Užkrečiamos ligos

Užkrečiamųjų ligų pavadinimai abėcėlės tvarka

Onchocerkiazė

Kas yra onchocerkiazė?
Onchocerkiazė yra parazitinė liga, kurią sukelia Onchocerca volvulus kirmėlės. Sergant šia liga, pažeidžiama oda ir akys. Sukėlėjus perneša infekuoti Simulium genties upiniai mašalai, kurie gyvena ir veisiasi prie sraunių upių, todėl ši liga dar vadinama „upiniu aklumu“. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, onchocerkiazė yra antra (po trachomos) infekcinė liga pasaulyje, dėl kurios dažniausiai vystosi aklumas.  
 
Sukėlėjai  
Onchocerca volvulus yra apvalios, baltos spalvos, ilgos siūlo formos kirmėlės, priklausančios Filarioidea pošeimiui, Onchocercidae šeimai. Patelės gali būti 33–50 cm, o patinėliai – 2–5 cm ilgio. Patinėliai ir patelės gyvena poromis, susimazgę poodiniame audinyje. Apvaisintos patelės išskiria 0,3 mm ilgio lervas (mikrofilarijas), kurios žmogaus organizme gyvena apie 2 metus.
 
Parazito vystymosi ciklas
Parazitui vystytis reikalingi du šeimininkai: tarpinis – mašalai,  galutinis – žmogus.



1. Užsikrėtusiam mašalui maitinantis krauju, 3-ios stadijos lervos per įkandimo žaizdelę prasiskverbia į 2. poodinį sluoksnį ir per 12 mėnesių išsivysto iki 3. suaugusių kirmėlių. Jos gyvena poodinio sluoksnio, jungiamojo audinio limfiniuose mazguose iki 8–15 metų. Viename limfiniame mazge gali gyventi kelios dešimtys patinėlių ir patelių (iki 50 kirmėlių). 4. Viena apvaisinta patelė kasdien išskiria daugiau kaip tūkstantį lervų (mikrofilarijų), kurios iš odos ir jungiamojo audinio limfinių mazgų keliauja į periferinį kraują, šlapimą, seiles bei kitus organus ir audinius. 5. Mašalai užsikrečia siurbdami sergančio žmogaus kraują. 6. Patekusios į vabzdžio skrandį, lervos keliauja į krūtinės raumenis ir čia, per 6–7 dienas virsta 7. 1-os 8. invazinėmis, 3-ios stadijos lervomis, kurios migruoja į 9. vabzdžio siurbimo aparatą.
 
Infekcijos šaltinis
Infekcijos šaltinis yra onchocerkiaze sergantis žmogus.
 
Infekcijos perdavimas
Žmogui infekcija perduodama, kai lervos patenka į žmogaus odą mašalui maitinantis krauju. Ligos sukėlėjus platina Simulium genties upinių mašalų patelės, kurios maitinasi krauju, reikalingu kiaušinėliams brandinti. Mašalai veisiasi švariose srauniose upėse ir upeliuose. Jie gali nuskristi didelius atstumus (dažniausiai 2 km), kol suranda maisto ar tinkamą vietą veistis. Mašalų patelės puola dieną. Į žmonių gyvenamąsias patalpas paprastai neskrenda.
 
Paplitimas
Onchocerkiazė labiausiai paplitusi tropiniuose regionuose. 99 proc. visų atvejų registruojama subsacharinės Afrikos dalyje (31 šalyje). Liga yra registruojama ir penkiose Lotynų Amerikos šalyse (Brazilijoje, Ekvadore, Gvatemaloje, Meksikoje, Venesueloje) ir Arabijos pusiasalyje (Jemene). Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 109 mln. žmonių gyvena 37 endeminėse rizikos zonos šalyse. Kasmet 17,7 mln. žmonių užsikrečia onchocerkiaze, 500 tūkst. žmonių vystosi sunkūs regėjimo sutrikimai, 270 tūkst. – aklumas. Šia liga dažniausiai serga 30–50 metų žmonės. Endeminėse Vakarų Afrikos šalyse apie 50 proc. iki 40 metų amžiaus vyrų (dažniausiai žvejų) apanka.  
 
Klinika
Inkubacinis laikotarpis trunka apie metus. 10 proc. ligonių gali nejausti jokių ligos požymių. Negalavimai atsiranda, kai lervos pradeda migruoti žmogaus organizme. Jaučiamas bendras silpnumas, karščiavimas, galvos skausmai. Suaugusios kirmėlės, gyvendamos žmogaus organizme, išskiria milijonus mikrofilarijų, kurios keliaudamos oda ir akimis sukelia stiprų uždegimą. Didžiausia žala padaroma, kai aplink žūstančias ar žuvusias lervas vystosi uždegimas. Priklausomai nuo lervų lokalizacijos bei jų žuvimo vietos, pažeidžiamos akys, oda ir limfinė sistema.  
Odos pažeidimas. Ligoniai jaučia stiprų, sunkiai suvaldomą niežėjimą. Nudraskius odą, dažnai prasideda bakterinė infekcija. Vidutinio sunkumo liga pasireiškia kaip vietinis odos bėrimas. Kartais šie pažeidimai ir niežulys per kelis mėnesius išnyksta negydomi. Sunkesniais atvejais oda sustorėja, patinsta, susiraukšlėja, sumažėja jos elastingumas, vystosi atrofija. Susidaro odos raukšlės, vystosi šiurkštus, gruoblėtas, primenantis kerpę odos uždegimas (dermatitas), dažnai padidėja odos pigmentacija, oda tampa tamsi. Ligai vystantis, oda suplonėja (primena cigarečių popierių), pakinta jos pigmentacija, atsiranda „leopardo“ arba „driežo“ oda.
Poodiniai mazgai, kuriuose gyvena suaugusios kirmėlės, padidėja praėjus 12–18 mėn. po užsikrėtimo (30 proc. ligonių). Jie būna plokšti, paslankūs, neskausmingi. Dažniau atsiranda virš klubo, dubens, šonkaulių, menčių ir kaukolės srityse, rečiau – ant liemens, galūnių bei kitų kūno vietų. Jie gali būti nuo 1–2 cm iki 5–7 cm dydžio. Dažniausiai ligoniai turi apie 10 mazgų. Žuvusios kirmėlės mazguose gali sukalkėti.
Akių pakenkimas. Patekusios į akį lervos migruoja akies obuolio jungine į rageną, per kraujagysles pasiekia optinį nervą. Akis pažeidžiama, kai apie žuvusią lervą vystosi uždegimas. Ligos pradžioje ant ragenos atsiranda mažos matinės dėmelės, kartu vystosi ir akių junginės uždegimas. Šiuo ligos laikotarpiu regėjimas gali būti išsaugotas, nes tai yra grįžtamas procesas. Vėliau ragena pasidaro drumsta, perauga fibroziniu audiniu, pažeidus optinį nervą, vystosi negrįžtamas aklumas.
Limfinės sistemos pažeidimas. Mikrofilarijų invazija į limfinę sistemą sukelia limfmazgių uždegimą, jie padidėja. Odai praradus elastingumą, limfmazgiai lokalizuojasi kabančiose odos kišenėse, dažniausiai dubens srityje. Sunkiais atvejais dėl limfmazgių uždegimo gali vystytis genitalijų dramblialigė. Endeminėse šalyse liga gali pasireikšti epilepsija, vaikams – augimo sulėtėjimu, protiniu atsilikimu.
 
Diagnostika
Liga diagnozuojama, įvertinus epidemiologinius duomenis, kliniką bei atlikus laboratorinius tyrimus (odos ar mazgų biopsija, periferinio kraujo tyrimas, odos alerginis testas, serologinės reakcijos, PGR tyrimas) bei akių tyrimus.
 
Gydymas
Gydoma antihelmintiniais vaistais, kurie naikina mikrofilarijas ir suaugusias kirmėles. Galimas chirurginis gydymas – šalinti poodinius mazgelius, kuriuose gyvena suaugusios kirmėlės, tačiau poveikis nedidelis, nes lervos, pašalinus suaugusias, kirmėles išgyvena 2 metus.  
 
Prevencinės priemonės
Užtikrinti apsaugą nuo mašalų įkandimo. Naikinti mašalus.
 
 
Parengė: Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė.

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .