Užkrečiamos ligos

Užkrečiamųjų ligų pavadinimai abėcėlės tvarka

Kampilobakteriozė

Kampilobakterijos yra viena iš dažniausių žmonių žarnyno infekcinių ligų priežastis. Daugelyje pasaulio šalių kampilobakterijų sukeltos infekcijos yra dažnesnės nei salmoneliozė ar šigeliozė. Ekonomiškai besivystančiose šalyse šių sukėlėjų sukelti viduriavimai yra dažniausi tarp mažų vaikų. Pastaraisiais metais ir ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse campylobacter infekcija turi didėjimo tendenciją, kurios priežastys nėra gerai žinomos.
Kampilobakterijų yra žinoma 16 rūšių, tačiau 6 jų rūšys labiausiai patogeniškos žmogui: C.jejuni, C.coli, C.lari ir kitos.
           
            Apie ligą

  • Kampilobakteriozė – per maistą plintanti infekcinė liga (zoonozė), kurią sukelia Campylobacter bakterijos. Ligos simptomai paprastai pasireiškia po dviejų – penkių dienų po užsikrėtimo. Tačiau šis slaptasis ligos laikotarpis gali trukti nuo vienos iki dešimties dienų.
  • Liga paprastai pasireiškia viduriavimu (neretai su krauju), pilvo, galvos skausmais, pykinimu ir/ar vėmimu. Šie simptomai gali trukti nuo 3 iki 6 dienų. Tačiau neretai liga gali prasidėti „apendicito priepuoliu“.
  • Infekcijos dozė nemaža – 500-800 bakterijų. Bakterijos su išmatomis išskiriamos visą viduriavimo laiką. Jei ligonis negydomas antibakteriniais vaistais, jos gali būti išskiriamos 2 – 7 savaites. Ilgesnis bakterijų išskyrimas yra retas.
  • Mirštamumas yra labai retas ir infekcija labiau pavojinga mažiems vaikams, senyvo amžiaus asmenims ar suaugusiems, sergantiems kitomis ligomis, pavyzdžiui AIDS.
  • Kampilobakteriozė gali komplikuotis sepsiu (bakterijų patekimas į kraują), kepenų, kasos uždegimu. Labai retai, bet po persirgtos ligos galimos tokios komplikacijos: sąnarių uždegimas, neurologiniai sutrikimai (Guillan-Barre sindromas), paralyžiai.
     

Infekcijos šaltinis ir plitimas

  • Kampilobakterijos gali būti randamos šiltakraujų naminių ir laukinių gyvūnų bei paukščių žarnyne.
  • Bet kuri žalia mėsa, ypatingai subproduktai, gali būti užkrėsti kampilobakterijomis. Tačiau pagrindinis žmonių kampilobakteriozės infekcijos šaltinis yra naminių paukščių, ypatingai broilerių viščiukų, mėsa. Šių paukščių žarnyne kampilobakterijos gali būti randamos labai dideliais kiekiais.
  • Šios bakterijos gali būti randamos ir kitame gyvūniniame maiste: jautienoje, kiaulienoje, avienoje, taip pat jūrų žuvyje.
  • Infekcijos šaltiniu gali būti kampilobakterioze sergantys namų augintiniai, t. y. katės ir šunys.
  • Pagrindinis infekcijos plitimas yra per nepakankamai šiluminiai apdorotą mėsą, paukštieną ir jų produktus bei nevirintą ar nepasterizuotą bakterijomis užterštą pieną. Užterštas campylobacter bakterijomis vanduo taip pat gali būti infekcijos šaltiniu.
  • Bet koks kitas maistas gali būti užterštas kampilobakterijomis maistą tvarkančio asmens rankomis, virtuvės įrankiais ar nuo sąlyčio su žalia mėsa.
  • Užsikrėsti šia infekcine liga galima nuo sąlyčio su užsikrėtusiu gyvūnu.
  • Nors sergančio kampilobakterioze žmogaus išmatose taip pat randama šios ligos bakterijų, tačiau infekcijos plitimas nuo žmogaus žmogui nėra budingas šiai infekcijai.
  • Nustatyta, kad šios bakterijos gali ilgai išgyventi užšaldytoje mėsoje, tačiau jautrios karščiui, išdžiūvimui.
  • Nors kampilobakterijos gali būti randamos gyvūniniame maiste, tačiau skirtingai nei salmonelės, jame jos nesidaugina. Dėl šios priežasties retai kyla maisto kilmės protrūkiai.
     

Kontrolė ir profilaktika 

  • Infekcijos profilaktikai yra labai svarbios kontrolės priemonės visuose maisto tvarkymo etapuose „nuo tvarto iki stalo“. Šios priemonės turi būti įgyvendinamos tiek maisto pramonėje, tiek namų ūkiuose.
  • Nustatyta, kad taikomi specifiniai kampilobakteriozės kontrolės metodai fermose gali sumažinti Campylobacter infekcijos paplitimą tarp paukščių. Tokia kontrolė įmanoma, kai paukščiai laikomi uždarose patalpose.
  • Kampilobakteriozės plitimo rizikos bei pieno užteršimo sumažinimas galvijų fermose nėra įrodytas, todėl vis tik reikėtų vengti vartoti nevirinto, nepasterizuoto karvės pieno ir jo produktų.
  • Gera higienos praktika skerdimo metu padeda sumažinti skerdenos užteršimą gyvūnų fekalijomis, tačiau tai nėra garantija, kad Campylobacter sukėlėjų nebus mėsoje. Skerdyklų darbuotojų mokymo tikslas yra iki minimumo sumažinti žalios mėsos bakterinį užterštumą.
  • Vienintelis efektyvus Campylobacter sukėlėjų pašalinimo iš užteršto maisto būdas yra apdorojimas karščiu - virimas, kepimas, pasterizavimas ir kt.
     

Kaip išvengti užsikrėtimo namuose?

  • Mėsą ir jos produktus laikyti šaldytuve.
  • Maistui vartoti tik labai gerai termiškai paruoštus mėsos, ypatingai vištienos produktus. Vengti kepsnių, iš kurių bėga rausvas skystis. Reikalauti papildomai pakaitinti tokį kepsnį, jei jis patiektas maitinimo įmonėje.
  • Vengti kryžminio maisto užteršimo virtuvėje: gyvūninį maistą laikyti atskirai nuo kito maisto, kruopščiai plauti rankas po sąlyčio su žalia mėsa ir tarp atskirų maisto ruošimo etapų, plauti šiltu tekančiu vandeniu paviršius, virtuvės įrankius, kurie turėjo sąlytį su žalia mėsa, paukštiena.
  • Vengti nepasterizuoto arba nevirinto pieno ir jo produktų. Ypatingai tokio maisto neturi vartoti maži vaikai, senyvo amžiaus žmonės.
  • Kruopščiai plauti daržoves ir vaisius, ypatingai jei jos valgomos be terminio apdorojimo.
  • Maistui vartoti kokybišką geriamą vandenį.
  • Saugoti geriamo vandens šaltinius nuo užteršimo gyvūnų ekskrementais. Jei nežinoma, kad vanduo saugus, geriausiai jį vartoti virintą.
  • Kruopščiai plauti rankas su muilu po sąlyčio su gyvūnų, viduriuojančių žmonių išmatomis, pasinaudojus tualetu, prieš maisto ruošimą.
  • Ugdyti vaikams rankų higienos įgūdžius. 

 
Parengė
Epidemiologinės priežiūros skyrius


 


Salmoneliozės profilaktikos ir kontrolės metodinės rekomendacijos

 


Kodėl reikia plauti rankas

 


5 pagrindinės taisyklės, kad maistas būtų sveikesnis

 

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .