Užkrečiamos ligos

Užkrečiamųjų ligų pavadinimai abėcėlės tvarka

Juodligė

Kas yra juodligė?
Juodligė – ūmi užkrečiamoji žmonių ir gyvulių liga, kurią sukelia bakterija Bacillus anthracis. Ši liga perduodama tiesioginio kontakto su užsikrėtusiais naminiais gyvuliais metu arba vartojant šių gyvulių produktus. Juodligė egzistuoja šimtus metų. Ja natūraliai suserga gyvuliai ir žmonės daugelyje pasaulio vietų: Azijoje, pietų Europoje, Afrikoje ir kai kuriose Australijos vietose.
 
Ligos sukėlėjas
Bacillus anthracis – gramteigiama 5-80 mikrobų ilgio ir 1-1,5 mikronų storio lazdelės pavidalo bakterija, gaminanti sporas, kurios dirvoje gali išsilaikyti dešimtmečius. Ligos sukėlėją atrado ir ištyrė R. Kochas 1876 m.
 
Kaip užsikrečiama juodlige?
Infekcijos šaltinis yra užsikrėtę gyvuliai: karvės, ožkos, avys, arkliai, rečiau kiaulės. Jei dirvoje yra juodligės sporų, gyvuliai šia liga gali užsikrėsti ėsdami žolę, gerdami vandenį. Dažniausiai gyvuliai suserga vasarą, kai sausrų metu ėsdami sudžiūvusią, aštrią, prie dirvožemio prigludinsią žolę, pažeidžia žarnyno epitelį. Patekusios į gyvulio organizmą, juodligės sporos, virsta vegetacinėmis formomis.
Gyvuliai dažniausiai suserga žarnyno juodlige. Sukėlėjas gausiai išskiriamas į aplinką kraujingai viduriuojant, su kraujingomis išskyromis iš nosies ir snukio. Vegetacinės sukėlėjų formos aplinkoje virsta sporomis. Gyvulio buvimo vietoje užteršiama aplinka, kurioje gali užsikrėsti ne tik gyvuliai, bet ir žmonės.
Nuo sergančių gyvulių užsikrečia jų prižiūrėtojai, skerdyklų, odos, kailių perdirbimo įmonių darbininkai. Dažniausiai užsikrečiama tiesioginio kontakto su sergančiais gyvuliais ar jų žaliavomis būdu t.y. teikiant veterinarijos pagalbą, lupant ar išdirbant gyvulio odą, dorojant mėsą, vilnas ir kt. Kartais užsikrečiama vartojant blogai išvirtą sirgusio gyvulio mėsą ir pieną. Retkarčiais užsikrečiama per orą su dulkėmis, ypač karšiant vilnas ir išdirbant kailius.
 
Ligos simptomai
 Skiriamos trys juodligės formos:
  • Odos forma - pati dažniausia juodligės forma. Šia forma paprastai užsikrečiama per įbrėžtą, įpjautą odą, kuomet juodligės sporos patenka į žaizdelę. Atviroje kūno vietoje, ant kurios pateko infekcijos sukėlėjas, dažniausiai ant rankos, kaklo ar veido atsiranda raudona niežtinti dėmelė. Jos vietoje vėliau iškyla gelsvai rausvo skysčio pritvinkusi pūslytė. Pūslytei plyšus atsiranda opelė, kuri per 2-6 dienas pasidengia tamsiu šašu. Oda aplink opelę patinsta, tačiau neparausta, jos neskauda. Padidėja arčiausiai opelės esantys limfmazgiai. Kūno temperatūra pakyla iki 39 - 40 ºC, krečia šaltis, skauda galvą. Odos juodligė greitai išgydoma. Svarbiausia yra tinkamas medicininis įvertinimas ir gydymas.
  • Plaučių juodligė gali būti pirminė, kai žmogus tiesiogiai įkvepia daugybę ore esančių sporų arba antrinė – odos juodligės komplikacija. Eiga labai sunki, būdinga aukšta temperatūra, krūtinės skausmas, dusulys. Atkosima daug skreplių.
  • Žarnyno juodlige užsikrečiama per maistą arba ji pasireiškia kaip odos juodligės komplikacija. Eiga taip pat labai sunki: aukšta temperatūra, stipri intoksikacija, pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas gleivingu skysčiu su kraujo priemaiša. Pilvas išsipučia. Jei liga negydoma, prasideda kraujo užkrėtimas.
Plaučių ir žarnyno juodligės formos yra sunkios ir dažnai gali būti fatališkos. Negydant odos juodligės, irgi galimi mirties atvejai (miršta apie 5 % susirgusiųjų).
Juodligės inkubacinio periodo trukmė priklauso nuo infekcinės dozės ir infekcijos patekimo kelio ir gali varijuoti nuo 1 vienos dienos iki 8 savaičių. Dažniausiai plaučių juodligės simptomai atsiranda praėjus 48 h po sąlyčio su ligos sukėlėju, odos ir žarnyno juodligės simptomai po 1-7 d.
Plaučių juodlige sergantis žmogus neužkrečia kito žmogaus. Plaučių juodlige užsikrečiama tiktai tiesiogiai įkvėpus sporų. Odos juodligės atveju yra labai nedidelė rizika tiesioginei infekcijai.
 
Juodligės profilaktika ir gydymas
  • Yra vakcina nuo juodligės žmonėms (Lietuvoje neregistruota), tačiau ji masinei imunizacijai nerekomenduojama. Ši vakcina yra rekomenduojama asmenims, kurie turi didesnę riziką susirgti juodlige (pvz.; dirbant odos gamykloje, kariniuose daliniuose, laboratorijos darbuotojai, dirbantys su šiais sukėlėjais).
  • Juodligės profilaktikai svarbios veterinarinės-sanitarinės profilaktikos priemonės (tinkama nuo šios ligos nugaišusių gyvulių maitos priežiūra ir nukenksminimas sudeginant, nuo juodligės nugaišusių gyvulių kapinynų registravimas ir apsauga, kasinėjimo, statybos darbų kontrolė, kad nebūtų atkasti ankstesni juodligės židiniai, gyvulių, laikomų buvusiuose juodligės židiniuose, skiepijimas ir kt.).
  • Užkrato bei užkrėstos teritorijos nukenksminimas.
  • Poekspozicinei profilaktikai vartojami antibiotikai.
Juodligė gydoma antibiotikais. Sėkmingas gydymas priklauso nuo ankstyvo ligos atpažinimo.
 
 
Parengė:
Simona Žukauskaitė-Šarapajevienė
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro
Epidemiologinės priežiūros skyrius
Metodinės rekomendacijos
ŽMONIŲ JUODLIGĖS ETIOLOGIJA, EPIDEMIOLOGIJA, KLINIKA, DIAGNOSTIKA, GYDYMO PRINCIPAI IR PROFILAKTIKA
(metodinės rekomendacijos)
(visas dokumentas parsisiuntimui)
www.ulac.lt
2011-12-28

Informacija atnaujinta
2015-07-24

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .