Užkrečiamos ligos

Užkrečiamųjų ligų pavadinimai abėcėlės tvarka

Japoninis encefalitas

Kokia tai liga?
Japoninis encefalitas (JE) – tai virusinė liga, kurią sukelia JE virusas. JE virusas yra vienas pagrindinių virusinio encefalito sukėlėjų daugelyje Azijos šalių, kur kasmet užregistruojama 30–50 tūkst. ligos atvejų.
 
Sukėlėjas
JE virusas priklauso Flavivirus genčiai, Flaviviridae šeimai. JE virusas pirmą kartą išskirtas 1935 m. Japonijoje. Yra žinomi 5 skirtingi viruso genotipai.
 
Geografinis pasiskirstymas
Japoninio encefalito virusas išplitęs Pietryčių Azijos šalyse ir Vakariniame Ramiojo vandenyno regione (1 pav.). Jungtinių Amerikos Valstijų Ligų prevencijos ir kontrolės centro (CDC) duomenimis, JE diagnozuojamas Australijoje, Bangladeše, Brunėjuje, Mianmare (Birmoje), Kambodžoje, Kinijoje, Guame, Indijoje, Indonezijoje, Japonijoje (Laose), Malaizijoje, Nepale, Šiaurės Korėjoje, Pakistane, Papua Naujojoje Gvinėjoje, Filipinuose, Rusijoje, Saipane, Singapūre, Pietų Korėjoje, Šri Lankoje, Taivane, Tailande, Vietname, Rytų Timore (Timor-Leste).


1 pav. Geografinis japoninio encefalito viruso pasiskirstymas (šaltinis: https://www.cdc.gov/japaneseencephalitis/maps/index.html)
 
JE virusas dažniausiai plinta kaimo vietovėse, kuriose auginami ryžiai ir drėkinami ryžių laukai. Daugelyje vidutinio klimatinio Azijos teritorijų JE virusas plinta šiltuoju metų sezonu. Tropinio ir subtropinio klimato šalyse susirgimai registruojami ištisus metus, tačiau jų ženkliai padidėja lietaus sezono metu.

Užsikrėtimo būdai
JE virusas gamtoje cirkuliuoja tarp Culicidae šeimos uodų, esančių drėkinamuose ryžių laukuose, Ardeidae šeimai priklausančių vandens paukščių (pvz., garnių) ir kiaulių.
 
Pagrindiniais viruso pernešėjai yra Culex tritaeniorhynchus ir Culex vishnui uodai, tačiau ir kitos uodų rūšys, pvz., Culex pipiens pipiens, Culex pipiens molestus, Culex quinquefasciatus gali būti viruso platintojai.
 
Žmonės JE virusu užsikrečia įgėlus infekuotam uodui.
 
Dažniausiai užsikrėtusio asmens kraujyje nepasiekiamas toks viremijos lygis (viruso koncentracija kraujyje), kad nuo jo galėtų užsikrėsti kiti uodai.
 
Rizikos grupės
Rizikos grupėms priklauso:
  • Endeminių teritorijų kaimo vietovių gyventojai (ypač vaikai).
  • Asmenys, keliaujantys vietovėse, kuriose yra drėkinamų laukų, ir miegantys atvirame lauke, pvz., stovyklautojai.
  • Keliautojai, endeminėje teritorijoje būnantys ilgą laiko tarpą.
Simptomai
Inkubacinis ligos laikotarpis 5–15 d.
 
Dauguma atvejų yra besimptomiai, tačiau vidutiniškai 1 asmeniui iš 200 infekuotų išsivysto sunki neuroinvazinė liga, kuriai būdingas karščiavimas, galvos skausmai, vėmimas, kaklo raumenų rigidiškumas, traukuliai, orentacijos sutrikimas, koma, paralyžius. Kai kada gali išsivystyti lengvesnės ligos formos – aseptinis meningitas, neaiškios kilmės karščiavimas.
 
Esant sunkiems ligos atvejams mirštamumas siekia 20–30 proc., trečdaliui susirgusiųjų išsivysto liekamieji reiškiniai (parezės, judėjimo sutrikimai, besikartojantys traukuliai ir kt.).
 
Gydymas
Antivirusinio gydymo nėra. Taikomas simptominis gydymas, siekiant palengvinti ligos simptomus ir stabilizuoti paciento būklę.
 
Profilaktika
Skirtingų rūšių vakcinos naudojamos endeminėse Azijos šalyse.  Nuo JE Europoje naudojama viena vakcina. Keliautojams, endeminėse teritorijose (kaimų vietovėse) praleidžiantiems daugiau nei 1–2 mėnesius, rekomenduojama apsvarstyti vakcinacijos galimybę.
 
Taip pat svarbu saugotis uodų įgėlimų dienos ir nakties metu. Rekomenduojama naudoti repelentus, dėvėti marškinius ilgomis rankovėmis, mūvėti ilgas kelnes, naudotis tinkleliais ant durų, langų ir lovų, pirmenybę teikti kambariams su oro kondicionieriais ir kt.
 
Parengė: Epidemiologinės priežiūros skyrius.

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .