Užkrečiamos ligos

Užkrečiamųjų ligų pavadinimai abėcėlės tvarka

Heterofiazė

Heterofiazė yra parazitinis susirgimas, kurį sukelia smulkios Heterophyes heterophyes genties siurbikės. Šis susirgimas pasireiškia įvairiais žarnyno funkcijos sutrikimo simptomais.
 
Sukėlėjas
Sukėlėjas Heterophyes heterophyes yra smulki siurbikė, parazituojanti įvairių gyvūnų ir žmogaus plonajame žarnyne. Suaugę parazitai yra 1–1,8 mm ilgio ir 0,3–0,7 mm pločio. Subrendusios siurbikės išskiria kiaušinėlius, kurie su išmatomis patenka į aplinką.
 
Parazito vystymosi ciklas
   Heterophyes heterophyes gyvybinis ciklas vyksta gėlame ar silpnai sūriame vandenyje. Jame dalyvauja galutiniai ir tarpiniai šeimininkai. Galutiniais šeimininkais gali būti žmogus, laukiniai, naminiai gyvūnai ir paukščiai, mintantys žuvimi. Tarpiniai šeimininkai yra gėlavandeniai moliuskai ir žuvys.
   Subrendusios žarninės siurbikės galutinio šeimininko žarnyne išskiria kiaušinėlius, kurie su išmatomis patenka į vandenį. Kiaušinėliams patekus į vandenį juos praryja Cerithidea ir Pirenella genties moliuskai. Šie moliuskai paplitę Azijoje ir Vidurio Rytų šalyse. Moliusko žarnyne iš kiaušinėlio išsilaisvina miracidija (lervinė stadija), kuri virsta sporocista, redija ir cerkarija. Cerkarijos iš moliusko patenka į vandenį. Jos yra labai judrios, lengvai prisitvirtina prie žuvies odos ar žiaunų, numeta uodegėlę ir skverbiasi į odą bei raumenis. Žuvies organizme jos sudaro cistas, kurių viduje virsta metacerkarijomis, invazinėmis siurbikių formomis, kuriomis ir užsikrečia galutiniai šeimininkai (žmogus, gyvūnai ir paukščiai).
 
Infekcijos šaltinis
   Infekcijos šaltinis yra užsikrėtęs žmogus, gyvūnai, paukščiai, su išmatomis išskiriantys siurbikių kiaušinėlius.
 
 
Infekcijos perdavimas
Žmogus užsikrečia naudodamas mastui mažai termiškai apruoštas, žalias ar sūdytas žuvis, kurių organizme yra metacerkarijų. Žarnyne iš cistų išsilaisvina metacerkarijos, kurios prisitvirtina prie plonosios žarnos gleivinės ir virsta suaugusiomis siurbikėmis.
 
Paplitimas
Susirgimas paplitęs Brazilijoje, Viduržemio jūros šalyse, Japonijoje, Egipte, Ukrainoje, Havajuose, Pietryčių Azijos šalyse, Pietų Korėjoje. Šie susirgimai buvo užregistruoti Aliaskoje, Kanadoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose.
 
Patogenezė
   Siurbikės mechaniškai žaloja žarnos gleivinę prie jos prisisiurbdamos savo siurbtukais. Gleivinėje susidaro žaizdelės, vystosi uždegimas ir / ar negili nekrozė. Taip pat siurbikės išskiria medžiagų apykaitos produktus, kuriais nuodija žmogaus organizmą.
 
Klinika
   Inkubacinis periodas gali trukti nuo 1 iki 15 dienų. Pagrindiniai ligos simptomai yra viduriavimas, pilvo skausmai, sumažėjęs apetitas, kartais pykinimas.
   Kartais siurbikės ir / ar kiaušinėliai patenka į kraujagysles ir su krauju gali būti nunešti į galvos smegenis. Dėl smegenų židininių pažeidimų gali vystytis epilepsiniai priepuoliai, kraujo išsiliejimas į smegenis, kuris gali baigtis mirtimi. Parazitui nukeliavus į širdį, vystosi širdies ir kraujotakos nepakankamumas.
 
Diagnostika
Liga nustatoma įvertinus klinikinius, epidemiologinius duomenis ir atlikus laboratorinius tyrimus. Diagnozė patvirtinama radus siurbikių kiaušinėlius ligonio išmatose. Kraujyje stebima eozinofilija (kraujo kūnelių eozinofilų padaugėjimas).
 
Gydymas
Nustačius ligą yra skiriamas specifinis gydymas. Gydymo trukmė priklauso nuo ligos sunkumo.
 
Profilaktika

  • Saugoti vandens telkinius, dirvožemį nuo teršimo žmonių ir gyvūnų išmatomis.
  • Naikinti arba mažinti moliuskų veisimosi vietas: vandens telkiniuose pašalinti augmeniją, sausinti mažaverčius vandens telkinius (pvz., balas), prižiūrėti vandens šaltinių sanitarinę būklę, valyti drėkinimo ir drenažo sistemas, apdoroti moliuskų veisimosi vietas moliuskocidais (medžiagos, naikinančios moliuskus).
  • Būnant endeminėse šalyse, maistui naudoti tik gerai termiškai apruoštas žuvis.
  • Netinkamas užšaldymas, sūdymas, marinavimas ar džiovinimas nenukenksmina žuvų, jų raumenyse esančios lervos išlieka gyvybingos.
  • Norint žuvis nukenksminti sūdant, reikia ant 10 kg žuvies užpilti 2 kg druskos ir išlaikyti 14 dienų. Šaltam rūkymui, vytinimui paruoštoje žuvyje turi būti apie 14 proc. druskos.
  • Lervos, esančios žuvų raumenyse, žūva:
  • jas verdant 15–20 minučių nuo užvirimo momento, tačiau žuvies gabaliukai turi būti nedidesni kaip 5 cm,
  • kepant 20–25 min., kai gabaliukų dydis nedidesnis nei 2 cm. Kepant pyragus su žuvies įdaru, kepti ne trumpiau kaip valandą,
  • užšaldant -40 °C temperatūroje (temperatūra turi būti visame žuvies gabale) laikyti 7 val. arba -28 °C temperatūroje. – 32 val.
  • Svarbu žalios žuvies dorojimui turėti atskirus įrankius, lenteles, siekiant išvengti, kad lervos nepatektų ant švaraus stalo paviršiaus, indų ar paruošto vartojimui maisto.
  • Neragauti žalio žuvies faršo.
 
Parengė Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė.

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .