Užkrečiamos ligos

Užkrečiamųjų ligų pavadinimai abėcėlės tvarka

Klonorchozė

Klonorchozė yra sunkus parazitinis susirgimas, kurį sukelia plokščiosios kirmėlės Clonorchis sinensis, kitaip dar vadinamos Kinijos kepeninėmis siurbikėmis arba Kinijos dviburnėmis. Šie sukėlėjai parazituoja kepenų tulžies latakuose ir juos pažeidžia.

Sukėlėjo morfologija
Clonorchis sinensis yra 10-20 x 2-4 mm dydžio, kūnas – pailgo lapelio formos. Turi siurbtukus, kurių pagalba prisitvirtina prie gleivinės paviršiaus. Nuo parazitų sugebėjimo prisisiurbti prie gleivinės ir kilo siurbikių pavadinimas. Suaugusios ir subrendusios siurbikės išskiria kiaušinėlius, kurie su išmatomis patenka į aplinką. Su išmatomis išsiskyrę kiaušinėliai yra nepavojingi, jais negalima užsikrėsti.
 

 

Parazito vystymosi ciklas
Parazito vystymosi ciklas vyksta keičiant šeimininkus. Galutinio šeimininko organizme visada parazituoja tik suaugusios siurbikės, tarpinio šeimininko – lervinės siurbikių stadijos. Galutiniai šeimininkai (žmonės, laukiniai ir naminiai žinduoliai, mintantys žuvimi) su išmatomis į aplinką išskiria parazito kiaušinėlius. Kad parazito vystymasis vyktų toliau, kiaušinėliai turi patekti į gėlą vandenį. Kiaušinėliams patekus į vandenį juos praryja moliuskai, tarpiniai parazitų šeimininkai. Žinoma daugiau kaip 100 rūšių moliuskų, kurie gali būti šio parazito tarpiniai šeimininkai. Moliusko organizme iš kiaušinėlio išsilaisvina lerva, kuri per 4–6 mėnesius virsta cerkarija – lerva, turinčia uodegėlę ir pasižyminti dideliu skvarbumu. Šios lervos išeina iš moliusko organizmo, patenka į vandenį ir per odą bei žiaunas aktyviai prasiskverbia į gėlavandenių žuvų organizmą, antrą tarpinį parazito šeimininką. Žuvų odoje, raumenyse bei kituose organuose susidaro cistos – 0,24–0,34 mm skersmens, plika akimi nematomos pūslelės, kuriose per 6 savaites subręsta invazinės lervos, galinčios užkrėsti galutinius šeimininkus.

 
 

Infekcijos šaltinis
Infekcijos šaltinis yra žmogus, naminiai ir laukiniai žinduoliai, kurie su išmatomis išskiria parazitų kiaušinėlius. Šie parazitai pasižymi dideliu vislumu, per dieną viena siurbikė išskiria apie 4000 kiaušinių. Šie parazitai žmogaus organizme gali gyventi iki 30 metų.

Žmogus užsikrečia
Žmogus užsikrečia valgydamas invazinėmis lervomis užsikrėtusias žalias, džiovintas, rūkytas ar termiškai nepakankamai apdorotas žuvis. Žmogaus organizme, vykstant virškinimui, lervos išsilaisvina iš cistų ir migruoja per tulžies latakus į tulžies pūslę. Per mėnesį parazitai suauga, subręsta ir pradeda išskirti kiaušinėlius, kurie nusėda tulžies pūslėje. Tulžiai išsiskiriant į žarnyną, kartu patenka ir parazito kiaušinėlių, kurie su išmatomis pasišalina į aplinką.

Paplitimas
Susirgimas plačiai paplitęs Tolimuosiuose Rytuose ir Pietų Azijos šalyse (Kinijoje, Indokinijoje, Korėjoje, Japonijoje, Tailande, Taivanyje, Vietname, Indonezijoje, Filipinuose, Laose ir Kambodžoje). Kitose pasaulio šalyse galimi įvežtiniai atvejai (imigrantai iš Azijos).






Klinika
Ligos klinika priklauso nuo žmogaus organizme parazituojančių siurbikių skaičiaus, žmogaus organizmo imuninės sistemos. Klinikinė eiga gali būti lengva ar visai neišreikšta. Simptomai atsiranda, kai sukėlėjai patenka į tulžies latakus. Ligos pradžioje, esant ūmiai ligos stadijai, sumažėja apetitas, gali atsirasti viduriavimas, pilvo skausmai, pykinimas, alerginiai odos bėrimai. Kraujyje padaugėja eozinofilų (10–40 proc.). Ligai perėjus į lėtinę stadiją atsiranda skausmų po dešiniuoju šonkaulių lanku bei skrandžio srityje, galvos svaigimas, pykinimas, išryškėja didelė eozinofilija, kartais – mažakraujystė. Gali vystytis sunkios komplikacijos: kepenų, dvylikapirštės žarnos, kasos uždegimas.

Diagnostika
Liga patvirtinama radus parazitų kiaušinėlių išmatose ar dvylikapirštės žarnos turinyje. Ligos pradžioje, kai parazituoja nesubrendusios siurbikės, kiaušinėliai su išmatomis neišsiskiria. Jie išmatose pasirodo praėjus mėnesiui po užsikrėtimo. Ligos pradžioje gali būti atliekami serologiniai kraujo tyrimai, ieškant specifinių antikūnų prieš siurbikes. Antikūnus kraujo serume jau galima aptikti praėjus 2–4 savaitėms po užsikrėtimo.

Gydymas
Nustačius ligą skiriamas gydymas.

Profilaktika
• Išaiškinti ir gydyti ligonius.
• Saugoti vandens telkinius, dirvožemį nuo teršimo gyvūnų, žmonių išmatomis.
• Būnant šalyse, kuriose registruojamas šis susirgimas, maistui naudoti tik gerai termiškai apdorotas gėlavandenes žuvis. Užšaldymas, sūdymas ar džiovinimas nenukenksmina žuvų. Lervos, esančios žuvų raumenyse, žūsta jas verdant 15 – 20 minučių.

Parengė
Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .