Užkrečiamos ligos

Užkrečiamųjų ligų pavadinimai abėcėlės tvarka

Jersiniozė

Kas yra jersiniozė?
Jersiniozė yra užkrečiama liga, kurią sukelia Yersinia genties bakterijos. Medicininę reikšmę turi 3 šių bakterijų rūšys: Yersinia pestis sukelia marą, Yersinia enterocolitica – žarnyno jersinijozę, o Yersinia pseudotuberculosis – pseudotuberkuliozę (ekstraintestinę jersiniozę). Dažniausiai Europos šalyse bei Lietuvoje registruojama Yersinia enterocolitica sukelta infekcija.

Infekcijos šaltinis ir rezervuaras
Pagrindinis Yersinia genties bakterijų rezervuaras yra graužikai, laukiniai ir naminiai gyvūnai (dažniausiai kiaulės, katės, šunys, arkliai, triušiai). Yra žinoma apie 60 rūšių žinduolių ir apie 27 rūšys paukščių, iš kurių išmatų buvo išskirtos jersinijos.
Žmonės dažniausiai užsikrečia nuo gyvūninio maisto, nuo gyvūnų išmatomis užterštą maisto ar vandens. Tačiau galimas užsikrėtimas ir dėl tiesioginio kontakto su sergančiu gyvūnu ar namų augintiniu, kūdikius gali užkrėsti juos prižiūrintys asmenys, jei jų rankos buvo užterštos bakterijomis.
Gamtoje jersinijos egzistuoja kaip graužikų parazitai. Žmonės tiesiogiai nuo graužikų neužsikrečia, tačiau kontakto būdu gali užsikrėsti nuo prižiūrimų sergančių naminių gyvulių, miesto vaikai taip pat gali užsikrėsti nuo kačiukų ir šuniukų. Vakarų autorių duomenimis, pagrindinis Y. enterocolitica šaltinis yra kiaulės. Tarp gyvūnų Yersinia sukeltos infekcijos plinta kaip gerybinė liga su ilgai trunkančiu bakterijų nešiojimu žarnyne. Žmogus šiame procese yra tik atsitiktinis (ir dažniausiai galutinis) šeimininkas.
 
Apie sukėlėją
Yersinia genties bakterijos sugeba ne tik parazituoti ir daugintis gyvūno ar žmogaus organizme, bet ir išlikti ilgai gyvybingos aplinkoje: ant maisto produktų – iki kelių mėnesių, o skystoje terpėje (piene, upės ar vandentiekio vandenyje) net daugintis. Graužikų paliktose olose jų galima aptikti ilgiau nei po 4 metų. Skirtingai nei kitos bakterijos, jersinijos mėgsta šaltį ir jos puikiai dauginasi 2 – 4°C temperatūroje. Dėl šios bakterijų savybės jersiniozės kartais vadinamos „šaldytuvų“ ligomis. Nustatyta, kad drėgnoje ir šaltoje aplinkoje jersinijos ilgai išlieka gyvybingos, neprarasdamos savo patogeniškumo, pvz., šaldytuve laikomame svieste - 145 paras, piene – 18 parų, o šaldytuve laikomame dirvožemyje – ilgiau nei 10 metų. Tačiau sausoje aplinkoje, veikiamos tiesioginių saulės spindulių jersinijos žūva per 10 minučių, o 100ºC temperatūroje – per 40 sekundžių. Šios bakterijos jautrios dezinfekuojamoms medžiagoms.
 
Infekcijos plitimo būdai ir rizikos veiksniai
Jersiniozės sukėlėjai gyvena ir dauginasi kiaulių, graužikų, triušių, avių, raguočių, arklių, šunų, kačių žarnyne. Į aplinką jersinijos patenka su šių gyvūnų fekalijomis.
Vakarų Europoje ir JAV kaip pagrindinis užsikrėtimo žarnyno jersinijoze veiksnys nurodoma žalia ar nepakankamai termiškai apdorota mėsa (kiauliena, aviena, triušiena, jautiena, paukštiena) ar jos gaminiai (faršas, dešros, dešrelės, šaltiena). Dažniausiai užsikrečiama nuo kiaulienos, kadangi kiaulių ryklėje būna daugiausiai Y. enterocolitica bakterijų.
Infekcija gali plisti per gyvūnų fekalijomis tiesiogiai ar netiesiogiai (per dirvožemį) infekuotas daržoves (morkas, kopūstus, bulves, burokus, svogūnus), vaisius, mėsos (kiaulienos, avienos, triušienos, jautienos), paukštienos ir pieno produktus, vandenį. Termiškai apdorotas arba vartojimui paruoštas maistas gali būti užkrėstas jersinijomis laikant jį kartu su žalia mėsa, paukštiena, daržovėmis. Į maistą jersinijos gali patekti nuo virtuvės įrankių, aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo pjaustyta užkrėsta jersinijomis žalia mėsa, paukštiena, daržovės. Žmonės žarnyno jersinioze gali užsikrėsti kontakto būdu nuo sergančių naminių gyvūnėlių fekalijų.
Dėl jersinijų gebėjimo daugintis šaltyje ir žemoje oro temperatūroje, didesnė rizika užsikrėsti Y. enterocolitica gali būti ir nuo mėsos, laikytos šaltai plastikinėje pakuotėje. Žaliavinis karvės ar ožkos pienas, iš jo pagaminta varškė, sūris taip pat gali būti infekuoti, ypač jei gyvuliai sirgo mastitu. Kai kuriose šalyse jersinijos buvo aptiktos lede, moliuskuose, žuvyse.
Pirminis daržovių užteršimas Yersinia bakterijomis įvyksta dar laukuose vegetacijos metu, taip pat nuimant derlių bei sandėliuojant. Tačiau pradinė užkrato koncentracija paprastai būna nepakankama ligai sukelti. Dėl žemos daržovių saugyklose palaikomos temperatūros sudaromos palankios sąlygos ant daržovių esančioms jersinijoms intensyviai daugintis, o žiemai baigiantis bei pavasarį jų kiekis gali būti pavojingas sveikatai. Jersinijos labiausiai dauginasi daržovių puvimo vietose. Nepakankamai kruopščiai nuvalytos ir nuplautos pūvančios daržovės ar iš jų pagaminti patiekalai gali būti ligos priežastimi. Nustatyta, kad jersinijų nesunaikina daržovių sūdymas bei rauginimas.
 
Pagrindiniai ligos požymiai
Didžiausią riziką susirgti jersinioze turi maži vaikai ir vyresni asmenys bei žmonės, kurių organizmo atsparumas sumažėjęs. Po užsikrėtimo slaptas laikotarpis, vadinamas dar inkubaciniu, gali trukti nuo 3 iki 19 dienų (vidutiniškai 5 – 7 dienos).
Ligos požymių pasireiškimas priklauso nuo žmogaus organizmo atsparumo, užkrato dozės, sukėlėjų patogeniškumo bei ligonio amžiaus. Mažiems vaikams liga dažniausiai pasireiškia karščiavimu, pilvo skausmu, viduriavimu, neretai su krauju išmatose. Šie simptomai papratai trunka 4-7 dienas, kartais iki 3 savaičių. Vyresniems vaikams ir suaugusiems asmenims dominuojantys požymiai gali būti tik karščiavimas ir pilvo skausmas, todėl neretai infekcija simuliuoja apendicitą.
Retesniais atvejais infekcija gali komplikuotis odos bėrimais, sąnarių skausmu arba, patekę į kraują, ligos sukėlėjai gali pažeisti kitus organus.
 
Pagrindinės prevencijos priemonės
  • Vartokite tik pakankamai termiškai apdorotą kiaulieną, kitą mėsą, paukštieną;
  • Vartokite tik pasterizuotą arba virintą pieną ir jo produktus;
  • Kruopščiai plaukite daržoves prieš vartojimą;
  • Plaukite rankas su muilu prieš valgį, po sąlyčio su gyvūnu bei žalia mėsa;
  • Kruopščiai nuplaukite rankas prieš liesdami kūdikį, jo žaislus, buteliukus ar čiulptukus;
  • Venkite kryžminio maisto užteršimo virtuvėje: naudokite atskiras pjaustymo lenteles žaliai mėsai ir kitiems produktams, kruopščiai nuplaukite karštu vandeniu lenteles, įrankius ir kitus paviršius po žalios mėsos, daržovių dorojimo;
  • Saugokite dirvožemį ir vandens šaltinius nuo užteršimo žmonių ir gyvūnų fekalijomis;
  • Tinkamai prižiūrėkite namų augintinius, plaukite rankas po sąlyčio su jais, saugiai tvarkykite gyvūnų išmatas;
  • Tinkamai tvarkykite ir laikykite išaugintas daržoves, saugokite jas nuo graužikų;
  • Naikinkite graužikus daržovių saugyklose. 
 
 
Parengė:
 Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja G. Zagrebnevienė

Lankstukai

Rankų higiena
STOP

5 pagrindinės taisyklės,
kad maistas būtų sveikesnis

Informacija atnaujinta
2015-07-24

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .