Užkrečiamos ligos

Užkrečiamųjų ligų pavadinimai abėcėlės tvarka

Kapiliariazė

Kas yra kapiliariazė ?
Kapiliariazė yra parazitinis susirgimas, kurį sukelia Capillaria philippinensis, Capillaria hepatica, Capillaria aerophila apvaliosios kirmėlės. Capillaria philippinensis sukelia žarnyno kapiliariazę, Capillaria hepaticakepenų kapiliariazę, Capillaria aerophila – plaučių kapiliariazę. Žmonės šia liga serga labai retai, tačiau negydant - gali baigtis mirtimi.

Sukėlėjai
Capillaria philippinensis yra 4-5 mm, Capillaria hepatica – 24-78 mm, Capillaria aerophila -15-32 mm ilgio plonos, apvalios kirmėlės, kurios virsta patinėliais ir patelėmis. Patelės po apvaisinimo išskiria pailgos formos kiaušinėlius, kuriems subrendus iš jų išsirita mažos lervutės (savo forma panašios į suaugusias kirmėles).    

Parazitų vystymosi ciklai
Capillaria philippinensis vystymosi ciklas vyksta dalyvaujant dviem šeimininkams: tarpiniai šeimininkai – žuvys, galutiniai šeimininkai – paukščiai, gyvūnai, mintantys žuvimis, taip pat žmonės. Suaugusios kirmėlės gyvena gyvūnų, paukščių, žmogaus žarnyne. Jos išskiria kiaušinėlius, kurie su išmatomis patenka į vandenį, subręsta. Kiaušinėlius praryja žuvys, kurių žarnyne iš kiaušinėlio išsiritusios lervos per žarnos sienelę mirguoja į žuvies audinius. Užsikrėtusi žuvis tampa pavojinga žmonėms ir gyvūnams.

Capillaria hepatica vystymosi ciklas vyksta vieno šeimininko organizme. Suaugusios kirmėlės gyvena graužikų, kartais kiaulių, mėsėdžių, primatų, žmogaus kepenyse. Jos išskiria šimtus kiaušinėlių į kepenų audinį, esantį aplink kirmėlę. C. hepatica pasižymi dideliu vislumu, pvz., vieno graužiko kepenyse gali būti virš 900 tūkst. kiaušinėlių. Gyvūnui kritus, jis suyra arba jį suėda plėšrūnai. Nesubrendę kiaušinėliai patenka į gyvūno žarnyną, tačiau infekcijos nesukelia. Jie iš žarnyno su išmatomis patenka į dirvožemį ar vandenį, o esant palankioms sąlygoms per 30 dienų subręsta ir keletą mėnesių išlieka gyvybingi. Subrendusiais kiaušinėliais gali užsikrėsti įvairūs gyvūnai, žmonės.

Capillaria aerophila vystymosi ciklas vyksta vieno šeimininko organizme. Šių sukėlėjų randama lapių, šunų, kačių ir kitų mėsėdžių gyvūnų organizme. Suaugusios kirmėlės gyvena plaučiuose, kur išskiria kiaušinėlius. Kiaušinėliai bronchais kyla kosint iki ryklės, juos nurijus patenka į žarnyną, o su išmatomis į aplinką. Per 5–7 savaites kiaušinėliai subręsta. Aplinkoje išlieka gyvybingi apie metus. Subrendusias kiaušinėliais gali užsikrėsti gyvūnai, žmonės.

Infekcijos šaltinis
Žarnyno kapiliariazės atveju, infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus, užsikrėtę paukščiai, gyvūnai, kurie su išmatomis išskiria C. philippinensis kiaušinėlius.  

Kepenų kapiliariazės  infekcijos rezervuaras yra graužikai bei kiti užsikrėtę gyvūnai.

Plaučių kapiliariazės infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus, užsikrėtę gyvūnai su išmatomis platinantys C. aerophila kiaušinėlius.
 
Kaip žmogus užsikrečia?
Žarnyno kapiliariaze žmogus užsikrečia valgydamas žalias ar nepakankamai termiškai apdorotas užkrėstas žuvis. Lervos, patekusios į žmogaus žarnyną, užauga iki suaugusių kirmėlių, kurios išskiria kiaušinėlius. Kartais C. philippinensis kiaušinėliai būdami žmogaus žarnyne subręsta, iš jų išsirita lervos, jos užauga ir toliau gyvena žmogaus žarnyne. Tai vadinama autoinfekcija. Dėl autoinfekcijos žmogaus žarnyne gali parazituoti labai daug kirmėlių.

Kepenų kapiliariaze žmogus užsikrečia prarijęs subrendusių C.hepatica kiaušinėlių, esančių ant maisto produktų, vandenyje ir kt. Kiaušinėliai, patekę į žarnyną, suyra. Iš jų išsirita lervos, kurios per gleivinės kapiliarus patenka į kraują ir kepenis. Kepenyse lervos per 3 savaites suauga, o apvaisintos patelės išskiria kiaušinėlius. Kirmėlės gyvena apie 30-40 dienų kepenyse, vėliau žūsta.

Plaučių kapiliariaze žmogus užsikrečia prarijęs subrendusius kiaušinėlius, kurių yra aplinkoje. Žarnyne lervos išsilaisvinusios iš kiaušinėlių per žarnos gleivinės kapiliarus patenka į kraują, migruoja į plaučius. Lervos plaučiuose per 40 dienų suauga ir apvaisintos patelės pradeda išskirti kiaušinėlius.

Paplitimas
Žarnyno kapiliariazė - reta liga. Ji registruojama Filipinuose, pasitaiko Kinijoje, Tailande, Korėjoje, Japonijoje, Indonezijoje, Irane, Egipte, Italijoje, Ispanijoje ir Kolumbijoje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 1962 m. Filipinuose buvo užregistruotas pirmas žmogaus žarnyno kapiliariazės atvejis. Nuo 1963 m. iš viso buvo užregistruota 1500 ligonių, sirgusių žarnyno kapiliariaze, iš jų 10 proc. mirė.  

Kepenų ir plaučių kapiliariazė - ypatingai reta liga. C. hepatica ir C. aerophila  sukėlėjai randami vidutinio ir tropinio klimato zonose, visuose žemynuose (išskyrus Australiją). Iš viso pasaulyje užregistruota 50 šios ligos atvejų (daugiausiai vaikams).

Klinika
Sergant žarnyno kapiliariaze atsiranda pilvo skausmas, vandeningas viduriavimas, pykinimas, vėmimas, kūno svorio kritimas. Išsivysčius autoinfekcijai, sutrinka maisto medžiagų įsisavinimas, vystosi išsekimas, galima mirtis.   

Sergant kepenų kapiliariaze atsiranda karščiavimas, šaltkrėtis, pilvo skausmas kepenų srityje, svorio kritimas, apetito sumažėjimas, kepenų padidėjimas, kraujyje – eozinofilija (kraujo kūnelių eozinofilų padaugėjimas). Ligai progresuojant, vystosi kepenų uždegimas, ascitas (skysčio kaupimasis pilvaplėvės ertmėje), išsekimas ir ligonis negaudamas gydymo gali mirti.

Sergant plaučių kapiliariaze atsiranda kosulys, karščiavimas, dusulys, kraujas seilėse, taip pat pasireiškia eozinofilija kraujyje. Gali vystytis nosies gleivinės, trachėjos, bronchų, plaučių uždegimas, mažakraujystė, išsekimas.

Diagnostika
Žarnyno kapiliariazė nustatoma tiriant išmatas ir/ar paėmus biopsinės medžiagos iš plonosios žarnos gleivinės, kur galima rasti suaugusių kirmėlių, lervų bei kiaušinėlių.

Kepenų kapiliariazė nustatoma kepenų biopsinėje medžiagoje suradus suaugusių kirmėlių, lervų ar kiaušinėlių. Kiaušinėlių radimas išmatose nerodo, kad žmogus serga kepenų kapiliariaze, nes tai gali būti tranzitiniai kiaušinėliai.

Plaučių kapiliariazė nustatoma tiriant išmatas ar paėmus biopsinės medžiagos iš plaučių audinio.

Gydymas
Liga gydoma antihelmintiniais vaistais.
Profilaktika
  • Asmeninė higiena, rankų plovimas prieš gaminant ar vartojant maistą, pasinaudojus tualetu.
  • Nekišti nešvarių daiktų bei pirštų į burną.
  • Vaisius, uogas, daržoves valgyti nuplautas.
  • Negerti vandens iš atvirų telkinių, maisto gamybai, daržovių, vaisių, uogų plovimui naudoti virintą vandenį.
  • Saugoti vandens telkinius ir dirvožemį nuo teršimo žmonių ir gyvūnų išmatomis.
  • Nesimaudyti nešvariuose vandens telkiniuose.
  • Endeminėse šalyse maisto ruošai naudoti tik gerai termiškai paruoštą žuvį, kitas vandens gėrybes.  
  • Netinkamas žuvies užšaldymas, sūdymas, marinavimas ar džiovinimas nenukenksmina jų, audiniuose esančios lervos išlieka gyvybingos.Lervos, esančios žuvų raumenyse, žūsta:
  • verdant 15–20 min. (žuvies gabaliukai turi būti ne didesni kaip 5 cm).
  • kepant 20–25 min., kai gabaliukų dydis ne didesnis nei 2 cm. Pyragus su žuvies įdaru kepti ne trumpiau kaip valandą.
  • užšaldant - 40°C temperatūroje (temperatūra turi būti visame žuvies gabale) išlaikant 7 val. arba -28°C – 32 val.
  • Žalios žuvies dorojimui turėti atskirus įrankius, lenteles, kad lervos nepatektų ant stalo, švarių indų, paruošto vartojimui maisto.
  • Neragauti žalio žuvies faršo.
 
Parengė
Epidemiologinės priežiūros skyriaus
gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė.     
 
 
 

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .