Užkrečiamos ligos

Užkrečiamųjų ligų pavadinimai abėcėlės tvarka

Listeriozė

Kas yra listeriozė?
Listeriozė – gyvūnų ir žmonių užkrečiamoji liga, kurią sukelia Listeria monocytogenes bakterijos. Pastaraisiais metais ši infekcija pripažinta svarbia visuomenės sveikatos problema daugelyje pasaulio šalių. Infekcija labiausiai pavojinga nėščioms moterims, naujagimiams ir suaugusiems asmenis su imunodeficitu.
Patekusios į žmogaus organizmą bakterijos gali pakenkti daugelį organų, todėl ligos simptomai gali būti labai įvairūs. Liga gali pasireikšti karščiavimu, raumenų skausmais, angina, akių junginės uždegimo požymiais, limfmazgių uždegimu, kartais vėmimu ar viduriavimu. Jei pakenkiama nervų sistema, liga pasireiškia stipriais galvos skausmais, sprando sustingimu, pusiausvyros sutrikimu, net traukuliais.
Nėščioms listeriozė gali pasireikšti ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ar gripo požymiais, tačiau dažniausiai gali būti persileidimo, naujagimio listeriozės ar vaisiaus mirties priežastimi.
Inkubacinis ligos periodas gali tęstis nuo 3 iki 70 dienų, dažniausiai apie 3 savaites. Užsikrėtusiems naujagimiams listeriozės požymiai pasireiškia po 3-5 dienų.
          
Sukėlėjas ir jo savybės
Listeria monocytogenes bakterijos yra pakankamai atsparios išorinės aplinkos veiksniams.  Jos gali tarpti ir daugintis 4 – 6 laipsnių temparatūroje dirvožemyje, vandenyje, ant augalų, maiste, ilgai gali išgyventi 6 – 20 % druskos tirpale, piene, vandenyje. Kaitinamos 62° C temperatūroje žūva per 35 minutes. Veikiamos tiesioginių saulės spindulių žūva per 2 – 15 parų. Jas inaktyvuoja chloro turinčios dezinfekcinės medžiagos.

Infekcijos rezervuaras ir šaltinis
Listeriozės sukėlėjo rezervuras ir infekcijos šaltinis -  laukiniai ir naminiai gyvūnai bei graužikai, todėl šios bakterijos plačiai paplitusios gamtoje.  Su gyvūnų ekskrementais patekusios listerijos gali būti randamos dirvožemyje, vandenyje, ant žolės, mėšle, silose ir kt.

Plitimo būdai
Užsikrėtimas maistu yra pagrindinis listeriozės plitimo būdas. Pagrindinis infekcijos šaltinis yra gyvūninis maistas, vartojamas be pakankamo šiluminio paruošimo. Kadangi gyvūnai dažniausiai yra bakterijų nešiotojai, todėl tokių gyvūnų mėsa, pienas ir jų produktai gali būti infekcijos šaltiniu. Listerijomis maistas gali būti užterštas ir jį tvarkant. Labai dažnai listerijomis gali būti užterštas nevirintas, nepasterizuotas pienas ir iš jo pagaminti produktai.
Užsikrėsti taip pat galima nuo žalių daržovių ir vandens. Į dirvožemį ir ant daržovių listerijos patenka tręšiant jas galvijų mėšlu. Aprašyti užsikrėtimo atvejai oro lašiniu būdu apdorojant gyvūnines žaliavas – vilną, šerius, plunksnas. Galimas užsikrėtimas ir per pažeistą rankų odą.
Naujagimiai listerioze gali užsikrėsti nėštumo metu per motinos placentą, taip pat  gimdymo metu, oro lašiniu būdu ar per buitinį sąlytį.

Imlumas infekcijai
Nors Listeria rūšies bakterijos yra plačiai paplitę, tačiau žmonių imlumas šiai infekcijai nėra didelis. Imlesni infekcijai yra:

  • Nėščios moterys. Įvairių autorių duomenimis, jos yra 20 kartų imlesnės infekcijai, nei kiti sveiki suaugę asmenys.
  • Naujagimiai. Jiems infekcijos požymiai  pasireiškia greičiau, nei pačioms nėščiosioms.
  • Asmenys su silpnesne imunine sistema.
  • Asmenys, sergantys vėžiu, cukriniu diabetu, inkstų ligomis.
  • Sergantys AIDS asmenys. Jie beveik 300 kartų imlesni infekcijai, nei kiti asmenys su normalia imunine sistema.
  • Asmenys, vartojantys gliukokortikosteroidinius medikamentus.
  • Pagyvenę, senyvi asmenys.
  • Nors sveiki suaugę asmenys ir vaikai neretai užsikrečia listerijomis, tačiau liga jiems išsivysto žymiai rečiau.         

Kaip išvengti užsikrėtimo listerioze?
Nors nuo  listeriozės  vakcinos nėra, tačiau  sumažinti užsikrėtimo riziką galima vartojant saugų maistą ir jį tinkamai tvarkant.
            Bendros rekomendacijos:

  • Vartoti tik gerai šiluma apdorotą gyvūninį maistą: jautieną, kiaulieną, paukštieną ir kt.
  • Kruopščiai plauti žalias daržoves prieš vartojimą.
  • Žalią mėsą laikyti atskirai nuo šiluma apdoroto ar vartojimui paruošto maisto, kad išvengti kryžminio maisto užteršimo.
  • Vengti nepasterizuoto, nevirinto pieno ir iš jo pagamintų produktų.
  • Kruopščiai plauti rankas, įrankius, paviršius po sąlyčio su žalia mėsa, daržovėmis.

Rekomendacijos rizikos grupės asmenims:

  • Kad sumažinti užsikrėtimo riziką, visi didesnės rizikos grupės asmenys turėtų laikytis bendrų rekomendacijų, o ypatingai:

    • Vengti minkštų sūrių (feta, Brie, Camembert, pelėsinių ir kt.).
    • Vengti kulinarijos gaminių iš prekybos tinklo, taip pat dešrainių, mėsainių ir pan.
    • Ilgiau  šaldytuve laikytą  paruoštą maistą pakankamai gerai iškaitinti prieš vartojimą.
    • Vengti bet kokio ilgesnį laiką šaldytuve laikyto gyvūninio maisto, ypatingai paštetų.
    • Vengti šaltai rūkytų jūros produktų, šaltai rūkytų dešrų ar kitų panašių mėsos gaminių.
    • Vengti sąlyčio su naminiais gyvuliais, šunimis, katėmis ir jų ekskrementais.

 
Parengė
Epidemiologinės priežiūros skyrius
 

 


Listeriozės profilaktikos ir kontrolės metodinės rekomendacijos

 


5 pagrindinės taisyklės, kad maistas būtų saugus

 


5 pagrindinės taisyklės, kad maistas būtų sveikesnis

 

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .