Užkrečiamos ligos

Užkrečiamųjų ligų pavadinimai abėcėlės tvarka

Vakarų Nilo karštligė

Vakarų Nilo karštlige – tai zoonozė, pasireiškianti į gripą panašiais simptomais. Šios ligos protrūkiai registruojami tarp žmonių, arklių, paukščių.

Sukėlėjas
Sukėlėjas – Vakarų Nilo virusas, priklausantis Flaviviridae šeimos Flavivirus genčiai. Virusas išskirtas 1937 m. Ugandoje, Vakarų Nilo regione.

Kaip užsikrečiama?
Svarbiausias Vakarų Nilo viruso rezervuaras yra užsikrėtę paukščiai, viruso pernešėjai – uodai Culex spp.
Uodai užsikrečia nuo infekuotų paukščių ir infekciją perduoda žmonėms bei gyvūnams įgeldami.
Retais atvejais infekcija gali plisti perpilant kraują, transplantuojant organus, kartais serganti nėščia moteris gali perduoti infekciją kūdikiui.
Žmogus nuo žmogaus neužsikrečia.

Sezoniškumas ir paplitimas
Tropinio klimato šalyse susirgimai registruojami ištisus metus, vidutinio klimato šalyse – vasaros pabaigoje ir rudenį. Viruso plitimui į kitus regionus įtakos turi paukščių migracija, gyventojų judėjimas, klimato kaita ir kt. faktoriai.
Vakarų Nilo viruso infekcija registruojama Afrikoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje.
Europoje registruojami pavieniai atvejai ir protrūkiai tarp žmonių ir arklių. Susirgimai užregistruoti Rumunijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Italijoje, Čekijoje ir kt.

Simptomai
Vakarų Nilo karštligės inkubacinis periodas – 3-14 dienų. 80 proc. užsikrėtusiųjų infekcija yra besimptomė, daliai pacientų išsivysto švelni ligos forma, kuriai būdingas karščiavimas, galvos, raumenų, sąnarių, pilvo skausmai, silpnumas, anoreksija, pykinimas, vėmimas, limfadenopatija, ligonį gali išberti (dažniausiai ant liemens ir veido). Švelnių infekcijų atvejais pasveikstama per 3-6 dienas.
Sunkesniais atvejais gali išsivystyti meningitas ar encefalitas, poliradikulitai, tremorai, konvulsijos ir kt. (sunkiomis ligos formomis suserga 1 proc. pacientų).

Profilaktika
Specifinio gydymo ir vakcinos nuo šios infekcijos nėra. Pagrindinės prevencijos priemonės - saugotis virusą platinančių moskitų įkandimo, sumažinti arba sunaikinti uodų veisimosi vietas (šalinti atviras talpas su stovinčiu vandeniu namuose ir namų aplinkoje, pašalinti šiukšles, vazonus, įvairias dėžes, kuriose gali susikaupti lietaus vanduo), neperpilti užsikrėtusio virusu donoro kraujo kitiems asmenims bei nevykti į šios ligos endemines teritorijas.
Žmonės keliaujantys į šalis kuriose paplitusiosios virusinės hemoraginės karštligės, turėtų saugotis uodų įkandimų:
• dėvėti lengvus, šviesius drabužius, kurie uždengia kiek įmanoma daugiau kūno;
• riboti buvimą lauke esant didžiausiam uodų maitinimosi metui – temstant ir auštant;
• repelentus naudoti pagal gamintojo instrukcijas;
• patalpos viduje uodų įkandimus galima sumažinti naudojant oro kondicionavimo sistemą, naudojant tinklelius, širmas ant langų ir durų, apipurškiant kambarį insekticidais. Taip pat galima naudoti lovų tinklelius;
• vengti vietų, kur yra daug uodų ar kitų geliančių vabzdžių.
Grįžus iš kelionės ir pajutus ligos požymius (karščiavimas, galvos skausmai, bėrimas, kraujosruvos ir kt.) būtina nedelsiant kreiptis medicinos pagalbos.

Parengė
Simona Žukauskaitė-Šarapajevienė
Epidemiologinės priežiūros skyriaus
Visuomenės sveikatos specialistė

 


Vakarų Nilo karštligė (metodinės rekomendacijos)

 


Uodų platinamos ligos Europoje

 
 

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .