Užkrečiamos ligos

Užkrečiamųjų ligų pavadinimai abėcėlės tvarka

Limfinė filariozė

Kas yra limfinė filariozė?
Limfinė filariozė yra lėtinė parazitinė liga, kuria susirgus pažeidžiama limfinė sistema, atsiranda limfos stazė, įvairaus laipsnio pabrinkimai.
 
Sukėlėjai
Limfinės filariozės sukėlėjai yra Wuchereria bancrofti, Brugia malayi, Brugia timori kirmėlės, priklausančios Onchocercidae šeimai. Apie 90 proc. visų limfinės filariozės susirgimų sukelia Wuchereria bancrofti. Suaugusios kirmėlės gyvena limfiniuose mazguose bei limfagyslėse. Jos diferencijuojasi į patinėlius ir pateles, o apvaisintos patelės veda lervas (mikrofilarijas). Wuchereria bancrofti patelės yra 8–10 cm ilgio, patinėliai – 2,5–4 cm, o mikrofilarijos – 245–300 μm ilgio.
 
Vystymosi ciklas
Parazitas vystosi keičiant šeimininkus. Galutinis šeimininkas yra žmogus ar gyvūnai, kurių organizme kirmėlės suauga ir subręsta. Tarpiniai šeimininkai yra įvairių rūšių (Culex, Aedes, Mansonia, Anopheles, Coquillettidia) uodai, kurių organizme lervos vystosi iki trečios invazinės stadijos.



1. Siurbiant uodui kraują, 3-ios stadijos lervos (per įkandimo žaizdelę) įsiskverbia į žmogaus odą.   2. Jos nukeliauja į periferinius limfmazgius ir limfagysles, kur per 6–12 mėn. išsivysto iki suaugusių kirmėlių (patinėlių ir patelių). Limfmazgiuose suaugusios kirmėlės gali gyventi iki 15 metų.  3. Apvaisintos patelės išskiria tūkstančius mikrofilarijų, kurios patenka į kraują. Padengtos išorinio apvalkalėlio cirkuliuoja kraujyje, bet nesikeičia. Jos kraujyje gali gyventi iki 8–12 mėn.   4. Uodai užsikrečia maitindamiesi žmogaus krauju, kuriame yra mikrofilarijų.  5. Patekusios į uodo skrandį, mikrofilarijos numeta apvalkalą ir keliauja į krūtinės raumenis, kur kelis kartus keičiasi virsdamos   6. 1-ios –   7. 3-ios  stadijos invazinėmis lervomis (per 6–14 d.).  8. 3-ios stadijos lervos migruoja į uodo straubliuką (siurbimo aparatą) ir uodui maitinantis užkrečia žmogų.
 
Paplitimas
Limfinė filariozė yra išplitusi tropinio ir subtropinio klimato regione (73 šalys). 1 mlrd. žmonių gyvena ligos endeminėse zonose, apie 120 mln. yra užsikrėtę parazitais iš kurių apie 40 mln. patiria sunkią negalią. Trečdalis visų susirgimų registruojama Afrikoje, trečdalis – Indijoje ir trečdalis – Pietų Azijoje, Ramiojo vandenyno salose ir Pietų Amerikoje. Net 70 proc. visų registruojamų susirgimų yra fiksuojama Indijoje, Bangladeše, Nigerijoje ir Indonezijoje.
 
Infekcijos šaltinis
Brugia spp. ir Wuchereria bancrofti infekcijos šaltinis – tik sergantis žmogus, Brugia malayi infekcijos šaltinis gali būti katės, įvairūs laukiniai stuburiniai gyvūnai, taip pat Macaca ir Presbytis beždžionės.
 
Infekcijos perdavimas
Žmogus užsikrečia infekuotam uodui įkandus ir mikrofilarijoms per žaizdelę patekus į odą. Limfinės filariozės sukėlėjus platina Culex, Anopheles, Aedes, Mansonia  rūšių uodų patelės, kurios maitinasi krauju, kuris reikalingas kiaušinėlių vystymuisi.
 
Klinika  
Inkubacinis periodas trunka nuo kelių mėnesių iki dvejų metų. Limfinė filariozė pasireiškia labai įvairia klinika. Gali būti besimptomė, ūmi ar lėtinė ligos forma. Ligos eiga ir trukmė priklauso nuo asmens imuninės sistemos. Apie 50 proc. ligonių (dažniausiai vaikams ir jauniems žmonėms) registruojama besimptomė ligos forma. Esant ūmiai ligos formai apie 97 proc. atvejų vystosi ūmus odos limfmazgių (limfadenitas) ir limfagyslių (limfangitas) uždegimas. Limfagyslės bei limfmazgiai tampa labai skausmingi, rankų, kojų oda parausta,  atsiranda karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis  ir bloga savijauta. Suaugę parazitai, kurie gyvena limfinėje sistemoje, neleidžia laisvai tekėti limfai, todėl vystosi edemos. Taip pat gali vystytis orchitas  (sėklidės uždegimas), bronchopneumonija, mastitas (krūties uždegimas). Lėtinė ligos forma išsivysto praėjus 2–7 m. po užsikrėtimo. Dėl ilgai trunkančių limfadenitų ir limfangitų išsiplečia venos ir atsiranda limfos stazė. Vystosi dramblialigė (elefantiazė), dažniausiai – apatinių galūnių, rečiau – lytinių organų.
 
Diagnostika
Diagnozė nustatoma įvertinus epidemiologinius duomenis (kelionė į endemines šalis), kliniką ir laboratorinius tyrimus (mikrofilarijų nustatymas periferiniame kraujyje, serologinės reakcijos). 
 
Gydymas
Skiriami antihelmintiniai vaistai. Esant dramblialigei ar alerginėms reakcijoms, skiriami kortokosteroidai, chirurginiu būdu gali būti pašalinti pažeisti audiniai, o prisidėjus bakterinei infekcijai, skiriami antibiotikai.
 
Prevencijos priemonės
Keliaujant po endemines šalis, labai svarbi apsauga nuo uodų įkandimo. Uodai labiausiai puola saulei leidžiantis ir tekant, todėl reikėtų vengti vaikščioti lauke ar būti arti vandens (ypatingai tamsiu paros metu). Rekomenduojama nešioti drabužius, dengiančius rankas ir kojas, avėti kulkšnis dengiančius batus ir mūvėti kojines, vengti tamsių drabužių, kurie vilioja uodus. Veido, drabužiais nepridengtų rankų, kojų ar kitų kūno vietų apsaugai naudoti repelentus (uodus atbaidančias priemones). Uždengti tinkleliais arba uždaryti gyvenamųjų patalpų duris ir langus. Miegant lauke ar nesandariose patalpose, virš lovos pakabinti audeklą (baldakimą), o atsigulus jo kraštus pakišti po čiužiniu. Lovos tinklelis garantuoja apsaugą, jei nėra suplyšęs ir po juo nėra uodų. Taip pat insekticidais išpurkšti tamsius patalpų kampus, palovius, pastales, po kėdėmis, už užuolaidų ir kitur, kur yra uodų.
 
Parengė: Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė.

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .