Užkrečiamos ligos

Užkrečiamųjų ligų pavadinimai abėcėlės tvarka

Vidurių šiltinė

Vidurių šiltinė yra ūmi infekcinė liga, pasireiškianti ilgai trunkančiu karščiavimu, stipriais galvos skausmais, bendru silpnumu, apetito stoka, suretėjusiu širdies dažniu, vidurių užkietėjimu arba viduriavimu, sausu kosuliu. Dažnai gali būti lengvų ir atipinių ligos formų. Negydomiems ligoniams po kelių savaičių gali atsirasti žarnyne opos, dėl kurių gali būti kraujavimas iš žarnyno arba įvykti žarnos prakiurimas (perforacija).
Paratifų klinikinis vaizdas yra panašus, tačiau ligos eiga lengvesnė.
 
Etiologija (sukėlėjai ir jų savybės)
Vidurių šiltinės sukėlėjas – bakterija Salmonella typhi. Vidurių šiltinės sukėlėjai yra pakankamai atsparūs išorinės aplinkos veiksniams: dirvožemyje, vandenyje gali išgyventi 1-5 mėnesius, išmatose – iki 25 dienų, ant užterštos patalynės – iki 2 savaičių. Ilgą laiką šis sukėlėjas gali išlikti gyvybingas maisto produktuose, ypatingai piene, mėsoje, mišrainėse. Maiste, kuris laikomas aukštesnėje nei +18 laipsnių temeratūroje, šios bakterijos gali pasidauginti.
Tačiau minėtos bakterijos jautrios šilumos poveikiui. Veikiamos 70 laipsnių temperatūros žūsta per 30 minučių, o virinimą pakelia vos keletą minučių.
           
Infekcijos šaltinis
Vidurių šiltinės infekcijos šaltinis yra sergantis šia infekcine liga žmogus. Užkratą gali platinti ir asmenys, sergantys lengvomis, besimptomėmis ligos formomis. Dėl to jie neizoliuojami, arba izoliuojami pavėluotai ir užkratą gali platinti tarp bendradarbių, šeimoje ir t.t. Dažniausiai infekcijos šaltiniu yra vidurių šiltinės bakterijų nešiotojai, kurie paprastai yra sveiki, bet  ligos sukėlėją išskiria kurį laiką arba visą gyvenimą. Lėtiniu bakterijų nešiotoju* gali likti žmogus, persirgęs ūmios, lengvos ar besimptomės formos liga. Lėtiniais bakterijų nešiotojais dažniau lieka moterys.
            *Lėtiniu bakterijų nešiotoju vadinamas asmuo, kurio išmatose, šlapime ar tulžyje vidurių šiltinės ar paratifų bakterijos po persirgtos  ligos randamos ilgiau nei vienus metus. Nuo kai kurių šių asmenų yra užsikrėtę ir susirgę nuo 5 iki 15 žmonių, dažniausiai šeimos narių, kaimynų, pažįstamų.
 
Inkubacinis (slaptasis ligos) periodas
Vidurių šiltinės inkubacinis periodas priklauso nuo patekusių bakterijų skaičiaus, tačiau paprastai trunka nuo 9 iki 14 dienų (trumpiausias –7 dienos, ilgiausias – 25 dienos). Kuo užkrato dozė didesnė, tuo šis periodas trumpesnis, o liga sunkesnė.
 
Infekcijos plitimo būdai
 Į sveiko žmogaus organizmą sukėlėjas patenka tik per burną su užterštu maistu, vandeniu arba per užterštas rankas ir aplinkos daiktus, kuriais naudojosi sergantis užkrečiamąja liga žmogus bei sukėlėjų nešiotojas.
Dažniausiai užsikrečiama per ligonių ar bakterijų nešiotojų išmatomis, šlapimu užterštą maistą ir vandenį. Vidurių šiltinės sukėlėjais gali būti užterštas bet koks maistas, tačiau didžiausią riziką gali turėti užterštas maistas, kuris vartojamas be terminio apdorojimo, pavyzdžiui, salotos, mišrainės, nepasterizuotas pienas ir jo produktai.
Nenukenksmintomis žmogaus išmatomis bei šlapimu gali būti užteršiamas dirvožemis, šachtinių šulinių vanduo. Iš netinkamai įrengtų lauko tipo tualetų arba po potvynių vidurių šiltinės bakterijos gali patekti į atvirų vandens telkinių vandenis.
Žmogaus fekalijomis laistomos daržovės taip pat gali būti užterštos šios ligos sukėlėjais, o netinkamai nuplautos ir nuvalytos jos gali būti užsikrėtimo šia infekcine liga priežastimi.
Užsikrėsti vidurių šiltine galima valgant nešvariomis (neplautomis) rankomis, jei ant jų pateko bakterijos nuo aplinkos daiktų, po sąlyčio su ligonio ar bakterijų nešiotojo išskyromis.
 Vidurių šiltinės epidemiologijoje nereikėtų nuvertinti ir musių reikšmės. Iš lauko tipo tualetų musės gali atnešti bakterijas ant kojų, o maiste šios bakterijos gali pasidauginti iki pavojingos užkrečiamosios dozės.
Vidurių šiltinės infekcijos dozė yra mažesnė nei paratifų.
           
Imlumas infekcijai
Imlumas infekcijai yra visuotinas, tačiau imlesni yra ŽIV infekuoti asmenys, taip pat turintys mažą skrandžio rūgštingumą. Sveikas skrandis yra natūrali užtvara bakterijoms.
Atsparumas infekcijai įgyjamas persirgus, nuolat susiduriant su mažomis užkrato dozėmis ir po vakcinacijos. Masinio žmonių užsikrėtimo židiniuose paprastai suserga iki 40-50 % asmenų.
 
Užkrečiamasis laikotarpis
Bakterijas su išmatomis, šlapimu gali išskirti ligoniai, sergantys įvairiomis ligos formomis, sveikstantys (paprastai pirmą sveikimo savaitę) ir bakterijų nešiotojai. Apie 10% ligonių bakterijas gali skirti iki 3 mėnesių ir apie 2-5% tokių asmenų gali tapti lėtiniais bakterijų nešiotojais.
 
Paplitimas
Pasaulyje kasmet registruojama apie 17 milijonų vidurių šiltinės atvejų ir apie 600 tūkstančių mirties nuo šios infekcinės ligos atvejų. Dažniau ši infekcija paplitusi šilto klimato šalyse – Azijoje, Afrikoje, Lotynų Amerikoje.
Paskutiniais metais Lietuvoje kasmet diagnozuojami 1-2 šios infekcijos atvejai, tarp jų ir įvežtiniai atvejai iš endeminių šalių.
 
Kaip išvengti ligos?
Švarios rankos bei gyvenamoji aplinka, saugus maistas ir geriamasis vanduo yra vidurių šiltinės ir paratifų profilaktikos pagrindas.
Todėl norint išvengti užsikrėtimo šiomis ligomis, patariame:
 
  • Nuolat kruopščiai plauti rankas su muilu prieš valgį, prieš maisto gaminimą, pasinaudojus tualetu, suteršus jas ligonio ar bakterijų nešiotojo išskyromis.
  • Vartoti saugų maistą ir geriamąjį vandenį. Jei nesate tikri, kad vanduo saugus, patariame jį vartoti virintą. Saugoti maistą nuo musių. Tvarkant maistą, laikytis ypatingos švaros.
  • Poilsio metu šalyse, kuriose labiau paplitusi ši infekcija, gerti fasuotą geriamąjį vandenį, nepirkti ir nevartoti maisto iš gatvės prekeivių.
  • Vengti nepasterizuoto pieno ir jo produktų, pirktų iš atsitiktinių prekeivių ar žinomų bakterijų nešiotojų.
  • Bakterijų nešiotojai neturi gaminti maisto pobūviams, o prieš gaminant maistą šeimos nariams – laikytis ypatingos asmens higienos, t.y. kruopščiai plauti rankas.
  • Saugoti geriamojo vandens šaltinius nuo užterštumo žmogaus fekalijomis.
  • Kruopščiai plauti, valyti vaisius, daržoves, vartojamus žalius.
  • Ligoniai, sveikstantys asmenys ir bakterijų nešiotojai turi kruopščiai plauti rankas tekančiu šiltu vandeniu su muilu prieš maisto ruošimą, pasinaudojus tualetu, prieš valgį.
  • Bakterijų nešiotojų patalynę, apatinius rūbus nukenksminti virinant 15 minučių skalbimo miltelių tirpale. Indus, įrankius, šluostes, kempinėles indams plauti virinti 15 minučių geriamosios sodos tirpale. Patalpas, aplinkos daiktus, durų rankenas, tualetą plauti karštu sodos ar muilo tirpalu.
  • Atsiradus vidurių šiltinei būdingų negalavimų, ypatingai užtrukus karščiavimui, kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
  • Rutininė vakcinacija nuo vidurių šiltinės nerekomenduojama. Gali būti skiepijami asmenys, turintys profesinę riziką, vykstantys į endemines šalis, taip pat lėtinių bakterijų nešiotojų šeimos nariai.

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .