Užkrečiamos ligos

Užkrečiamųjų ligų pavadinimai abėcėlės tvarka

Krymo-Kongo hemoraginė karštligė

Kokia tai liga?
Krymo–Kongo hemoraginė karštligė – tai reta virusinė infekcija, kurią sukelia Nairovirus šeimos Bunyaviridae virusas. Pirmą kartą liga aprašyta 1944 m. Kryme. Ligos sukėlėjas išskirtas 1956 m. Konge.

Infekcijos rezervuaras
Krymo-Kongo hemoraginės karštligės virusas cirkuliuoja erkė – stuburinis gyvūnas – erkė perdavimo grandinėje. Gyvūnams virusas ligos nesukelia. Pagrindinės viruso pernešėjos yra Hyalomma genties erkės (pietų Europoje – Hyalomma marginatum). Ispanijoje virusas buvo išskirtas ir iš Hyalomma lusitanicum erkių. Kiškiai, ežiai, graužikai, stručiai, naminiai gyvuliai (avys, ožkos, stambieji raguočiai) yra pagrindiniai viruso šeimininkai. Krymo-Kongo hemoraginės karštligės virusu užsikrėtusios erkės gali jį platinti visą savo gyvenimą.
 
Kaip užsikrečiama?
Žmonės Krymo-Kongo hemoragine karštlige užsikrečia nuo sergančių gyvulių dėl tiesioginio sąlyčio su jų krauju ar kitais kūno skysčiais arba įsisiurbus virusu infekuotoms erkėms. Galimi užsikrėtimai nuo ligonių per kraują ir kitus jų kūno skysčius, užterštą medicinos įrangą.
Rizikos grupei priklauso ūkininkai, veterinarai, skerdyklų, sveikatos priežiūros darbuotojai.
 
Paplitimas
Krymo–Kongo hemoraginė karštligė registruojama Afrikoje, Azijoje, Pietryčių Europoje, Artimuosiuose Rytuose. Europoje šios ligos atvejai buvo užregistruoti Albanijoje, Kosove, Turkijoje, buvusioje Sovietų Sąjungoje. 2008 m. vasarą pirmasis Krymo–Kongo hemoraginės karštligės atvejis buvo užregistruotas Graikijoje.
 
Simptomai
Ligos inkubacinis laikotarpis priklauso nuo viruso patekimo būdo: įsisiurbus erkei – 1-9 d., per sąlytį su krauju ar kūno skysčiais – 5-13 dienų.
 Liga prasideda ūmiu karščiavimu. Ligai būdingi raumenų, galvos, nugaros, sąnarių, pilvo skausmai, vėmimas, viduriavimas, akių jautrumas, hemoragijos, bėrimai, nekrozinis hepatitas ir kt. Mirštamumas gali siekti 30 proc., dažniausiai mirtis ištinka antrą ligos savaitę.
 
Profilaktika
Vakcinos nuo Krymo-Kongo hemoraginės karštligės nėra.
  • Vykstant į endemines teritorijas patariama:
  • naudoti erkes atbaidančias medžiagas (repelentus), kurių sudėtyje yra DEET;
  • vilkėti šviesius prigludusius rūbus, uždengiančius rankas ir kojas;
  • dėvėti pirštines ir kitus apsauginius rūbus liečiant (tvarkant) gyvūnus ar jų audinius, ypač skerdžiant;
  • vengti sąlyčio su Krymo–Kongo hemoragine karštlige sergančiais asmenimis;
  • grįžus iš kelionės po endemines teritorijas ir 1 – 13 dienų laikotarpiu pajutus užkrečiamosios ligos požymių (karščiavimas, galvos skausmas, bėrimas, kraujosruvos ir kt.), būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos ir gydytojui pasakyti apie buvusią kelionę.
  • Sveikatos priežiūros įstaigose turi būti taikomos tinkamos infekcijų kontrolės priemonės.
 
Parengė:
Simona Žukauskaitė-Šarapajevienė
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro
Epidemiologinės priežiūros skyrius


 


Virusinių hemoraginių karštligių profilaktikos ir kontrolės (valdymo) metodinės rekomendacijos

 
   

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .