Užkrečiamos ligos

Užkrečiamųjų ligų pavadinimai abėcėlės tvarka

Negleriazė

Negleriazė yra parazitinis susirgimas, kurį sukelia pirmuonis Naegleria fowleri. Šis susirgimas pasireiškia smegenų pažeidimu, kurio metu vystosi pirminis amebinis meningoencefalitas (PAM). Negleariazė yra labai reta, bet sunki infekcija, kuri dažniausiai baigiasi mirtimi.
 
Sukėlėjai
Naegleria fowleri yra smulki apie 20-30 µm dydžio ameba. Ši ameba yra plačiai paplitusi, ji laisvai gyvena šiltuose ar karštuose gėlo vandens telkiniuose (ežeruose, upėse ir terminiuose šaltiniuose) ir drėgname dirvožemyje.
Priklausomai nuo aplinkos sąlygų Naegleria fowleri gali kisti: gali virsti amebomis, žiuželine forma ir sudaryti cistas. Vienintelė forma, kuria galima užsikrėsti yra amebos. Naegleria fowleri maitinasi bakterijomis, kurių gausu upių ar ežerų nuosėdose. Amebos dauginasi skildamos pusiau. Trūkstant maisto medžiagų, amebos virsta žiuželine forma. Parazito žiuželinė forma turi du žiuželius, kurių pagalba gali aktyviai judėti. Būdamas šioje formoje parazitas nesidaugina. Jei gyvenimo sąlygos pagerėja, žiuželinė parazito forma gali grįžti atgal į amebinę formą. Esant labai nepalankioms sąlygoms, pavyzdžiui, nukritus temperatūrai, parazitas sudaro cistas. Cistos yra apvalios formos, turi dvigubą apvalkalėlį, todėl yra atsparios išdžiūvimui ir žemai temperatūrai.
Naegleria fowleri yra šilumą mėgstantis (termofilinis) mikroorganizmas. Naegleria fowleri geriausiai auga esant šiek tiek aukštesnei nei 45°C temperatūrai. Trumpą laiką gali išgyventi ir esant aukštesnei temperatūrai: esant 50-65 ° C temperatūrai amebos išgyvena kelias minutes, o cistos –kelias valandas. Naegleria fowleri jautrios žemoms temperatūroms: šaldant amebos greitai žūna, tačiau cistos gali išgyventi kelias savaites ar mėnesius žemoje (0° C) temperatūroje. Todėl cistos būdamos ežerų ar upių nuosėdose gali ilgai išlikti gyvybingos.  
           
Infekcijos šaltinis
Šių amebų gausu šiltuose ar karštuose gėlo vandens telkiniuose (ežeruose, upėse, tvenkiniuose ir terminiuose šaltiniuose) dumble, nutekamuosiuose vandenyse, galima jų aptikti uždaruose blogai prižiūrimuose plaukimo baseinuose.
Šis sukėlėjas negyvena sūriame vandenyje, pvz., jūros vandenyje. Taip pat jis neaptinkamas švariuose, prižiūrimuose, dezinfekuojamuose plaukimo baseinuose.
 
Infekcijos perdavimas
Žmogus gali užsikrėsti plaukiodamas ar nardydamas šiltame gėlame vandenyje, kuriame yra N.fowleri. Ligos sukėlėjai patenka į nosies gleivinę, kur greitai dauginas, po to uoslės nervu patenka į smegenis ir smegenų dangalus, kur vystosi pirminis amebinis meningoencefalitas (PAM).
Didesnė infekcijos rizika susijusi su nardymu ar šokinėjimu į vandenį, panardinant galvą po vandeniu ar užsiimant kita su vandeniu susijusia veikla, kai vanduo patenka į nosį.
 
          Žmogus žmogui infekcijos perduoti negali. 
          Gerdamas infekuotą vandenį žmogus užsikrėsti taip pat negali.
 
Paplitimas
N. fowleri yra paplitusi visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Tačiau žmonės šia liga užsikrečia labai retai. Dažniau liga diagnozuojama šalyse, kur yra šiltas klimatas.
Nuo 1962 iki 2011 m. (per 50 metų) JAV buvo užregistruota 123 šios ligos atvejai, išgyveno tik vienas žmogus. Dažniau sirgo sveiki, jauni, aktyvūs žmonės, mėgstantys vandenyje plaukioti ir nardyti. Per šiuos metus daugiausiai ligos atvejų buvo užregistruota liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Infekcija dažniau nustatoma karštuoju metų periodu, kai pakyla vandens temperatūra, o vandens lygis sumažėja (vandens telkiniai pasidaro seklesni).
 
Klinika
Ligos inkubacinis periodas gali trukti nuo 1 iki 7 dienų (vidutiniškai 5 dienas). Susirgimas vystosi ūmiai ir dažniausiai baigiasi ligonio mirtimi. Vystosi pirminis amebinis meningoencefalitas (PAM).
Pirmi ligos simptomai yra karščiavimas, galvos skausmas kaktos srityje, pykinimas, vėmimas. Šie simptomai gali atsirasti jau pirmą dieną po užsikrėtimo. 2-3 ligos dieną atsiranda kaklo rigidiškumas (surakintas sprandas), širdies veiklos sutrikimai, psichikos sutrikimas, uoslės ir skonio haliucinacijos, fotofobija (šviesos baimė), koma. Ligoniai dažniausiai miršta 5-6 ligos dieną.
Diagnostika
Liga nustatoma įvertinus klinikinius, epidemiologinius duomenis (anamnezėje pasakojimas apie plaukiojimą ar kontaktą su šiltu vandeniu) bei atlikus laboratorinius tyrimus.
 
Gydymas
Efektyvaus gydymo kol kas nėra. Beveik visi ligoniai miršta. Šios ligos letališkumas (mirštamumas) siekia per 99 proc.   
 
Profilaktika

  • Nesimaudyti nešvariuose, blogai prižiūrimuose vandens telkiniuose.  
  • Stengtis sumažinti galimybę vandeniui patekti į nosį: laikyti užspaudus nosį ranka ar naudoti nosies spaustukus, plaukiant laikyti galvą virš vandens paviršiaus.
  • Vengti galvą laikyti po vandeniu karštuose šaltiniuose ar kituose blogai išvalytuose terminiuose vandenyse.
  • Vengti su vandeniu susijusios veiklos šiltame gėlame vandenyje, kai vandens temperatūra yra aukšta, o vandens lygis yra žemas.
  • Vengti veiklos, susijusios su kasimu ar nuosėdų maišymu, sekliuose šiltuose vandens telkiniuose.
  • Vengti plaukimo baseinų, kurie yra nešvarūs. Naudojami plaukimo baseinai turi būti gerai prižiūrimi: valomi ir dezinfekuojami (laikantis tam tikrų reikalavimų).
Parengė
Aušra Bartulienė
Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytoja epidemiologė
 
Parengta naudojantis medžiaga iš Center for Disease Control and Prevention:
http://www.cdc.gov/parasites

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .