Užkrečiamos ligos

Užkrečiamųjų ligų pavadinimai abėcėlės tvarka

Raupai

Raupai – tai sunki infekcinė liga, kurią sukelia raupų virusas, priklausantis Orthopoxvirus genčiai, Poxviridae šeimai. Žinomi du raupų variantai Variola major ir Variola minor (Alastrim). Variola minor eiga nesunki, mirštamumas - apie 1 proc. Variola major yra sunki ir dažniausiai pasitaikiusi raupų forma, kuriai būdingas išplitęs bėrimas ir aukšta temperatūra.
Raupų protrūkiai buvo registruojami mažiausiai 3000 metų, tačiau dėl sėkmingos pasaulinės raupų vakcinacijos kampanijos raupai buvo likviduoti. Paskutinis natūraliai įvykęs užsikrėtimo Variola major atvejis buvo nustatytas 1975 m. Bangladeše. 1977 m. Somalyje buvo nustatytas paskutinis natūraliai įvykęs užsikrėtimo Variola minor atvejis. 1978 m. užregistruotas paskutinis mirties atvejis nuo raupų Birmingeme (Anglija), susijęs su laboratorijos veikla. 1979 m. gruodį Tarptautinė raupų likvidavimo sertifikavimo komisija paskelbė apie raupų likvidavimą pasaulyje, tai buvo patvirtinta 1980 m. gegužės 8 d. 33-ojoje Pasaulio sveikatos asamblėjoje.
Šiuo metu oficialiai pasaulyje yra dvi raupų viruso saugyklos: Jungtinių Amerikos Valstijų Ligų prevencijos ir kontrolės centras (CDC), Atlantoje, Džordžijoje, ir Virusologijos ir biotechnologijų mokslinis centras, Koltsove, Novosibirsko regione, Rusijoje. Abi jos bendradarbiauja su Pasaulio sveikatos organizacija.
 
Kaip plinta raupai?
Raupų virusas nuo žmogaus žmogui perduodamas per orą su lašeliais, ypač jei ligonis kosti ir čiaudi ir tiesioginio sąlyčio metu su kūno skysčiais. Virusas gali plisti per kūno skysčiais užterštus drabužius, patalynę ir kt.
Kartais asmenys gali užkrėsti kitus prasidėjus karščiavimui, bet didžiausias užkrečiamumas yra pasirodžius bėrimui ir išlieka visą laikotarpį, kol nukrenta šašai. 
 
Ligos simptomai
Yra išskiriamos 4 klinikinės Variola major raupų formos:
 
Paprastieji raupai
Labiausiai paplitę, sudarė 90 proc. visų raupų atvejų. Mirštamumas - 30 proc.
Inkubacinis ligos periodas – 7-19 d.
Prodrominė ligos fazė prasideda karščiavimu iki 40 ºC, nuovargiu, kūno ir galvos skausmais, kartais vėmimu, gali išryškėti eriteminis bėrimas. Ši fazė tęsiasi 2-4 d. Sumažėjus temperatūrai, išryškėja tikrasis raupų bėrimas. Bėrimas dažniausiai pirmiausia išsivysto burnoje, vėliau ant veido, galūnių, krūtinės. Per 4-5 dienas bėrimas keičiasi, makules keičia papulės, pastarąsias vezikulės su įdubusiu lyg bambute paviršiumi. Per kitas 1-2 d. vezikulės virsta gelsvomis pustulėmis. Oda aplink jas patinsta ir parausta. Per kitas 5 dienas formuojasi šašai. Dauguma šašų nukrenta per 3 savaites nuo bėrimo pradžios.
Pasekmės ir komplikacijos. Randai yra dažniausia raupų pasekmė. Jie gali būti ant viso kūno, tačiau giliausi - veido srityje. Kitos komplikacijos: encefalitas, osteomielitas, persileidimai, vyrų nevaisingumas, retais atvejais - aklumas.
 
Varioloidas
Ši ligos forma išsivysto anksčiau skiepytiems asmenims. Būdingi bendri intoksikacijos požymiai, bėrimų eiga lengvesnė.
 
Plokštieji raupai
Tai retai pasitaikanti forma, kuriai būdinga didelė intoksikacija. Plokštieji raupai dažnesni tarp vaikų. Odos pažeidimai vystosi lėtai, susilieja ir išlieka plokšti ir minkšti, nesivysto pustulių stadija. Dauguma šios rūšies raupų atvejų baigiasi mirtimi.
 
Hemoraginiai raupai
Hemoraginiai raupai buvo nustatomi įvairaus amžiaus ir lyčių asmenims, tačiau dažnesni tarp suaugusiųjų. Besilaukiančios moterys - labiau imlios. Būdingas trumpesnis inkubacinis periodas, sunkūs prodrominiai simptomai, odoje ir gleivinėje atsiranda hemoraginio skysčio, kraujuoja iš gleivinės. Būdingas didelis mirštamumas.
 
Raupų profilaktika
Pagrindinis raupų prevencijos principas – ankstyvas raupų atvejų nustatymas ir izoliavimas, aktyvus sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimas ir jų vakcinacija, stebėjimas ir izoliavimas, nustačius pirmuosius ligos simptomus. Vakcinacija, atlikta per pirmąsias kelias dienas po ekspozicijos, gali apsaugoti nuo ligos arba palengvinti jos eigą.
Raupų vakcina buvo pagrindinis įrankis likviduojant ligą. Ji pagaminta iš gyvo vakcinijos viruso. Likvidavus raupus, vakcina nėra naudojama masinei vakcinacijai dėl jos keliamų pašalinių reakcijų. Ja gali būti skiepijami mokslininkai dirbantys su raupų virusu ir kiti asmenys priskiriami didelei rizikos grupei. Vakcina nerekomenduojama imunosupresinės būklės asmenims.
 
Parengė Epidemiologinės priežiūros skyrius

Metodinės rekomendacijos
TERITORIJOS APSAUGOS NUO RAUPŲ ĮVEŽIMO IR IŠPLITIMO TIPINĖS TVARKOS APRAŠAS 1, 2007
TERITORIJOS APSAUGOS NUO RAUPŲ ĮVEŽIMO IR IŠPLITIMO TIPINĖS TVARKOS APRAŠAS 2, 2007
(metodinės rekomendacijos)
(visi dokumentai parsisiuntimui)
www.ulac.lt
2007-08-20
Nr. 1.7-368
PRIEŠEPIDEMINIiŲ PRIEMONIŲ ORGANIZAVIMO TVARKA, NUSTAČIUS RAUPŲ ATVEJĮ, 2006
(metodinės rekomendacijos)
(visas dokumentas parsisiuntimui)
www.ulac.lt
2006-12-19
Nr. 1.7-742

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .