Užkrečiamos ligos

Užkrečiamųjų ligų pavadinimai abėcėlės tvarka

Paratifai A,B,C

Kas yra paratifas?
 Paratifas - tai ūminė, sisteminė infekcinė liga, kurią sukelia Salmonella Paratyphi A, B arba C bakterijos.       
 
Etiologija ir paplitimas
Kiekvienais metais pasaulyje užregistruojama apie 20 mln. susirgimų vidurių šiltine ir apie 6 mln.- paratifais. Apie 90% Europos Sąjungos šalyse užregistruotų paratifų atvejų yra susiję su kelionėmis į endemines teritorijas. Daugiausia užsikrėtimo atvejų pasitaiko Indijoje, Pakistane, Kambodžoje.
Didelė užsikrėtimo vidurių šiltine bei paratifais rizika yra keliaujantiems į pietų Azijos, Afrikos, Karibų bei pietų ir centrinės Amerikos šalis. Užsikrėtimo rizika šiose šalyse priklauso nuo kelionės ir gyvenimo trukmės.       
Salmonella Typhi ir Salmonella Paratyphi A, B ir C bakterijos yra pakankamai atsparios išorinės aplinkos veiksniams: dirvožemyje, vandenyje gali išgyventi 1-5 mėnesius, išmatose – iki 25 dienų, ant užterštos patalynės – iki 2 savaičių. Ilgą laiką šie sukėlėjai gali išlikti gyvybingi maisto produktuose, ypatingai piene, mėsoje, mišrainėse. Maiste, kuris laikomas aukštesnėje nei 18°C temperatūroje, šios bakterijos gali pasidauginti.
Bakterijos jautrios šilumos poveikiui. Veikiamos 70°C temperatūros žūsta per 30 minučių, o virimo temperatūrą pakelia vos keletą minučių.
           
Infekcijos šaltinis
Salmonella Paratyphi A, B ir C bakterijų infekcijos šaltinis yra sergantis šia infekcine liga žmogus. Užkratą gali platinti ir asmenys, sergantys lengvomis, besimptomėmis ligos formomis. Dažniausiai infekcijos šaltiniu yra vidurių šiltinės ir paratifų bakterijų nešiotojai, kurie paprastai yra sveiki, bet ligos sukėlėją išskiria kurį laiką arba visą gyvenimą. Lėtiniu bakterijų nešiotoju* gali likti žmogus, persirgęs ūmios, lengvos ar besimptomės formos liga. Lėtiniais bakterijų nešiotojais dažniau lieka moterys.
            *Lėtiniu bakterijų nešiotoju vadinamas asmuo, kurio išmatose, šlapime ar tulžyje vidurių šiltinės ar paratifų bakterijos po persirgtos ligos randamos ilgiau nei vienerius metus.
 
Kaip pasireiškia liga?
Paratifų inkubacinis periodas trunka apie 10 dienų. Kuo užkrato dozė didesnė, tuo šis periodas trumpesnis, o liga sunkesnė.
Liga pasireiškia ilgai trunkančiu karščiavimu, stipriais galvos skausmais, bendru silpnumu, apetito stoka, suretėjusiu pulsu, vidurių užkietėjimu arba viduriavimu, sausu kosuliu. Dažnai gali būti lengvų ir atipinių ligos formų. Negydomiems ligoniams po kelių savaičių gali atsirasti žarnyne opos, dėl kurių gali būti kraujavimas iš žarnyno arba įvykti žarnos prakiurimas (perforacija).
 
Infekcijos plitimo būdai
Pagrindinis infekcijos plitimo būdas yra fekalinis oralinis. Į sveiko žmogaus organizmą sukėlėjas patenka tik per burną su užterštu maistu, vandeniu arba per užterštas rankas ir aplinkos daiktus, kuriais naudojosi sergantis užkrečiamąja liga žmogus arba sukėlėjų nešiotojas.
Dažniausiai užsikrečiama per ligonių ar bakterijų nešiotojų išmatomis, šlapimu užterštą maistą ir vandenį. Vidurių šiltinės sukėlėjais gali būti užterštas bet koks maistas, tačiau didžiausią riziką gali turėti užterštas maistas, kuris vartojamas be terminio apdorojimo, pavyzdžiui, salotos, mišrainės, nepasterizuotas, nevirintas pienas ir jo produktai.
Nenukenksmintomis žmogaus išmatomis bei šlapimu gali būti užteršiamas dirvožemis, šachtinių šulinių vanduo. Iš netinkamai įrengtų lauko tipo tualetų arba po potvynių vidurių šiltinės bakterijos gali patekti į atvirų vandens telkinių vandenį.
Žmogaus fekalijomis laistomos daržovės taip pat gali būti užterštos šios ligos sukėlėjais, o netinkamai nuplautos ir nuvalytos jos gali būti užsikrėtimo šia infekcine liga priežastimi.
Užsikrėsti galima valgant nešvariomis (neplautomis) rankomis, jei ant jų pateko bakterijos nuo aplinkos daiktų, po sąlyčio su ligonio ar bakterijų nešiotojo išskyromis.
Nepasterizuotas pienas ir jo produktai, sultys, mišrainės ir salotos yra dažniausi infekcijos perdavimo rizikos veiksniai.
 
Imlumas infekcijai
Imlumas infekcijai yra visuotinas, tačiau imlesni yra ŽIV infekuoti asmenys, taip pat turintys mažą skrandžio rūgštingumą. Sveikas skrandis yra natūrali užtvara bakterijoms, nes skrandžio rūgštis jas sunaikina. Imlesni infekcijai yra asmenys, piktnaudžiaujantys alkoholiu.
 
Prevencija ir kontrolė
Rankų higiena, saugus maistas ir vanduo yra pagrindinės vidurių šiltinės ir paratifų profilaktikos priemonės. Keliaujantiems į endemines teritorijas yra rekomenduojama pasiskiepyti. Vakcinos nuo vidurių šiltinės neužtikrina 100% apsaugos, todėl būtina laikytis visų atsargumo priemonių. Vakcinos nuo paratifų nėra, todėl nespecifinė profilaktika sumažina užsikrėtimo riziką:
  • Keliaujantiems į šalis, kuriose yra rizika užsikrėsti, vengti vartoti nesaugų maistą ir vandenį. Gerti tik fasuotą ar virintą geriamąjį vandenį, nenaudoti ledo gabalėlių gėrimams atvėsinti, kadangi ledas gali būti pagamintas iš užkrėsto bakterijomis vandens. Šios priemonės padės išvengti ir kitų per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų;
  • Visada plauti rankas pasinaudojus tualetu, prieš valgį ir maisto ruošimą;
  • Ligos laikotarpiui iki gydytojo leidimo sergantys asmenys ir bakterijų nešiotojai nušalinami nuo darbo, susijusio su maisto tvarkymu, vaikų priežiūra, sveikatos priežiūros paslaugomis;
  • Sergantys paratifais asmenys ir ilgalaikiai bakterijų nešiotojai negali gaminti maisto kitiems iki visiško pasveikimo ir neigiamų išmatų laboratorinių tyrimų;
Kad vidurių šiltinės sukėlėjai neplistų ir šeimos nariai neužsikrėstų šia liga, būtina nuolat nukenksminti namų aplinką:
  • Bakterijų nešiotojų patalynę, apatinius rūbus nukenksminti virinant 15 minučių skalbimo miltelių tirpale;
  • Indus, virtuvės ir stalo įrankius, šluostes, indų plovimo kempinėles virinti 15 minučių geriamosios sodos tirpale;
  • Patalpas, aplinkos daiktus, durų rankenas, elektros jungiklius, tualetą plauti karštu sodos ar muilo tirpalu. Patalpų valymui gali būti naudojami buitiniai plovikliai, valikliai;
  • Dulkes šluostyti drėgnu būdu.

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .