Užkrečiamos ligos

Užkrečiamųjų ligų pavadinimai abėcėlės tvarka

Ešerichiozė

Ešerichiozė – tai patogeninių Escherichia coli (E. coli) sukelta infekcinė liga, pasireiškianti viduriavimu neretai su krauju ar gleivėmis, karščiavimu, pilvą raižančiais skausmais. Priklausomai nuo sukėlėjo, liga gali komplikuotis hemolizinės uremijos sindromu (HUS) arba trombozine trombocitopenine purpura (TTP).

Didžiausią reikšmę diarėjų patologijoje turi keturios E. coli grupės: enterohemoraginės E. coli (EHEC), enterotoksigeninės E. coli (ETEC), enteroinvazinės E. coli (EIEC) ir enteropatogeninės E. coli (EPEC). Kiekvienos grupės sukelta liga turi skirtingą patogenezę, sukėlėjai – skirtingas virulentiškumo savybes ir skirtingus O:H serotipus. Atskirų grupių E. coli sukelti sindromai irgi gali būti skirtingi.
 

Enterohemoraginių E.coli (EHEC) epidemiologija
Pasaulio sveikatos organizacija labai susirūpinusi šia problema, kadangi EHEC sukeltos diarėjos yra didelė vaikų sergamumo ir mirtingumo priežastis, ypatingai ekonomiškai besivystančiose šalyse. Šios E. coli grupės pagrindinis serologinis tipas (E. coli O157:H7) buvo identifikuotas 1982 metais. EHEC paprastai sukelia hemoraginį kolitą. Išmatose kraujo priemaišų gali būti labai įvairiai: nuo vizualiai nematomų iki viduriavimo vien krauju. Tačiau leukocitų išmatose nebūna. Sunkiausia klinikinė EHEC injekcijos forma yra hemolizinis ureminis sindromas (HUS) ir trombozinė trombocitopeninė purpura (TTP). 2-7 proc. asmenims, sergantiems manifestine ligos forma, gali išsivystyti HUS. EHEC gaminamas stiprus citotoksinas vadinamas Shiga 1 ir Shiga 2 toksinais. Shiga 1 toksinas yra identiškas Shigella dysenteriae 1 padermės gaminamam toksinui. Neseniai šie toksinai buvo pavadinti verocitotoksinais 1 ir 2 arba Shiga panašūs toksinai I ir II.

EHEC pagrindinis rezervuaras yra galvijai. Užsikrečiama dažniausiai vartojant užterštą maistą: žalią ar nepakankamai karščiu apdorotą mėsą ir jos produktus bei nevirintą pieną. Vandens ir maisto fekalinis užteršimas, taip pat maisto kryžminė tarša jį ruošiant taip pat yra svarbūs infekcijos plitimo keliai. Aprašyti E. coli O157 protrūkiai, kilę per mėsainius, dešreles, jautienos kepsnius, nevirintą pieną, šviežias obuolių sultis, jogurtus, sūrius, majonezą, salotas. Sukėlėjas yra pakankamai atsparus rūgščiai, todėl gali išgyventi fermentiniais būdais apdorotame maiste, marinuotose daržovėse.
Infekcija gali plisti per užterštą geriamą bei atvirų vandens telkinių vandenį. Per buitinį sąlytį (žmogus žmogui) infekcija dažniausiai gali išplisti ikimokyklinėse vaikų ugdymo įstaigose. Užsikrėsti galima ir nuo tiesioginio sąlyčio su gyvūnu-sukėlėjų nešiotoju.
Be klasikinio EHEC infekcijos E. coli O157:H7 serologinio tipo yra žinoma daugiau nei 100 įvairių verocitotoksinus gaminančių E. coli (VTEC) serologinių tipų (tarp jų dažniausiai aptinkami O26:H11, O111:H8, O103:H2, O113:H21, O104:H21). Pastaraisiais metais nustatyta, kad šie sukėlėjai yra susiję žmonių diarėja, panašia į E. coli O157:H7 sukeltą infekciją. Europos šalyse atlikti tyrimai parodė, kad VTEC diarėją turintiems ligoniams randama kiek rečiau nei Salmonella ir Campylobacter, bet žymiai dažniau nei Shigella ir Jersinia.
Ligos, sukeltos ne-O157 VTEC sukėlėjų, taip pat gali komplikuotis hemolitiniu ureminiu sindromu (HUS). Tarp ligonių, kuriems nustatyta VTEC infekcija, 20-70 proc. randami ne-O157 VTEC sukėlėjai.
Visų VTEC (O157 ir ne-O157) bendras požymis yra verocitotoksinų vtx 1 ir vtx 2gamyba.
Pagrindinis ne-O157 VTEC rezervuaras yra atrajojantys gyvūnai. Nustatyta (Dr. K. Bettelheim), kad išskirti gyvūnams ne-O157 VTEC serologiniai tipai yra tokie patys kaip išskiriami ligoniams, kuriems buvo HUS ir hemoraginis kolitas (HC). Žalia mėsa ir pienas dažniausiai užteršiami perdirbimo metu.
Dabar jau žinoma, kad O157 VTEC transmisija nuo žmogaus žmogui įmanoma dėl labai mažos užkrato dozės. Tačiau kitų ne-O157 VTEC infekcijos dozė nėra gerai žinoma.
Pagrindiniai VTEC infekcijos rizikos faktoriai yra šie:
  • didelis VTEC sukėlėjų paplitimas tarp gyvūnų;
  • maisto užteršimas gyvūnų mėšlu ir kryžminis gyvūninio žalio bei termiškai apdoroto maisto užteršimas;
  • netinkamas šiluminis gyvūninio maisto paruošimas;
  • kontaktas su VTEC sukėlėjų infekuotais asmenimis, naminiais gyvūnais, VTEC sukėlėjų nešiotojais.
 
Enterotoksigeninių E. coli (ETEC) epidemiologija
 Šios grupės E. coli yra dažniausia keliautojų į ekonomiškai besivystančias šalis infekcija. Šių bakterijų sukelta infekcija yra svarbi kūdikių ir mažų vaikų dehidratacinės diarėjos priežastis minėtose šalyse. ETEC sukėlėjai, panašiai kaip Vibrio cholerae, sukelia profuzinę vandeningą diarėją be kraujo ir gleivių.
ETEC gamina karščiui atsparų (TS) ir karščiui neatsparų (TL) arba abu (TS/TL) enterotoksinus. Dažniausiai ligoniams aptinkami šie serologiniai tipai: O6, O8, O15, O20, O25, O27, O63, O78, O80,O114, O115, O128ac, O148, O153, O159, O167.
Infekcija paplitusi ekonomiškai besivystančiose šalyse, kur vaikai per pirmuosius 3 gyvenimo metus susiduria su ETEC sukėlėjais ir įgyja imunitetą. Todėl vyresni vaikai ir suaugę šia infekcija serga žymiai rečiau.
ETEC rezervuaras - žmogus. Infekcija dažniausiai plinta per maistą, kiek rečiau per vandenį. Taip pat galimas užsikrėtimas nuo buitinio sąlyčio su ligoniu. Užkrečiamoji dozė yra pakankamai didelė.
 

Enteroinvazinių E. coli (EIEC) epidemiologija
EIEC sukelta infekcija pasireiškia stipriais pilvo skausmais, bendru negalavimu, vandeninga diarėja, tenezmais ir karščiavimu. Klinikiniai ligos požymai labai panašūs į šigeliozės. Mažiau nei 10 proc. ligonių ligai progresuojant išmatose gali būti kraujo ir gleivių. EIEC infekcija gali būti įtarta radus dažytame išmatose esančių gleivių tepinėlyje daug leukocitų Tačiau diagnozė patvirtinama bakteriologiniais, serologiniais bei imunologiniais tyrimais.
Pagrindiniai EIEC serologiniai tipai yra šie: O28ac, O29, O112, O124, O136, O143, O144, O152, O167.
EIEC infekcijos rezervuaras yra žmogus. Ši infekcija yra endeminė ekonomiškai besivystančių šalių infekcija. Pavieniai EIEC infekcijos atvejai, taip pat protrūkiai registruojami ir išsivysčiusiose šalyse. Manoma, kad dažniausiai užsikrečiama per maistą, tačiau šios grupės sukeltos infekcijos epidemiologija ir sukėlėjų ekologija mažai žinoma.

Enteropatogeninių E.coli (EPEC) epidemiologija
EPEC sukelta diarėja dažniausiai serga kūdikiai iki 1 metų amžiaus. Liga pasireiškia vandeninga diarėja su gleivėmis, karščiavimu ir dehidratacija. Kūdikių diarėja gali būti sunki ir užsitęsusi, ir ekonomiškai neišsivysčiusiose šalyse yra dažna mirties priežastis.

Dažniausiai ligoniams aptinkami šie EPEC grupės serologiniai tipai: O55, O86, O111, O119, O125, O126, O127, O128ab ir O142.
EPEC rezervuaras - žmogus. Infekcija gali plisti per kūdikių mišinius ir kitą kūdikių maistą. Gimdymo namuose, vaikų lopšeliuose, kūdikių globos namuose infekcija gali plisti per namų apyvokos daiktus ir užterštas personalo rankas dėl blogos rankų higienos.
 
Priešepideminės priemonės ir prevencija
Dėl EHEC sukėlėjų sukeliamų ligų sunkumo būtina kuo greičiau nustatyti infekcijos plitimo rizikos veiksnius specifinių prevencinių priemonių taikymui.
Įtarus protrūkį, reikia ieškoti specifinių infekcijos perdavimo veiksnių (maistas, vanduo ir t.t.), įvertinti židinyje infekcijos išplitimo grėsmę nuo žmogaus žmogui ir, atsižvelgiant į epidemiologinio tyrimo rezultatus, siūlyti, organizuoti atitinkamas kontrolės priemones židiniui lokalizuoti ir likviduoti.
 
Įtarus maistu plintantį protrūkį, išsiaiškinti maisto užteršimo šaltinius, siūlyti nedelsiant nutraukti įtariamo maisto gamybą bei realizavimą, mikrobiologiškai įvertinti įtariamą maistą, maisto tvarkymo vietos aplinką bei dirbančiuosius su maistu.
 
Įtarus EHEC sukeltą infekciją, pirmiausia būtina organizuoti priemones užkirsti kelią infekcijos plitimui per buitinį sąlytį, t.y. aiškinti ligonio šeimos nariams apie rankų plovimo svarbą.
Vengti nepasterizuoto pieno ir jo produktų.
 
Vartoti pakankamai termiškai paruoštą mėsą ir jos produktus. Nustatyta, kad 70 laipsnių temperatūros 15-16 sekundžių ekspozicija mėsos gabalo viduje užtikrina bakterijų sunaikinimą. Kad mėsa pakankamai gerai apdorota šiluma, galima patikrinti iš bėgančio iš mėsos gabalo skysčio spalvos, taip pat matuojant temperatūrą gaminio viduje.
 
Užtikrinti tinkamą rankų higieną kūdikių ir vaikų globos namuose, ikimokyklinėse vaikų ugdymo įstaigose, ligoninių vaikų skyriuose, t.y. dažną rankų plovimą su muilu.
 
Sergančius asmenis ar bakterijų nešiotojus nušalinti nuo maisto tvarkymo, ligonių, senų žmonių ar vaikų priežiūros ir iki bendrosios praktikos gydytojo leidimo neleisti dirbti šių darbų.
 
Keliaujantiems į endemines šalis, patariama vartoti tik saugų maistą ir geriamąjį vandenį, kuo dažniau plauti rankas su muilu ir vengti kontakto su ligoniais.
 
Hospitalinės infekcijos profilaktikai naujagimių priežiūros metu yra labai svarbi rankų higiena ir higienos bei sanitarijos standartų laikymasis kūdikių gydymo ir slaugos institucijose.
 
Parengė
Epidemiologinės priežiūros skyrius

 


5 pagrindinės taisyklės, kad maistas būtų saugus

 


Kodėl reikia plauti rankas

 


Rankų higiena STOP!

 

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .