Užkrečiamos ligos

Užkrečiamųjų ligų pavadinimai abėcėlės tvarka

Himenolepidozė

Kas yra himenolepidozė?
Himenolepidozė – tai lėtinis parazitinis susirgimas, pažeidžiantis virškinimo sistemą. Jį sukelia smulkūs kaspinuočiai (mažasis ir žiurkinis). Labiau paplitusi mažojo kaspinuočio sukeliama himenolepidozė.

Sukėlėjas
Mažasis ir žiurkinis kaspinuočiai yra plokšti, kaspino formos parazitai, sudaryti iš galvutės, kaklelio ir kūno. Kaspinuočio galvutė turi siurbtukus, judrų straubliuką ir kabliukus, kurių pagalba prisitvirtina prie žarnos gleivinės ir pradeda augti. Mažasis kaspinuotis Hymenolepis nana yra smulkus, 15-55 mm ilgio ir 1 mm pločio, o žiurkinis - Hymenolepis diminuta - stambesnis – apie 90 cm ilgio ir 44 mm pločio kaspinuotis. Kaspinuočio kūnas sudarytas iš mažų nuo 160 iki 1000 narelių. Šiems subrendus ir apsivaisinus, lytiniai organai atrofuojasi, o jų vietą užima gimda, pilna augančių ir bręstančių kiaušinėlių. Į aplinką šių kaspinuočių kiaušinėliai patenka su išmatomis. Kiaušinėliai yra maži, matomi tik per mikroskopą, elipsės formos, persišviečiantys, bespalviai, padengti plonu apvalkalėliu.

Kaspinuočių vystymasis
Vystydamiesi kaspinuočiai praeina kelias vystymosi stadijas: kiaušinėlio, lervos ir suaugusio kaspinuočio.
Mažojo kaspinuočio visas vystymosi ciklas - nuo kiaušinėlio iki suaugusio kaspinuočio - vyksta viename organizme. Dažniausiai tai yra žmogus.
Žiurkinio kaspinuočio vystymuisi reikalingi tarpinis ir galutinis šeimininkai. Tarpinio šeimininko organizme vystosi lervinė kaspinuočio stadija, o galutinio šeimininko organizme – gyvena suaugęs kaspinuotis. Žiurkinio kaspinuočio tarpiniai šeimininkai yra vabzdžiai (didysis milčius, graužikų blusos, maistinių kandžių lervos, kai kurie tarakonai), galutiniai šeimininkai - žiurkės, pelės, labai retai - žmogus. Tarpinių šeimininkų organizme kaspinuočio lervos vystosi iki tam tikros stadijos, iš kurios, jai patekus į žiurkės (pelės) ar žmogaus žarnyną, per kelias savaites užauga kaspinuotis. Suaugęs kaspinuotis, gyvendamas žiurkių, pelių ar žmogaus plonajame žarnyne, išskiria kiaušinėlius, kurie su išmatomis patenka į aplinką. Kiaušinėliuose yra kaspinuočio lerva, kuri toliau gali vystytis tik patekusi į vabzdžių organizmą.
 

Infekcijos šaltinis 
Mažojo ir žiurkinio kaspinuočio infekcijos šaltiniu gali būti sergantis himenolepidoze žmogus ar užsikrėtę graužikai, kurie su išmatomis išskiria jau subrendusius kaspinuočio kiaušinėlius.

Kaip užsikrečiama?
Žmogus mažuoju kaspinuočiu užsikrečia, šio kaspinuočio kiaušinėliams per burną patekus į virškinimo traktą. Dažniausiai žmogus užsikrečia per užterštą vandenį, maistą, nuo nešvarių rankų, žaislų, namų apyvokos daiktų. Tam tikras vaidmuo tenka musėms, tarakonai, kurie mechaniniu būdu gali pernešti kiaušinėlius ant maisto produktų. Žiurkiniu kaspinuočiu žmogus užsikrėsti gali ragaudamas nepakankamai iškepusią duoną, miltų gaminius, kuriuose buvo vabzdžių. Paprastai užsikrečia asmenys, kurių namuose yra daug graužikų.

Parazito vystymasis žmogaus organizme 
Žmogui prarijus kaspinuočio kiaušinėlius, žarnyne iš apvalkalo išsilaisvina lervos, kurios įsiskverbia į žarnų gleivinės gaurelius, auga ir tampa suaugusiais parazitais. Jau 30–tą dieną po užsikrėtimo subrendę kaspinuočio kiaušinėliai su žmogaus išmatomis išsiskiria į aplinką. Žmogaus organizme parazitai gyvena 1–3 mėnesius, tačiau asmenys, stokojantys higieninių įgūdžių ar gyvenantys prastomis sanitarinėmis sąlygomis, dažnai užsikrečia pakartotinai. Be to, galima autoinvazija, kai iš žarnos spindžio nepasišalinusių kiaušinių apvalkalas ištirpsta, lervos išsilaisvina, patenka į žarnos gleivinę ir susiformuoja nauja kaspinuočių generacija. Todėl vienu metu žmogaus organizme gali parazituoti šimtai ar tūkstančiai kaspinuočių.

Ligos paplitimas 
Susirgimai paplitę visame pasaulyje. Dažniau sergama himenolepidoze, sukelta mažojo kaspinuočio. Dažniausiai šia liga užsikrečia ir serga 4–14 metų amžiaus vaikai. Himenolepidozė dažniau registruojama šilto ir sauso klimato šalyse ir šalyse, kuriose yra blogos sanitarinės gyvenimo sąlygos. Daug mažiau yra paplitusi žiurkinio kaspinuočio sukelta infekcija. Pavieniai atvejai užregistruoti Ispanijoje, Rusijoje, Rytų Europos šalyse. Lietuvoje registruojami pavieniai ligoniai, sergantys mažojo kaspinuočio sukelta himenolepidoze.

Ligos požymiai
Jeigu į organizmą patenka mažai kaspinuočio kiaušinėlių, liga praeina be simptomų. Esant dideliam kaspinuočių skaičiui, ypač išsivysčius auto invazijai, kaspinuočiai savo kabliukais ir siurbtukais žaloja žarnos gleivinę bei savo medžiagų apykaitos produktais užnuodija žmogaus organizmą. Tuomet vystosi liga, pasireiškianti virškinimo ir nervų sistemos pažeidimo reiškiniais. Ligoniai skundžiasi staiga atsirandančiais pilvo skausmais, sumažėjusiu apetitu, seilėtekiu, pykinimu, vėmimu, viduriavimu su gleivių ar kraujo priemaišomis išmatose. Esant nervų sistemos pažeidimo reiškiniams, atsiranda galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, dirglumas, sutrinka miegas, sumažėja darbingumas, gali atsirasti epilepsijos priepuoliai. Esant gausiai ir užsitęsusiai invazijai, gali vystytis anemija (mažakraujystė), disbakteriozė (žarnyno mikrofloros sudėties ir savybių pasikeitimas), hipovitaminozė B12, C, PP.

Ligos nustatymas
Įvertinus ligos simptomus ir įtarus šią ligą, atliekamas ligonio išmatų mikroskopinis tyrimas, ieškant kaspinuočio kiaušinėlių. Reikia žinoti, kad, sergant himenolepidoze, kiaušinėliai iš žmogaus organizmo išsiskiria periodiškai, todėl vienkartinis išmatų tyrimas teigiamą rezultatą duoda tik 40 –50 proc. atvejų. Norint atmesti diagnozę, ligonio išmatas reikėtų tirti 3 kartus su 5–7 dienų intervalais. Nuo kiaušinėlio patekimo į žarnyną iki suaugusio kaspinuočio bei kiaušinėlių išsiskyrimo su išmatomis praeina nuo 20 iki 30 dienų.
 
Ligonio gydymas
Patvirtinus diagnozę, gydytojas skiria specifinį gydymą. Kartais antihelmintiniai preparatai nesunaikina kaspinuočio lervučių, esančių tarp žarnos gleivinės gaurelių. Lervutės po kurio laiko išeina į žarnos spindį ir tampa suaugusiais kaspinuočiais. Todėl po gydymo ligoniai mediciniškai stebimi 6 mėnesius. Jiems kiekvieną mėnesį atliekami išmatų tyrimai. Jeigu tyrimai 4-6 mėnesius iš eilės yra neigiami, ligoniai laikomi pasveikę ir jų medicininis stebėjimas nutraukiamas. Jeigu tyrimų rezultatai teigiami, skiriamas antras gydymo kursas, o medicininis stebėjimas pratęsiamas iki 12 mėnesių (kiekvieną mėnesį atliekami išmatų kontroliniai tyrimai).
 
Himenolepiozės, kurią sukelia H.nana, profilaktika:

  • Kuo anksčiau išaiškinti ligonius ir juos gydyti;
  • Neteršti aplinkos žmonių išmatomis;
  • Ugdyti vaikų higieninius įgūdžius, pratinti juos prie dažno rankų plovimo;
  • Dažnai skalbti rūbus bei patalynės baltinius.
Himenolepiozės, kurią sukelia H.diminuta, profilaktika:
  • Patalpose ir maisto sandėliuose naikinti graužikus ir saugoti nuo jų maisto produktus;
  • Perkant maisto produktus, įsitikinti, ar jie neužteršti kenkėjais;
  • Nuolat peržiūrėti (bent kartą per mėnesį) virtuvės spinteles su maisto atsargomis;
  • Nekaupti per daug atsargų, o produktus laikyti užsukamuose plastmasiniuose indeliuose, stiklainiuose arba hermetiškose metalinėse dėžutėse; 
  • Nelaikyti birių maisto produktų popieriniuose maišeliuose, plonos folijos pakuotėse, kartoninėse dėžutėse. Mažos skylutės ar kenkėjų maitinimosi pėdsakai rodo, kad viduje tikrai yra vabzdžių. Produktus su vabzdžiais nedelsiant reikia išmesti, dar geriau sudeginti, kad kenkėjai negalėtų plisti likusiuose maisto produktuose;
  • Reikia kruopščiai ir dažnai plauti virtuvę, ypač visus plyšius, kampus aplink vamzdžius;
  • Dulkių siurbliu dažnai siurbti pasienius, grindjuostes, sienas ir baldus;
  • Išplovus grindis, jas išvaškuoti. Grindų pastos kvapas atbaido vabzdžius;
  • Vasarą langus ir orlaides reikėtų uždengti tankiu metaliniu ar plastmasiniu tinkleliu, kad vabzdžiai nepatektų į vidų; 
  • Nevartoti maistui miltų, užterštų vabzdžiais ar jų lervomis;
  • Neragauti žalių miltinių patiekalų.

Parengė:
Aušra Bartulienė
Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytoja epidemiologė

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .