Užkrečiamos ligos

Užkrečiamųjų ligų pavadinimai abėcėlės tvarka

Drakunkuliozė

Kas tai yra drakunkuliozė?
Drakunkuliozė yra reta tropinė parazitinė liga, kurią sukelia kirmėlė Dracunculus medinensis. Dar ši liga vadinama rišta arba Gvinėjos kirmėle.

Sukėlėjas 
Dracunculus medinensis yra stambi gyvavedė kirmėlė, priklausanti apvaliųjų kirmėlių klasei. Kirmėlės turi siūlo formos kūną, yra baltos spalvos. Patelė gali būti iki 80 cm, patinėlis – 4 cm ilgio. Apvaisintos patelės beveik visa kūno ertmė yra užpildyta gimda, kurioje randasi keli milijonai 0,5–0,75 mm ilgio lervučių. Jos iš kirmėlės kūno išeina tik suardžius kirmėlės dangalą galvinėje dalyje. Suaugusios kirmėlės lokalizuojasi žmogaus kojų, rankų, pečių ir kitų kūno vietų poodiniame audinyje.

Parazito gyvybinis ciklas
Šio parazito gyvybinis ciklas susijęs su šeimininkų kaita bei gėlu vandeniu. Parazito vystymuisi reikalingi galutinis ir tarpinis šeimininkai. Galutinis šeimininkas yra žmogus, kurio organizme išsivysto suaugusios kirmėlės. Tarpinis šeimininkas – maži 5-2 mm gėlavandenių vandenų vėžiagyviai – ciklopai. Jų organizme lervos praeina tam tikrą savo vystymosi etapą.

Infekcijos šaltinis 
Sergantis žmogus.

Kaip žmogus užsikrečia? 
Žmogus užsikrečia gerdamas vandenį, kuriame yra vėžiagyvių, užsikrėtusių D. medinensis lervomis. Žmogaus skrandyje ciklopai suyra, išsilaisvinusios lervutės įsiskverbia į žarnų sienelę, kur pradeda augti. Pasiekusios tam tikrą išsivystymo lygį lervutės migruoja audiniais, kol patenka į pažasties bei kirkšnių poodinį jungiamąjį audinį. Čia per 3-4 mėn. lervutės suauga, lytiškai subręsta ir poruojasi. Po patelės apvaisinimo patinėliai žūsta ir jų kūnas ištirpsta, o apvaisintos patelės migruoja į žmogaus (dažniausiai galūnių) poodinį audinį bei odą. Patelės žmogaus organizme pilnai suauga praėjus metams po užsikrėtimo. Patelių gimdoje jau yra visiškai subrendusios parazito lervos. Viršgalvinės kirmėlės dalies žmogaus odoje atsiranda 2–7 cm dydžio furunkulas (votis) ar pūslelė, kuri susilietusi su vandeniu (pvz., maudantis, dirbant ryžių laukuose) suplyšta. Atsiradusioje angelėje išsiverčia kirmėlės gimda ir į vandenį paleidžiami keli milijonai gyvų lervučių. Po to kirmėlė žūsta. Į vandenį patekusias lervas praryja tarpiniai šeimininkai – gėlavandeniai vėžiagyviai. Patekusios į ciklopo organizmą lervos suardo tarpinio šeimininko žarnos sienelę ir patenka į jo kūno ertmę. Ciklopo organizme lervos per 12–14 dienų tampa invazinės (užkrečiamos) ir pavojingos žmogui.

Paplitimas 
Susirgimas buvo registruojamas Vakarų, Centrinėje Afrikoje, Azijoje (Indijoje, Pakistane, Irake, Irane) ir Pietų Amerikoje (Brazilijoje, Gvinėjoje). Drakunkuliozė yra pirma parazitinė liga, kurią numatoma likviduoti visame pasaulyje. Per paskutinius 15 metų stebimas ryškus sergamumo mažėjimas: 1989 m. - 900 tūkst. ligonių, 2001 m. – 60 tūkst. ligonių. Dabar drakunkuliozė registruojama  4–oje Afrikos šalių (Čade,  Etiopijoje, Malyje ir Pietų Sudane).  Daugiausiai atvejų užregistruojama  Pietų Sudane (76 proc. visų atvejų).

Klinika
Ligos pradžioje, kai žmogaus organizme vyksta lervų migracija, atsiranda įvairios alerginės reakcijos. Šiai ligos stadijai būdingi odos bėrimai, silpnumas, veido pabrinkimai, dusulys ir astminiai reiškiniai. Alerginiai reiškiniai laikosi nuo kelių dienų iki 2-3 mėnesių. Pasirodžius kirmėlei odos paviršiuje, alerginiai reiškiniai išnyksta. Odoje ties kirmėlės galvine dalimi formuojasi maždaug 2–7 cm diametro furunkulas (votis), kuris po 5–7 dienų atsiveria ir apnuogina kirmėlės kūną. Gali vystytis komplikacijos, susijusios su antrine bakterine infekcija. Tai įvairūs abscesai, flegmonos, gangrenos, opos. Kita komplikacijų grupė susijusi su organizmo sensibilizacija (jautrumas) parazito antigenais (sąnarių uždegimai (artritai)).

Laboratorinė diagnostika
Ligos pradžioje ligą nustatyti sunku. Vėliau, atsiradus furunkului, liga nustatoma aptikus kirmėlę poodiniame sluoksnyje. Kirmėlės lokalizacijos vietose odoje ir poodiniame audinyje matomi vingiuoti velenėliai.

Gydymas
Nuo senų laikų, susirgus, kirmėlės iš odos opų buvo šalinamos vyniojant jas ant marlinio volelio ar pagaliuko. Ši procedūra atliekama labai atsargiai, kad kirmėlė nenutrūktų, nes išsiliejęs į žaizdą parazito kūno skystis gali sukelti sunkią flegmoną (odos uždegimą). Kirmėlės šalinimas gali trukti net pora ar daugiau savaičių, nes kirmėlė išvyniojama po 5–10 cm per parą. Kirmėlei parazituojant ant kojų reikia taikyti profilaktines priemones nuo stabligės. Alerginės reakcijos gydomos priešalerginiais preparatais. Atsiradus bakterinei infekcijai – naudojami antibiotikai.

Profilaktika
Endeminėse vietovėse (kur registruojamas susirgimas) gerti tik virintą vandenį.

Parengė:
Aušra Bartulienė
Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytoja epidemiologė

Informacija atnaujinta
2015-07-24

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .