Užkrečiamos ligos

Užkrečiamųjų ligų pavadinimai abėcėlės tvarka

Skarlatina

Skarlatina - tai Streptococcus pyogenes (toliau – S. pyogenes) bakterijos sukeliama infekcinė liga, kuri pasireiškia karščiavimu, angina ir  tipiškais bėrimais odoje. Dažniausiai A grupės beta hemoliziniai streptokokai sukelia paprastą anginą ir tik 10-15 proc. streptokokinės infekcijos atvejų pasireiškia skarlatinos sindromu. A grupės beta hemolizinis streptokokas (S. pyogenes) gali sukelti daug kitų ligų: ūminį faringotonzilitą, pūlinėlinę (impetigo), nekrozinį fascijitį, pneumoniją, osteomielitą, vidurinį otitą, meningitą ir kitas ligas, chirurginių žaizdų infekciją. Negydant ar nesėkmingai gydant, streptokokinė infekcija gali sukelti širdies, inkstų, plaučių, ausų, kaulų ir kitų organų pažeidimą.
 
Ligos sukėlėjai žmogui nuo žmogaus plinta oro–lašeliniu būdu, todėl užsikrečiama nuo kalbančio, kosinčio ar čiaudinčio infekuoto žmogaus per ligonio užkrėstus daiktus, maistą. Persirgus skarlatina, įgyjamas imunitetas, tačiau galima susirgti ir kartotinai. Nuo skarlatinos skiepų nėra.

Infekcijos šaltinis
Pagrindinis infekcijos šaltinis yra streptokokais infekuoti asmenys – ligos pasireiškimo požymių neturintys bakterijų nešiotojai ar sergantieji skarlatina, kurie aplinkiniams pavojingi apie 10 dienų. Streptokokais užsikrečiama per orą su lašeliais nuo kalbančio, kosinčio ar čiaudinčio infekuoto žmogaus. Galima užsikrėsti liečiantis prie žmogaus, kuris turi odos streptokokinę infekciją arba sąlyčio būdu per užkrėstus daiktus nuo sergančios asmens (per rankšluosčius, rūbus, patalynę, žaislus ir kt.). Taip pat galima užsikrėsti ir nuo sveiko žmogaus, kuris yra streptokoko nešiotojas. Nors retai, tačiau galima užsikrėsti liečiant ar vartojant užkrėstą maistą. Epidemiologiniu požiūriu labiausiai pavojingu maistu gali būti pieno produktai, ledai, konditerijos gaminiai.
 
Sukėlėjo savybės
Streptococcus pyogenes yra aerobinė gram teigiama ekstraląstelinė bakterija. Bakterija sudaryta iš nejudrių, sporų nesudarančių  kokų ir  yra mažesnė nei 2 µm ilgio, sudaranti  didesnes nei  0,5 mm dydžio kolonijas, augdama ant kraujo agaro sudaro  ß-hemolizinio augimo raštą  ir turi  daugiau nei 60 skirtingų kamienų.
 
Patogeniškumas / toksiškumas
Ši bakterija gali sukelti daug infekcijų. Tai gali būti streptokokų sukeltas gerklės uždegimas, kuriam būdingas karščiavimas, padidėjusios tonzilės, tonzilių eksudatas, jautrūs kaklo limfmazgiai ir bendras negalavimas. Negydomas ūminis gerklės uždegimas gali trukti 7-10 dienų. Skarlatina (rožinės raudonos spalvos išbėrimas ir karščiavimas), taip pat pūlinėlinė (tai streptokokų sukelta pūlinėlinė-šašinė paviršinių odos sluoksnių liga) ir pneumonija yra taip pat šios bakterijos sukeliamos ligos. Sepsis, vidurinės ausies uždegimas, mastitas, celiulitas, rožė, miozitas, osteomielitas, sepsinis artritas, meningitas, endokarditas, perikarditas ir naujagimio infekcijos yra mažiau paplitusios S. pyogenes sukeltos infekcijos. Streptokokinis toksinis šoko sindromas, ūminis reumatas, streptokokinis glomerulonefritas (uždegimas, hematurija, karščiavimas, edema, hipertenzija, nuosėdos šlapime ir sunkus inkstų skausmas) ir nekrozuojantis fascitas (ūmi ir progresuojanti poodinio audinio infekcija, hemoraginės pūslės, minkštųjų audinių krepitacija ir irimas) yra vieni iš rimtesnių komplikacijų, susijusių su S. pyogenes infekcijomis. Kasmet dėl ​​sunkių S. pyogenes infekcijų miršta apie 500 tūkst. žmonių visame pasaulyje. Nekrozuojantis fascitas nužudo apie 30 proc. pacientų ir mirtingumas nuo streptokokinio toksinio šoko sindromo siekia 30-70 proc.

Sergamumo epidemiologiniai ypatumai
Streptokokų gana dažnai randama vaikų nosiaryklėje. Dažnai A grupės β hemolizinis streptokokas sukelia anginą, tačiau tik apie 10-15 proc. streptokokinės infekcijos atvejų pasireiškia skarlatinos sindromu. Skarlatina suaugusieji serga rečiau nei vaikai, nes dėl lengvai plintančios infekcijos oru su lašeliais žmonės užsikrečia vaikystėje ir perserga kliniškai ryškia ar ne taip išreikšta forma. Dažniausiai serga  2-8 metų vaikai. Šios ligos protrūkių pasitaiko ten, kur infekcijos plitimas lengviausiai realizuojasi: vaikų lopšeliuose  darželiuose, mokyklose. Vaikams iki 2 metų skarlatina pasitaiko retai, nes jie turi iš mamos gautus antikūnius prieš streptokokų gaminamus egzotoksinus, o didžioji dalis (apie 80 proc.) vaikų iki 10 metų jau turi susidariusius antikūnius prieš streptokokų egzotoksinus.
 
Persirgus skarlatina įgyjamas imunitetas, tačiau galima susirgti ir pakartotinai.
Klinikinės šios bakterijos formos ir sukeltų ligų paplitimas  įvairiose pasaulio dalyse yra įvairūs. Vidutinio klimato juostoje žiemos pabaigoje ir ankstyvą pavasarį vyrauja  streptokokinis faringitas. Kiekvienais metais pasaulyje yra diagnozuojama apie 600 mln. S. pyogenes sukeltų faringito atvejų. 15-20 proc. mokyklinio amžiaus vaikų turi S. pyogenes sukėlėją gerklėje ir turi didelę riziką sirgti. Streptokokinė pūlinėlinė vaikams dažniau registruojama šilto ir drėgno klimato šalyse ir kiekvienais metais visame pasaulyje nustatoma apie yra 100 mln. šios infekcijos atvejų. Kasmet pasaulyje nustatoma apie 18 mln. invazinių infekcijų atvejų, daugiausia tarp vyresnio amžiaus gyventojų. Streptokokinis glomerulonefritas yra sezoninė liga ir yra labiau paplitusi tarp vaikų, jaunuolių ir vyrų. Blogos sanitarinės gyvenimo sąlygos ir prasta higiena padidina A grupės β hemolizinio streptokoko infekcijos protrūkių galimybę.

Infekcijos rezervuaras
Pagrindiniu S. pyogenes bakterijų rezervuaru yra žmogus. Laikinuoju infekcijos rezervuaru gali būti žmonių infekuotos karvės ir skirti į aplinką bakterijas su pienu, kurį vartodami nepasterizuotą, gali užsikrėsti kiti žmonės.

Infekcinė dozė.
Nežinoma.

Infekcijos perdavimo būdai.
Pagrindiniai sukėlėjo perdavimo būdai yra per orą su lašeliais nuo kalbančio, kosinčio ar čiaudinčio infekuoto žmogaus, sąlyčio būdu su išskyromis iš nosies, su pūlinėliais pažeista oda. Pas sukėlėjo nešiotoją bakterija gali būti randama išangėje, makštyje, ant odos, ryklėje ir infekcija gali plisti sąlyčio būdu (palietus) su šiais paviršiais. Bakterijomis gali būti užkrėsti galvijai ir tuomet atgal žmonėms sugrįžta per žalią pieną ir jo produktus. Infekcija gali plisti ir per užkrėstą maistą - salotas, ledus, pieno gaminius. Galvijai šia liga neserga.
 
Sukėlėjas gali patekti į žmogaus organizmą per pažeistą odą bei žaizdas.
 
Inkubacinis laikotarpis
Inkubacinis laikotarpis dažniausiai trunka 1-3 d.
 
Užkrečiamumas
Negydomas pacientas, sergantis streptokokiniu faringitu, yra užkrečiamas ūminės ligos metu (paprastai 7-10 d.) ir apie vieną savaitę po pasveikimo. Jei yra vartojami antibiotikai, užkrečiamasis laikotarpis sumažėja iki 24 val. Bakterijų nešiotojai (paprastai jie neturi išreikštų ligos požymių) sukėlėjus gali platinti kelias savaites ar net mėnesius.
 
Bakterijų atsparumas
Bakterijos S. pyogenes yra jautrios šių dezinfektantų poveikiui: 1 proc. natrio hipochloritui, 4 proc. formaldehidui, 2 proc. gluteraldehidui, 70 proc.  etanoliui, 70 proc.  propanoliui, 3-6 proc. vandenilio peroksidui, 0,16 proc.  jodo tirpalui.
 
Veikiamos ne trumpiau kaip 15 minučių drėgnu karščiu (121 ° C temperatūroje) ir ne mažiau kaip 1 valandą sausu karščiu (170 ° C temperatūroje) bakterijos žūva.
Ant sausų paviršių (ne šeimininko organizme) bakterijos gali išgyventi nuo 3 d. iki 6 mėn. Leduose S. pyogenes bakterijos gali išlikti gyvybingos 18 d., nepasterizuotame 15-37º C temperatūros piene  96 val.,  kambario temperatūros svieste 48 val.

Klinikinis ligos pasireiškimas
Liga prasideda staiga karščiavimu (iki 40ºC), gerklės, galvos skausmu, pykinimu, kartais vėmimu,  apetito stoka, bendru negalavimu. Kartu būna padidėję ir skausmingi kaklo limfmazgiai, patinusios ir paraudusios tonzilės ir žiočių lankai, o ant gomurio ir ant  liežuvėlio matomi tamsiai raudonos spalvos taškeliai. Liežuvis būna pasidengęs baltu apnašu, tik kraštai ir galiukas išlieka raudoni, padidėję liežuvio speneliai. Liežuvis atrodo kaip balta braškė. Išnykus apnašui (po 4-5 d.) liežuvis tampa panašus į raudoną braškę. Šis ligos laikotarpis tęsiasi nuo 1 iki 5 d., jis baigiasi prasidėjus būdingam skarlatininiam bėrimui. Pirmiausia išberia po ausimis, krūtinės ir pažastų srityse, o per 24 val. nuo bėrimų pradžios būna išbertas jau ir visas kūnas. Beria smulkiais skaisčiais taškeliais paraudusioje, paburkusioje odoje. Veidas lieka neišbertas, tik būna ryškiai raudonas, o nosies-smakro trikampis – pabalęs (vadinamasis „skarlatininis trikampis“). Išplitus bėrimui oda atrodo kaip nudegusi saulėje, o dėl iškilusių bėrimo elementų ji būna panaši į žąsies odą. Ryškiausi bėrimai būna ten, kur susidaro odos raukšlės: kaklo, pažastų, kirkšnių srityje, pakinklio raukšlėse. Bėrimai laikosi apie savaitę. Po 7-10 d. nuo pirmųjų bėrimų prasideda odos lupimasis. Lupasi rankų, ypač pirštų, liemens ir kojų oda.

Diagnostikos principai
Skarlatina paprastai diagnozuojama pagal būdingus požymius. Diagnozės laboratoriniam patvirtinimui gali būti atliktas mikrobiologinis žiočių tepinėlio pasėlio tyrimas. Taip pat gali būti atliekami serologiniai (ieškant antikūnų kraujyje) ir antigenų (bakterijų dalelių) nustatymo testai. 

Gydymo principai
Susirgus rekomenduojama kreiptis pas šeimos gydytoją, kuris paskirs tinkamą gydymą. Paprastai  streptokokinė infekcija gydoma antibiotikais.

PROFILAKTIKA
Kaip sumažinti užsikrėtimo riziką? 
Deja, skiepų nuo skarlatinos nėra, todėl apsisaugoti nuo šios ligos sunku. Tačiau galima sumažinti riziką ja užsikrėsti ir susirgti laikantis visų atsargumo priemonių. Tam, kad skarlatiną sukeliančių bakterijų nepatektų į organizmą, reikia:

  • dažnai plauti rankas,

  • neliesti jomis veido,

  • nekišti daiktų į burną,

  • nevalgyti ant žemės nukritusio maisto

  • vengti kontakto ligoniu.

Sergantį vaiką rekomenduojama izoliuoti nuo kitų šeimos narių, ypač jaunesnių brolių, seserų. Sergančiam vaikui patariama išskirti atskirus indus ir juos laikyti atskirai nuo kitų šeimos narių naudojamų įrankių.
 
Jei kuris šeimos narys serga skarlatina ar kitomis infekcinėmis ligomis, reikia dažnai vėdinti patalpas ir saugoti vaikus nuo artimo kontakto su sergančiuoju.
 
Vaiką, lankantį ikimokyklinio ugdymo įstaigą ar pradinuką, sergantį skarlatina, rekomenduojama neleisti į ugdymo įstaigą po pasveikimo dar 10-12 d.
 
Aplinkos valymas ir dezinfekcija
Aplinkai valyti ir dezinfekuoti naudojamos šiluminės (karštas vanduo) ir cheminės priemonės (buitinės valymo arba dezinfekuojančios valymo priemonės). Valyti ir dezinfekuoti galima šiais būdais: virinant, skalbiant, plaunant, šluostant. Valgymo indams, patalpoms valyti / dezinfekuoti galima naudoti buitines priemones, pvz., šiltus muilo, geriamosios arba kalcinuotos sodos (20 g 1 litrui vandens) tirpalus arba dezinfekuojančias specialias indų, patalpų valymo arba dezinfekuojančias valymo priemones.
 
Parengė:
Galina Zagrebnevienė
Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja

Medžiaga skirta parsisiuntimui
DEZINFEKCIJA UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ ŽIDINIUOSE
metodinės rekomendacijos

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .