Užkrečiamos ligos

Užkrečiamųjų ligų pavadinimai abėcėlės tvarka

Nekatoriazė

Nekatoriazė yra lėtinis susirgimas, kurį sukelia Necator americanus (toliau – N. Americanus)  apvaliosios kirmėlės. Ligoniams ši liga pasireiškia įvairiais negalavimais ir įvairaus laipsnio anemija (mažakraujyste).
 
Sukėlėjas
Sukėlėjas N. americanus priklauso Ancylostomatidae šeimai. Šiai šeimai taip pat priklauso Ancylostoma duodenale, kurios vystymosi ciklas labai panašus į N. americanus. Vystymosi eigoje parazitai praeina kelias stadijas: suaugusi kirmėlė, lervos (rabditinės ir filarinės) ir kiaušinėliai. Suaugusios kirmėlės yra smulkios nuo 5 iki 13 mm ilgio, rausvos spalvos, apvalios formos, skirtalytės. Jų burna turi 2 aštrias pjaunančias plokšteles, kurių pagalba prisitvirtina prie žarnos gleivinės. Subrendusios ir apvaisintos patelė per parą išskiria iki 9–10 tūkst. kiaušinėlių per dieną, kurie su žmogaus išmatomis patenka į aplinką.
 
Paplitimas
Liga paplitusi tropinio ir subtropinio klimato zonose, pietinėse Amerikos, Afrikos, pietryčių Azijos šalyse, Kinijoje ir Indonezijoje.
 
Infekcijos šaltinis
Infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus, su išmatomis išskiriantis parazito kiaušinėlius. Su išmatomis išskirti kiaušinėliai būna dar nesubrendę.
 
Parazito vystymosi ciklas
N. americanus yra tipiški geohelmintai, parazitų kiaušinėliai vystos ir bręsta tik dirvožemyje. Esant 15–35 °C temperatūrai ir pakankamam drėgmės kiekiui, kiaušinėliai per parą subręsta ir iš jų išsirita rabditinės lervos. Šios lervos nėra pavojingos žmogui. Jos gyvena dirvožemyje ir minta pūvančiomis organinėmis medžiagomis. Dirvožemyje lervos du kartus keičiasi ir tampa invazinėmis filarinėmis lervomis, kurios išlieka gyvybingos iki 18 mėnesių. Lervoms būdinga vertikali migracija dirvoje – atšalus orui jos migruoja gilyn į dirvą (net iki vieno metro gylį), orui sušilus – pakyla į dirvožemio paviršių.
 
Kaip žmogus užsikrečia?
Į žmogaus organizmą lervos gali patekti per odą arba per burną (per neplautus vaisius, daržoves ar per nešvarias rankas). Tačiau N. americanus lervos dažniau aktyviai prasiskverbia per žmogaus odą (nuo žemėtų rankų, vaikštant basomis kojomis, gulint ant žemės ir kt.). Patekusios į kraujagysles, jos su kraujo srove pasiekia plaučius, prasiskverbia plaučių į alveoles ir kvėpavimo takais pasiekia ryklę. Su seilėmis jos nuryjamos ir patenka į dvylikapirštę ir plonąją žarną. Žmogaus organizme lervos iki suaugusių kirmėlių subręsta per 5–6 savaites. Žarnyne jos užauga, diferencijuojasi į patinėlius ir pateles, apsivaisina ir išskiria kiaušinėlius. Suaugusios kirmėlės žmogaus žarnyne gali gyventi nuo trejų iki penkerių metų.
 
Ligos simptomai
Ligos požymiai priklauso nuo ligos fazės. Lervoms skverbiantis per odą atsiranda odos bėrimai (dažniausiai ant galūnių), galūnių pabrinkimai, odos niežulys. Lervoms migruojant per plaučius, ligonius vargina sausas kosulys, skausmas krūtinės srityje, gali atsirasti plaučių uždegimo požymių. Žarnų fazė yra sunkiausias ligos periodas. Tuo metu parazitai aštriomis plokštelėmis giliai pažeidžia žarnų gleivinę ir intensyviai siurbia kraują. Labiausiai pažeidžiama yra plonosios žarnos gleivinė, nes kirmėlės juda iš vienos gleivinės vietos į kitą, taip suardydamos didelius jos plotus. Atsiranda skausmai po krūtine, ligoniui pučia pilvą, jis netenka apetito, kartais viduriuoja, liesėja. Nustatyta, kad per dieną viena kirmėlė išsiurbia apie 30 ml kraujo. Jei invazija intensyvi, ligonis per dieną gali netekti iki 200 ml kraujo, todėl vystosi sunki anemija (mažakraujystė).
 
Kaip liga nustatoma?
Nekatoriazė patvirtinama išmatose radus šių kirmėlių kiaušinėlių. Juos galima aptikti  praėjus 5–6 savaitėms po užsikrėtimo, kai žarnyne gyvena suaugusios kirmėlės.
 
Profilaktinės priemonės
Vietovėse, kur yra paplitusi ši liga, nevaikščioti basomis, negulėti ant plikos žemės, vengti bet kokio kontakto su žeme.
Laikytis asmens higienos: plauti rankas prieš valgį ar maisto ruošimą, po kontakto su žeme. Nevalgyti neplautų vaisių, uogų, daržovių.
Endeminėse vietovėse saugoti maistą nuo užteršimo. Maistas, pakliuvęs ant žemės, negali būti naudojamas nenuplautas ar nepakaitintas.
 
Parengė
Epidemiologinės priežiūros skyriaus
gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė.

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .