Užkrečiamos ligos

Užkrečiamųjų ligų pavadinimai abėcėlės tvarka

Lojazė

Kas yra lojazė ?
Lojazė yra parazitinė ligą, kurią sukelia Loa loa kirmėlės. Jos parazituoja žmogaus audiniuose ir akyse. Liga yra paplitusi Vakarų ir Centrinės Afrikos šalyse.
 
Sukėlėjas
Sukėlėjas Loa loa yra apvali siūlo formos kirmėlė, priklausanti Filarioidea pošeimiui, Onchocercidae šeimai, Loa genčiai, dar žinoma kaip akių kirmėlė. Kirmėlės diferencijuojasi į patinėlius ir pateles. Patelės užauga iki 4–7 cm, patinėliai – 3–3,4 cm ilgio. 
 
Parazito vystymosi ciklas
Parazitas vystosi, keičiant šeimininkus. Galutinis šeimininkas yra žmogus, kurio organizme kirmėlės suauga ir subręsta. Tarpinis šeimininkas – Chrysops genties sparvos, kurių organizme lervos vystosi iki 3-ios invazinės stadijos.



1. Užsikrėtusiai sparvai, siurbiant kraują, 3-ios stadijos lervos per įkandimo žaizdelę patenka į odą (odos riebalinį sluoksnį ir jungiamąjį audinį).  2.  Per 6–12 mėn. poodiniame sluoksnyje iš lervų išsivysto suaugusios kirmėlės, kurios poruojasi. Suaugusios kirmėlės žmogaus odos jungiamajame audinyje gali gyventi iki 17 metų ir ilgiau. 3.  Apvaisinta patelė per parą išskiria tūkstančius 0,25–0,3 mm dydžio lervų (mikrofilarijų), kurios migruoja į smegenų skystį, šlapimą, seiles, plaučius. Į periferinį kraują patenka dienos metu, o naktį apsistoja plaučiuose. Mikrofilarijos žmogaus organizme išgyvena apie vienerius metus. 4.  Sparvos užsikrečia siurbdamos sergančio žmogaus ar gyvūno kraują. 5. Patekusios į sparvos organizmą, mikrofilarijos nusimeta apvalkalėlį ir per skrandį keliauja į krūtinės raumenis, kur du kartus neriasi ir per dvi savaites virsta 6. 1-ios – 7. 3-ios stadijų invazinėmis lervomis, kurios migruoja 8. į sparvų siurbimo aparatą.
 
Infekcijos šaltinis
Infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus ar gyvūnas, kurio kraujyje cirkuliuoja sukėlėjai.
 
Infekcijos perdavimas
Infekciją žmogui perduoda Chrysops genties C. silacea ir C. dimidiat rūšių sparvos (užsikrėtusios), besimaitindamos krauju. Jos yra 5–25 mm dydžio, maitinasi galvijų, arklių, elnių, smulkių graužikų ir reptilijų krauju. Žmogus – atsitiktinis šeimininkas. Sparvos maitinasi dienos metu. Jos gali nuskristi ilgus atstumus. Kadangi įkandimas yra labai skausmingas, sparvos nubaidomos joms dar nespėjus pilnai pasimaitinti, ko pasiekoje, sparvos puola naują auką ir užkrečia kitus gyvūnus ar žmones. Didžiausią riziką užsikrėsti turi žmonės, gyvenantys atogrąžų miškuose. Paprastai sparvos į namo vidų neskrenda, bet jas vilioja šviesa, žmonių judėjimas ir degančio medžio dūmai. Keliaujant po endemines šalis, užsikrėtimo galimybė yra didesnė tiems keliautojams, kurie endeminėse zonose gyvena ilgiau kaip mėnesį. Būnant trumpiau, šia parazitoze užsikrečiama retai.
 
Paplitimas
Lojazė registruojama dešimtyje Afrikos šalių: Angoloje, Kamerūne, Centrinės Afrikos Respublikoje, Čade, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Pusiaujo Gvinėjoje, Etiopijoje, Gabone, Nigerijoje, Sudane. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo 3 iki 13 mln. žmonių, gyvenančių Afrikoje, yra užsikrėtę šia liga.
 
Ligos klinika
Žmonės, gyvenantys endeminėse vietovėse, dažniausiai ligos simptomų neturi, tuo tarpu keliautojai dažnai patiria odos bei akių pažeidimus. Sparvos įkandimo vietoje atsiranda paraudimas, patinimas ir niežulys. Loa loa kirmėlėms migruojant poodiniu audiniu, vystosi odos uždegimas dar vadinamas Kalabariniu pabrinkimu, kuris atsiranda kirmėlei trumpam sustojus, o išnyksta, kai ji pradeda judėti toliau. Pabrinkimas gali vystytis bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniau atsiranda riešo ir čiurnos sąnarių srityse. Paprastai trunka 1–3 d. Kirmėlės ir jų medžiagų apykaitos produktai sukelia lokalizuotus ar išplitusius niežtinčius poodinius pabrinkimus bei alergines reakcijas, pasireiškiančias raudonais bėrimais, pabrinkimais gilesniuose odos sluoksniuose, kurie gali išlikti daugelį savaičių. Kirmėlės, migruodamos (po oda) vieno centimetro per minutę greičiu, skausmo nesukelia, todėl retai būna pastebėtos, tačiau gali sukelti skausmą, kai juda akies junginės paviršiumi ar per nosies pertvarą. Kirmėlei migruojant per akį, akių junginė parausta, jaučiamas perštėjimas, skausmas, padidėja jautrumas šviesai. Šie požymiai gali trukti kelias dienas, tačiau dažniausiai vos kelias valandas, didelės žalos akims nepadaro. Žuvus suaugusiai kirmėlei, toje vietoje vystosi odos pūliniai. Rečiau pasitaikantys simptomai yra niežulys (išplitęs visame kūne), dilgėlinis odos bėrimas, raumenų, sąnarių skausmas, nuovargis. Ilgai sergant, gali vystytis inkstų pažeidimai, limfinių mazgų uždegimas, kapšelio patinimas, plaučių pažeidimai, skysčio kaupimasis (aplink plaučius), širdies raumens ir smegenų pažeidimai.   
 
Diagnostika
Liga yra diagnozuojama įvertinus kliniką, epidemiologinius duomenis ir atlikus laboratorinius tyrimus. Diagnozė patvirtinama identifikavus suaugusias kirmėles po jų pašalinimo iš odos ar akies, atlikus periferinio kraujo tepinėlius ir suradus mikrofilarijų.
Mikrofilarijų gali būti šlapime, seilėse ar smegenų skystyje. Galima naudoti kraujo serologinius ar PGR (polimerazės grandininė reakcija) tyrimus.
 
Gydymas
Diagnozavus ligą yra skiriamas antihelmintinis gydymas. Suaugę kirminai, kurie matomi akies obuolio paviršiuje ar odoje gali būti pašalinti chirurginiu būdu, taikant vietinę nejautrą.
 
Prevencinės priemonės  
Apsauga nuo vabzdžių įkandimo yra tinkami drabužiai ir repelentai (atbaidančios priemonės).
 
Parengė: Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė.

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .