Užkrečiamos ligos

Užkrečiamųjų ligų pavadinimai abėcėlės tvarka

Hantavirusinė infekcija

Hantavirusinė infekcija (Hantavirus infection) – tai ūminė virusinė endeminė liga, kuriai būdingas karščiavimas su šaltkrėčiu, bendra intoksikacija bei inkstų ar kvėpavimo takų ir plaučių pažeidimai. Hantavirusų (Bunyaviridae š,. Hantavirus g.) gamtinis rezervuaras yra graužikai ir vabzdžiaėdžiai. Žmogus užsikrečia lašiniu būdu per orą nuo šeimininkų išskyrų arba tiesioginio sąlyčio metu.

2012 m. 24 ES/EEE šalyse registruota 4 440 hantavirusinės infekcijos atvejų, t.y. 51,7% daugiau nei 2011 m. (2 926 atvejai)., tačiau palyginti su atvejų skaičių, apie kuriuos pranešta 2010 (4 200 atvejų). Daugiausiai šios infekcijos atvejų (91,5 proc.) registruota keturiose šalyse: Vokietijoje (63,6 proc.), Suomijoje (18,9 proc.), Austrijoje ir Slovėnijoje. Dažniausiai serga 25-64 m. amžiaus asmenys.

Epideminis pakilimas gali būti siejamas su tinkamomis klimato sąlygomis, kurios nulėmia graužikų populiacijos padidėjimą. Didelė graužikų gausa sustiprina žmogaus kontakto su graužikų išskyromis riziką.

Sukėlėjas
Žinoma daugiau kaip 20 hantavirusų rūšių, sukeliančių ligas žmonėms. Europoje cirkuliuoja mažiausiai penki hantavirusai: Puumala (PUUV), Dobrava (DOBV), Saaremaa (SAAV), Tula (TULV) ir Seoul virus (SEOV). Plačiausiai paplitęs - PUUV, kurį platina miško pelėnas (Myodes glareolus). PUUV sukelia vidutinio sunkumo HKIS. DOBV platina geltonkaklė lauko pelė (Apodemus flavicollis) ir sukelia sunkios formos HKIS. SAAV, kurį nešioja lauko pelė (A. agrarius), yra labai artimas DOBV. Būtina pastebėti, kad Centrinėje Europoje ir Rusijoje hantavirusas, susijęs su A. agrarius, filogenetiškai skiriasi nuo viruso, paplitusio Europos šiaurės rytų dalyje ir siejamo su A. flavicollis (DOBV-Af linija) ir kito padermės viruso, siejamo su Juodosios jūros lauko pele A. ponticus (DOBV-Ap linija). TULV platina plačiai paplitęs pelėnas Microtus arvalis, lauko pelėnas M. agrestis ir pietinis pelėnas M. levis, taip pat žinomas kaip M. rossiaemeridionalis. Šio viruso patogeniškumas žmogui yra abejotinas. SEOV, platinamas rudosios ir juodosios žiurkės (Rattus norvegicus ir R. rattus), plačiai paplitęs Azijoje ir Europos uostuose, sukelia vidutinio sunkumo ligą. Europe šis virusas, kaip žmogaus patogenas, nustatytas tik vieną kartą Prancūzijoje. Per pastarąjį dešimtmetį nustatyta, kad Europoje hantavirusus (Laihia, Asikkala ir Seewi) nešioja vabzdžiaėdžiai. Platintojais gali būti kirstukai Neomys fodiens, Sorex minutus ir Sorex araneus.

Virusai 50° C temperatūroje tampa neaktyvūs per 30 min., o 0-4° C temperatūroje išlieka gyvybingi iki 12 val.

Kaip užsikrečiama?
• Įvairūs peliniai graužikai su seilėmis, šlapimu, išmatomis išskiria virusą į aplinką.
• Užkratas plinta lašiniu būdu per orą arba tiesioginio sąlyčio būdu.
• Tiesiogiai nuo sergančio žmogaus užsikrečiama retai.

Simptomai
Vidutiniškai inkubacinis ligos periodas trunka 4 – 42 dienas.

Hemoraginė karštligė su inkstų sindromu
Būdingas karščiavimas, bloga savijauta, stiprūs galvos, raumenų skausmai, apetito stoka. Ligonio veido ir kaklo oda parausta. Kraujyje sumažėja trombocitų, galimas kraujavimas.

Galimos komplikacijos: inksto plyšimas, ūminis kraujagyslinis nepakankamumas, plaučių edema, židininė pneumonija ir kt.

Hantavirusinis plaučių sindromas
Būdingas karščiavimas, raumenų skausmai, kosulys ar dusulys, galvos skausmas, gali pasireikšti virškinamojo trakto sutrikimai. Vėliau atsiranda tachikardija, hipoksemija ir plaučių edema. Gali išsivystyti inkstų nepakankamumas, atsiranda pokyčių kraujyje.

Profilaktika
• Specifinės profilaktikos nėra.
• Pagrindinės profilaktikos priemonės yra deratizacija ir dezinsekcija.
• Kontaktiniams asmenims karantinas netaikomas.


Parengė
Medicinos entomolgė
Milda Žygutienė
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
 

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .