Metagonimozė yra parazitinis susirgimas, kurį dažniausiai sukelia Metagonimus yokagawai, kartais M. takashii or M.takashii arba M. miyatai siurbikės. Šios siurbikės miyatai .Šios siurbikės parazituoja The metagonimiasis causing flukes are one of two minute flukes called the heterophyids.ŠŠparazituoja žmogaus žarnyne, sukeldamos žarnyno funkcijos sutrikimus.
Sukėlėjai
Siurbikės yra smulkios lapelio formos kirmėlės. Suaugusių siurbikių dydis neviršija 2,5 mm ilgio ir 0,75 mm pločio. Kūnas padengtas smulkiais spygliukais. Subrendusios siurbikės išskiria kiaušinėlius, kurie su išmatomis patenka į aplinką.
Parazito vystymosi ciklas
Šių parazitų gyvybinis ciklas vyksta gėlame ar silpnai sūriame vandenyje. Vystymosi cikle dalyvauja galutiniai ir tarpiniai šeimininkai. Galutiniais šeimininkais gali būti žmogus, kiaulės, katės, šunys, vandens paukščiai. Tarpiniai šeimininkai yra gėlavandeniai moliuskai ir žuvys.
Subrendusios siurbikės galutinio šeimininko žarnyne išskiria kiaušinėlius, kurie su išmatomis patenka į vandenį. Kiaušinėliams patekus į vandenį juos praryja moliuskai (tarpiniai parazito šeimininkai). Moliusko žarnyne iš kiaušinėlio išsilaisvina miracidija (pirmoji lervinė stadija), kuri virsti sporocista, vėliau – redija ir cerkarija. Cerkarijos išeina iš moliusko organizmo ir patenka į vandenį. Jos yra labai judrios. Cerkarijos prisitvirtina prie žuvies odos ar žiaunų, numeta uodegėlę ir skverbiasi į odą bei raumenis. Žuvų raumenyse, poodiniame sluoksnyje cerkarijos sudaro 0,18–0,22 mm dydžio cistas, kurių viduje cerkarijos virsta metacerkarijomis – invazinėmis (užkrečiamomis) siurbikių formomis.
Infekcijos šaltinis
Žmogus, naminiai, laukiniai gyvūnai ir paukščiai, su išmatomis išskiriantys siurbikių kiaušinėlius.
Infekcijos perdavimas
Žmogus užsikrečia naudodamas maistui mažai sūdytą, silpnai marinuotą, nepakankamai termiškai paruoštą ar žalią invazuotą metacerkarijomis žuvį.
Žmogaus žarnyne lervos išeina iš cistų, įsiskverbia į žarnos gleivinę, per 2 savaites subręsta, vėl išeina į žarnos spindį, prisitvirtina prie gleivinės ir pradeda išskirti kiaušinėlius. Žmogaus organizme šios siurbikės parazituoja apie metus.
Paplitimas
Metagonimozė yra endeminė liga devyniolikoje pasaulio šalių. Ji plačiai paplitusi Rytų ir Pietryčių Azijos šalyse, įskaitant Japoniją, Korėją, Kiniją, registruojama Balkanuose, Ispanijoje, Indonezijoje, Filipinuose ir Rusijoje. Human infections outside endemic areas may result from ingesting pickled fish or sushi made from fish imported from endemic areas.Pavyzdžiui, Korėjoje kasmet registruojama 240 tūkst., Japonijoje – 150 tūkst. užsikrėtusių žmonių šia helmintoze. Metagonimozė yra labiausiai paplitusios kaimo vietovėse, kur maistui vartojama daug žuvies. Rusijos Federacijoje pagrindiniai šios ligos židiniai registruojami Tolimuosiuose Rytuose ir Amūro upės baseino vietovėse.
Klinika
Ligos inkubacinis periodas yra 2–3 savaitės. Dažniausi simptomai yra negausus viduriavimas, pilvo skausmai, pykinimas. Ligoniui gali atsirasti mieguistumas, apetito stoka.
Ūmaus ligos periodo metu (5–7 dienos po užsikrėtimo) gali būti skausmai skrandžio srityje, nuovargis, bendras negalavimas. Kraujyje išryškėja eozinofilija (eozinofilų kiekio padidėjimas).
Occasionally, flukes invade the mucosa and eggs deposited in tissue may gain access to circulation.Kartais siurbikių kiaušinėliai per žarnos gleivinę gali patekti į kraujo apytakos ratą. Kraujo srovė juos gali nunešti į galvos ar stuburo smegenis, širdį. Ligoniams vystosi širdies nepakankamumas, gali atsirasti epilepsiniai priepuoliai ir kiti neurologiniai sutrikimai. Taip pat ši liga gali pasunkinti kitų lėtinių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, eigą.
Diagnostika
Liga nustatoma įvertinus klinikinius, epidemiologinius duomenis ir atlikus laboratorinius tyrimus. Diagnozė patvirtinama radus Metagonimus spp. kiaušinėlių ligonio išmatose.
Gydymas
Nustačius ligą yra skiriamas specifinis gydymas.
Profilaktika
Versija neįgaliesiems
LT
EN
