna sulipę po 2-30.
 
Kaspinuočio vystymosi ciklas
Šuninio kaspinuočio vystymuisi reikalingi tarpinis ir galutinis ir šeimininkai. Skirtingų šeimininkų organizme jis pereina kelias vystymosi stadijas: suaugęs kaspinuotis, kiaušinėlis ir lerva. Galutinio šeimininko organizme visada gyvena suaugęs kaspinuotis, o tarpinio – vystosi lervinė kaspinuočio stadija (cisticerkas). Šio kaspinuočio vystymesi paprastai dalyvauja šunys ir katės, kaip galutiniai šeimininkai, bei blusos ir plaukagraužiai, kaip tarpiniai šeimininkai. Suaugę kaspinuočiai, gyvendami šuns ar katės žarnyne, išskiria kiaušinėlius, kurie su išmatomis patenka į aplinką. Kiaušinėliuose yra kaspinuočio lerva, kuri toliau gali vystytis tik patekusi į blusos ar plaukagraužio organizmą. Tarpinių šeimininkų (blusų, plaukagraužių) lervos maitinasi įvairiomis organinėmis medžiagomis, dažniausiai gyvūnų išdžiūvusiomis išmatų dalelėmis, kurias randa aplinkoje. Prarijusios kaspinuočio kiaušinėlių, esančius jų aplinkoje, užsikrečia kaspinuočiais. Jų organizme kaspinuočio lervos vystosi apie 18-30 dienų. Kai blusų ar plaukagraužių lerva virsta lėliuke, vėliau suaugėliu, jo organizme esanti kaspinuočio lerva (cisticerkas) jau gali užkrėsti gyvūnus ir žmogų, jei patenka į jų žarnyną. Kai suaugusiai blusai ar plaukagraužiui maitinantis krauju atsiranda odos niežulys, gyvūnas (katė, šuo) kasydamasis praryja ar sutraiško kenkėjus. Taip pat gyvūnai gali užsikrėsti suėdę graužiką, užsikrėtusį blusomis, turinčiomis kaspinuočio lervų. Gyvūno skrandyje blusa ar plaukagraužis yra suvirškinami, cisticerkas patenka į plonąjį žarnyną, kur prisitvirtina prie sienelės ir pradeda augti. Praeina 2 savaitės nuo blusos prarijimo iki narelių išsiskyrimo į išorę.

 
Infekcijos šaltinis
Infekcijos šaltinis yra sergantis gyvūnas, kuris su išmatomis išskiria kaspinuočių narelius su kiaušinėliais.
 
Žmogaus užsikrėtimo kelias
Žmogus šuniniu kaspinuočiu užsikrečia, šio kaspinuočio lervoms (cisticerkams) per burną patekus į žarnyną. Dažniausiai žmogus užsikrečia, bendraudamas su sergančiais šunimis (katėmis), ant kurių kailio, letenėlių, snukučio, liežuvio gali būti blusos ar jų dalys su kaspinuočio lervomis. Šunys dažnai laižo žmogaus rankas, o kartais ir veidą, tokiu būdu nuo rankų, veido blusų ar plaukagraužių dalys su kaspinuočio lervomis patenka į burną.
 
Rizikos grupės
Didžiausią riziką užsikrėsti ir susirgti turi vaikai, kurie dažnai bendrauja su savo augintiniais, neturi reikiamų higieninių įgūdžių, kiša įvairius daiktus ar pirštus į burną, taip pat dėl dar nesusiformavusio imuniteto yra labai imlūs įvairiems infekciniams susirgimams.
 
Paplitimas
Žmonės, sergantys šia liga, registruojami labai retai, tačiau, daugėjant naminių gyvūnų, daugėja ir žmonių susirgimų.
 
Klinika
Susirgimas dažnai būna be simptomų, tačiau gali pablogėti apetitas, atsirasti silpnumas, pilvo skausmai, pykinimas, kartais vėmimas, viduriavimas. Suaugęs kaspinuotis gyvena žmogaus plonajame žarnyne, todėl, pradėjus šalintis nareliams per išeinamąją angą, atsiranda šios srities niežulys, taip pat galima pamatyti besišalinančius narelius.
 
Gydymas
Žmonių gydymui skiriami antihelmintiniai vaistai, kurie sunaikina kaspinuotį, ir ligos simptomai išnyksta.
 
Profilaktika
Pagrindinė priemonė, siekiant išvengti šio susirgimo, yra šunų ir kačių gydymas.
Duodant medikamentus, reikia įsitikinti, ar jie veikia kaspinuočius, todėl geriausiai pasitarti su veterinarijos gydytoju. Gydymas yra labai efektyvus, kaspinuočiai suyra ir yra suvirškinami, todėl su išmatomis jie nepasišalina ir kaspinuočio dažniausiai negalima pamatyti. Viena vaistų dozė užmuša kaspinuotį, tačiau rekomenduojama po 3 savaičių duoti ir antrą dozę, nes gyvūnas gali užsikrėsti pakartotinai. Vienkartiniu vaistų vartojimu neįmanoma visiems laikams išvengti šunų (kačių) žarnyno parazitų, todėl kaspinuočius, bei kitas kirmėles reikia naikinti reguliariai, per visą gyvūno gyvenimą (vaistai dažniausiai duodami kas tris mėnesius).
 
Ektoparazitų (išorinių parazitų) naikinimas.
Radus blusų ar plaukagraužių, reikia nedelsiant pradėti gydymą. Ektoparazitams naikinti naudojami šampūnai, pudros, įvairūs skysčiai, aerozoliai. Radus plaukagraužius, gydymą reikia pakartoti po dviejų savaičių, nes iš karto nežūva prie plaukų prilipę kiaušinėliai.
 
Aplinkos švarinimas.
Svarbu, kad gyvūnų aplinkoje nebūtų blusų, plaukagraužių, kuriais gyvūnai gali užsikrėsti pakartotinai. Reikia švarinti aplinką, kad šie parazitai negalėtų veistis, ypatingai tas vietas, kuriose gyvūnai dažniausiai būna. Pastoviai siurbti, plauti patalpas, kilimėliu, ant kurių ilsisi gyvūnai, naudoti purškiklius su insekticidais. Tokiu būdu pašalinami blusų kiaušinėliai, įvairūs nešvarumai, kuriais maitinasi blusų lervos. Kadangi blusų lervos ir lėliukės stipriai prilimpa prie kilimų plaukelių ir jas sunku pašalinti, todėl kilimus rekomenduojama išvalyti boro rūgštimi, kuri užmuša blusų lervas.
 
Žmonių asmeninė higiena bei tinkamas elgesys su savo augintiniais.
 Kiekvieną kartą derėtų plauti rankas pažaidus su gyvūnais, prieš valgant ar maisto ruošimą, nevalgyti su augintiniais iš tų pačių indų, neleisti šuniukams ir kačiukams laižyti veido, o ypač lūpų, pastoviai rūpintis aplinkos, savo drabužių, patalynės, augintinių švara, neleisti vaikams žaisti su sergančiais gyvūnais.
 
Parengė:
Aušra Bartulienė
Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytoja epidemiologė

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .