Užkrečiamos ligos

Užkrečiamųjų ligų pavadinimai abėcėlės tvarka

Echinostomozė

Echinostomozė yra parazitinis susirgimas, kurį sukelia Echinostoma genties siurbikės. Tai yra per maistą plintanti infekcija, pasireiškianti žarnyno funkcijos sutrikimais.
 
Sukėlėjas
Žinoma 16 rūšių sukėlėjų, priklausančių Echinostomatidae šeimai, kurie žmonėms sukelia susirgimą echinostomoze. Labiausiai paplitusi yra E.ilocanum, rečiau sutinkamos – E.revolutum, E.malayanum, E. echinatum, E.hortense, E.caproni, E.recurvatum, E.macrochis, E.lindoense, E.pertiolatus.
Echinostomos yra nedidelės 5–15 mm ilgio ir 1–2 mm pločio, pasagos formos siurbikės. Suaugusios ir subrendusios siurbikės gyvena žmogaus ar gyvūnų žarnyne prisitvirtinusios prie žarnos gleivinės. Jos išskiria kiaušinėlius, kurie su išmatomis patenka į aplinką.
 
Parazito vystymosi ciklas
Parazito vystymasis vyksta vandenyje, dalyvaujant keliems šeimininkams. Galutiniais šeimininkais, kurių organizme suauga ir subręsta siurbikės, gali būti žmogus, pelės ir kiti graužikai, katės. Tarpiniai šeimininkai yra gėlavandenės sraigės, žuvys, varlės. Jų organizme vystosi lervinės siurbikių stadijos.
Kiaušinėliams patekus į vandenį, iš jų išsirita miracidija (pirma lervinė stadija), kuri įsiskverbia į pirmą tarpinį šeimininką – sraigę Lymnaea stagnalis. Per 6–7 savaites sraigės viduje susidaro sporocistos, motininės bei dukterinės redijos ir cerkarijos. Cerkarijos palieka sraigės organizmą ir laisvai plaukioja vandenyje. Jos prisitvirtina prie antro tarpinio šeimininko (tai gali būti žuvis, varlė, gėlavandenė sraigė). Šio šeimininko organizme cerkarijos sudaro cistas, kurių viduje susiformuoja invazinė siurbikių stadija (metacerkarija).
 
Infekcijos šaltinis
Infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus, užsikrėtę žinduoliai, paukščiai, su išmatomis išskiriantys siurbikių kiaušinėlius.
 
Užsikrėtimo būdai
Žmogus užsikrečia maistui vartodamas žalius ar nepakankamai termiškai apdorotus tarpinius šeimininkus (gėlavandenes sraiges, žuvis, varles), kurių organizme yra invazinės parazito formos (metacerkarijos).
 
Paplitimas
Ši liga paplitusi Filipinuose, Indonezijoje, Tailande, Kinijoje ir kitose kaimyninėse šalyse. Infekcijos paplitimas įvairiose šalyse yra skirtingas: Filipinuose gali siekti iki 44 proc., žemyninėje Kinijos dalyje – 5 proc., šiaurinėje Tailando dalyje – 50 proc., Korėjoje – 9 proc. Labiausiai ši liga yra paplitusi kaimo vietovėse.
Echinostomiazės paplitimą lemia blogos socialinės ir ekonominės sąlygos, skurdas, netinkama maisto kokybė.
 
Klinika
Infekcija dažniausiai praeina be simptomų. Esant lengvai ligos formai, ligoniui atsiranda galvos, pilvo skausmai, nestiprus viduriavimas, anemija (mažakraujystė). Esant sunkiai ligos eigai, gali vystytis sunki anemija, atsiranda stiprūs pilvo skausmai, gausus vandeningas viduriavimas, kartais su kraujo priemaišomis, svorio kritimas, išsekimas, silpnumas ir edemos (audinių pabrinkimai).
 
 
Diagnozuojama
Liga nustatoma įvertinus klinikinius, epidemiologinius duomenis ir atlikus laboratorinius tyrimus. Diagnozė patvirtinama radus siurbikių kiaušinėlius išmatose.
 
Gydymas
Nustačius ligą yra skiriamas specifinis gydymas.
 
Profilaktika
  1. Saugoti vandens telkinius, dirvožemį nuo teršimo žmonių ir gyvūnų išmatomis.
  2. Būnant endeminėse šalyse, maistui naudoti tik gerai termiškai paruoštas gėlavandenes žuvis.
  3. Netinkamas užšaldymas, sūdymas, marinavimas ar džiovinimas nenukenksmina žuvų, jų raumenyse esančios lervos išlieka gyvybingos.
  4. Norint žuvis nukenksminti sūdant, reikia ant 10 kg žuvies užpilti 2 kg druskos ir išlaikyti 14 dienų. Šaltam rūkymui, vytinimui paruoštoje žuvyje turi būti 14 proc. druskos.
  5. Lervos, esančios žuvų raumenyse, žūva:
  • jas verdant 15–20 minučių nuo užvirimo momento, tačiau žuvies gabaliukai turi būti nedidesni kaip 5 cm,
  • kepant 20–25 min., kai gabaliukų dydis nedidesnis nei 2 cm. Kepant pyragus su žuvies įdaru, kepti netrumpiau kaip valandą,
  • užšaldant -40 °C temperatūroje (temperatūra turi būti visame žuvies gabale) laikyti 7 val. arba -28 °C temperatūroje – 32 val.
  1. Svarbu žalios žuvies dorojimui turėti atskirus įrankius, lenteles, siekiant išvengti, kad lervos nepatektų ant švaraus stalo paviršiaus, indų ar paruošto vartojimui maisto.
  2. Neragauti žalio žuvies faršo.
 
Parengė
Epidemiologinės priežiūros skyriaus
gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė.

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .