Užkrečiamos ligos

Užkrečiamųjų ligų pavadinimai abėcėlės tvarka

Dirofilariozė

Kas yra dirofilariozė?
Dirofilariozė yra kirmėlinė liga, kurią sukelia Dirofilaria apvaliosios kirmėlės. Šia liga gali užsikrėsti ir sirgti įvairūs gyvūnai, žmonės. Infekcija perduodama įkandus užsikrėtusiam uodui. Kirmėlės gyvendamos žmogaus organizme gali pažeisti odą, akis ar plaučius.

Sukėlėjai
Yra žinoma daug Dirofilaria kirmėlių rūšių, kurios parazituoja gyvūnų organizme. Žmogui pavojingos trys kirmėlių rūšys: Dirofilaria immitisDirofilaria repens ir Dirofilaria tenuis.
Suaugusios kirmėlės Dirofilaria  gyvena gyvūnų širdies dešiniajame skilvelyje, todėl yra vadinamos „širdies kirminais“. Kirmėlės ilgos, plonos, savo išvaizda panašios į spagečius.
Patelės užauga iki 25–30 cm ilgio, patinėliai – 12–19 cm. D. immitis ir D. repens kirmėlės aptinkamos šunų, lapių, vilkų širdyje, o D. tenuis – meškėnų, kurios ten gali išgyventi iki 5–10 metų. Suaugusios kirmėlės išskiria lervas (mikrofilarijas), kurios migruoja į periferinį kraują.

Ligos sukėlėjų vystymosi ciklas
Dirofilaria kirmėlės vystosi keisdamos šeimininkus. Joms reikalingas galutinis ir tarpinis šeimininkai. Galutiniai šeimininkai yra šunys, lapės, vilkai, meškėnai. Jų organizme kirmėlės užauga ir subręsta. Tarpiniai šeimininkai yra įvairių rūšių (AedesCulexAnophelesMansonia) uodai, kurių organizme vystosi kirmėlių lervos. Žmogus yra atsitiktinis šeimininkas, nes lervos, patekusios į organizmą, iki suaugusių kirmėlių neišsivysto.
 

 

 1. Uodui siurbiant kraują, jo organizme esančios trečios stadijos lervos per žaizdelę patenka į šuns, kitų gyvūnų, žmogaus odą.  2. Lervos šuns ar kitų galutinių šeimininkų organizme per du mėnesius virsta suaugusiomis kirmėlėmis, kurios migruoja į plaučių arteriją ir dešinįjį širdies skilvelį. 3.  Kirmėlės patekusios į širdį – poruojasi. Apvaisintos patelės išskiria mikrofilarijas, kurios keliauja į periferinį kraują.  4. Daugiausiai mikrofilarijų kraujyje būna naktį. Šiuo paros metu uodui maitinantis, kraujyje cirkuliuojančios mikrofilarijos patenka į jo organizmą.  5.  Per 2 savaites mikrofilarijos uodo organizme virsta  6. pirmos, antros ir  7.  trečios (užkrečiamosios) stadijos lervomis, kurios migruoja į   8. uodo straubliuką (siurbimo aparatą). Uodui siurbiant kraują, jos patenka į žmogaus ar gyvūno odą.  9. Žmogus yra atsitiktinis šeimininkas. Dauguma lervų patekusi į odą žūsta, o likusios gyvos – migruoja į plaučius, smulkias kraujagysles, iki suaugusių kirmėlių neišsivysto.

Infekcijos šaltinis
Infekcijos šaltinis yra dirofilarioze užsikrėtę šunys (kiti šunų šeimos atstovai) ir meškėnai, kurių kraujyje cirkuliuoja mikrofilarijos (lervos). Jei šuns širdyje yra mažiau nei 25 kirmėlės, ligos požymių šuo gali ir neturėti, tačiau jis vis tiek yra infekcijos šaltinis. Jei širdyje ar plaučių arterijoje apsigyvena 60 ar daugiau kirminų, gali atsirasti kraujotakos sutrikimų, kepenų, inkstų, širdies pažeidimo simptomų. Šuo sunkiai kvėpuoja, atsiranda kosulys, vėmimas, greitas nuovargis, svorio kritimas, o ligai progresuojant vystosi širdies nepakankamumas, užsikimšus kraujagyslėms - šuo gali žūti.  

Žmogus bei kiti žinduoliai (išskyrus šunis, meškėnus) negali būti infekcijos šaltiniu, nes jų organizme kirmėlės neužauga, nesubręsta ir neišskiria mikrofilarijų.

Infekcijos perdavimas
Gyvūnas ir žmogus užsikrečia, įkandus uodui, kurio organizme yra trečios stadijos lervų.

Paplitimas
Ši liga paplitusi Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Azijos šalyse, Australijoje. Tolimos kelionės su gyvūnais ir klimato atšilimas nulėmė ligos išplitimą ir kitose pasaulio šalyse. Dabar dirofilariozė registruojama Europos šalyse, taip pat Lietuvoje.

Klinika
Dauguma žmonių užsikrėtusių dirofilarioze nejaučia jokių negalavimų. Užsikrėtus D. immitis  gali atsirasti kosulys, kartais su krauju, taip pat atsiranda krūtinės skausmas, pakyla temperatūra, vystosi pleuritas (skysčio kaupimasis pleuros srityje). Kirmėlėms žuvus, plaučių arterijose vystosi granuliomos (smulkūs mazgeliai), kurios yra  matomos rentgenogramoje. Retai, tačiau  kirmėlės gali nukeliauti į smegenis, akis, sėklides.  Užsikrėtus D. repens ir D. tenuis kirmėlėmis, dažniausiai atsiranda mazgeliai po oda, taip pat jas galima pamatyti akies junginėje.

Diagnostika
Žmonėms dirofilariozė nustatoma atliekant rentgenogramą, atsiradus mazgeliams po oda, akių junginėje pamačius kėrmėlę.

Gydymas
Chirurginiu būdu kirmėlės pašalinamos iš akių junginės, odos.
 
Prevencija
Keliaujant po endemines šalis labai svarbi apsauga nuo uodų įkandimo. Uodai labiausiai puola saulei leidžiantis ir tekant, todėl tamsiu paros metu reikia vengti vaikščioti lauke ar būti arti vandens. Nešioti drabužius, dengiančius rankas ir kojas, avėti kulkšnis dengiančius batus, mūvėti kojines, vengti tamsių drabužių, kurie vilioja uodus.

Veido, drabužiais nepridengtų rankų, kojų ar kitų kūno vietų apsaugai naudoti repelentus (uodus atbaidančias priemones).

Gyvenamųjų patalpų duris ir langus uždengti tinkleliais arba juos uždaryti. Miegant lauke ar nesandariose patalpose, virš lovos pakabinti audeklą, atsigulus jo kraštus pakišti po čiužiniu. Jei nėra suplyšęs ir po juo nėra uodų, lovos tinklelis garantuoja apsaugą.

Išpurkšti insekticidais tamsius patalpų kampus, palovius, pastales, po kėdėmis, už užuolaidų ir kitur, kur yra uodų.
 
Parengė
Epidemiologinės priežiūros skyriaus
gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė.
 

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .