Užkrečiamos ligos

Užkrečiamųjų ligų pavadinimai abėcėlės tvarka

Tungiazė

Kas yra tungiazė ?
Tungiazė yra liga, kurią sukelia smėlio blusa Tunga penetrans.

Sukėlėjas 
Smėlio blusa yra mažiausia žinoma blusa, kurios dydis siekia tik apie 1 mm. Ji turi santykinai didelę kampuotą galvą ir siaurą trumpą krūtinę. Gyvena šiltame, drėgname dirvožemyje ir smėlyje, todėl dažniausiai randama paplūdimiuose, dirbamoje žemėje ir miškuose. Patinas ir patelė maitinasi šiltakraujų gyvūnų, taip pat ir žmogaus krauju. Apvaisinta patelė įsiskverbia į odos viršutinį sluoksnį – epidermį. Odoje ji įsikuria galva pirmyn, kad galėtų maitintis, tuo tarpu uodeginis galas išsikiša iš žaizdos paviršiaus. Apvaisintos patelės kūne vystosi kiaušinėliai, todėl blusa pradeda didėti ir per 7-10 dienų ji užauga iki 1 centimetro dydžio. Per 1-2 sav. išskiria apie 100 kiaušinėlių, kurie per žaizdos angelę išsiskiria kartu su blusos išmatomis ir nukrenta ant žemės. Padėjusi kiaušinius, blusa žūsta. Jeigu neišsivysto antrinė infekcija, sudžiūvęs blusos kūnas savaime pasišalina iš odos. Kiaušinėliai toliau vystosi ant žemės. Vidutiniškai po 3-4 dienų iš kiaušinėlio išsirita lerva, kuri dirvožemyje per 2-3 sav. virsta suaugusia smėlio blusa.

 
Kaip užsikrečiama?
Infekcijos šaltinis yra užsikrėtę žmonės, įvairūs gyvūnai (raguočiai, arkliai, avys, asilai, graužikai, kiaulės, šunys, katės ir kiti), kurių odoje parazituoja suaugusios smėlio blusos, su išmatomis išskiriančios kiaušinėlius. Žmogus užsikrečia, vaikščiodamas basas ar gulėdamas ant žemės, kur yra suaugusių smėlio blusų.

 
Klinika
Pirmas infekcijos požymis yra, smėlio blusos įsiskverbimo vietoje, odoje, atsiradęs juodas taškelis. Kadangi smėlio blusa ribotai gali šokinėti, dažniausiai žaizdos atsiranda ant kojų, ypatingai pėdų, pirštų, aplink pėdų nagus, bet taip pat gali būti pažeisti sėdmenys, rankos ir kt. Mažas paraudimas su centre esančiu juodu taškeliu yra pirmas ligos požymis. Per kelias savaites paraudimas lėtai didėja, atsiranda baltas, žirnio dydžio nuo 4 iki 10 mm mazgelis su matomu įdubimu. Iš žaizdelės bėga rudas skystis. Blusai skverbiantis į odą, vystosi skausmingas uždegimas su paraudimu, patinimu ir niežuliu. Parazitui išskiriant savo apykaitos produktus, fermentus, tirpdančius audinius, bei pačiai blusai didėjant, žaizda, iš pradžių buvusi neskausminga, tampa labai skausminga, atsiranda stiprus niežulys, dėl kurio ligonis negali miegoti. Užsikrėtus pakartotinai, atsiranda grupė mazgelių su akyta išore. Daugeliu atvejų žaizdos užgyja be komplikacijų. Tačiau antrinės infekcijos rizika yra gana didelė, nes blusai skverbiantis, ji pažeidžia viršutinį odos sluoksnį ir sudaro geras sąlygas bakterijoms patekti į odą. Taip pat bakterijos, prilipusios prie blusos kūno, gali būti aktyviai įnešamos ar ligoniui kasantis įtrinamos į žaizdą. Praktiškai jau per dvi dienas prasideda antrinė bakterinė infekcija, ir žaizda pradeda pūliuoti. Esant sunkiai infekcijai su daugybinėmis žaizdomis bei laiku nepradėjus gydymo, gali vystytis komplikacijos: limfangitas (limfagyslės uždegimas), gangrena, kojos pirštų nagų netekimas, deformacija, sepsis (kraujo užkrėtimas), stabligė ir net mirtis.


Paplitimas
Smėlio blusos randamos tropinio ir subtropinio klimato Amerikos, Afrikos, Azijos šalyse. Labiausiai ši liga paplitusi Karibuose, kur tungiazės paplitimas siekia iki 55 proc., taip pat Nigerijoje, Trinidade, Indijoje. Endeminėse skurdžiose šalyse registruojamos sunkios tungiazės formos, kai ligoniai turi kelias dešimtis ar šimtus šios smėlio blusos padarytų žaizdų. Dažniausiai pakenkiami kojų pirštai, dėl ko atsiranda nagų deformacijos, apie 69 proc. atvejų netenkama nagų, taip pat pakenkiamas padas ir kulnai, todėl ligoniams darosi sunku vaikščioti.
Pavieniai įvežtinės tungiazės atvejai registruojami ir Europoje. dažniausia ši liga įvežama iš Pietų Amerikos ir Afrikos. Turistams ši liga dažniausiai pasireiškia viena ar keliomis žaizdelėmis. Paprastai ligoniai kreipiasi medicininės pagalbos praėjus vienai savaitei po užsikrėtimo, tai yra ankstyvoje ligos stadijoje, todėl liga praeina be komplikacijų ir yra greitai išgydoma.
 
Gydymas
Tungiazė gydoma, pašalinant blusą iš žaizdos, naudojant chirurgines žnyples ar adatas. Likusi ertmė išvaloma ir žaizda patepama antibiotikais, siekiant išvengti antrinės bakterinės kilmės infekcijos. Jei reikia, ligonis paskiepijamas nuo stabligės.

Profilaktika
Efektyviausiai apsauga nuo tungiazės yra batų nešiojimas ir insekticidų naudojimas endeminiuose kraštuose.

Parengė
Aušra Bartulienė
Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytoja epidemiologė

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .