Dažniausiai užduodami klausimai apie enterobiozę

Kas yra enterobiozė ?
Enterobiozė yra kirmėlinė liga, kurią sukelia mažos maždaug milimetro ilgio kimėlaitės, dar kitaip vadinamos spalinėmis.

Kaip žmogus užsikrečia?
Enterobioze žmogus užsikrečia spalinių kiaušinėliams (per burną) patekus į žarnyną. Dažniausiai užsikrečiama nuo nešvarių rankų, užteršto maisto ar daiktų (žaislų, knygų, drabužių, baldų ir t.t.), taip pat kiaušinėliai su dulkėmis gali patekti per burną ar nosį į ryklę, juos nurijus – į žarnyną. 
   
Kas vyksta spalinių kiaušinėliams patekus į žarnyną?
Iš kiaušinėlių išsiritusios lervos apsigyvena žarnyne, auga ir keičiasi, kol virsta suaugusiomis kirmėlėmis. Patinėliai apvaisina pateles, kurių gimdoje pradeda augti kiaušinėliai. Greitai visas apvaisintų patelių kūnas užsipildo augančiais kiaušinėliais, patelės nesugeba prisitvirtinti prie žarnos gleivinės ir žarnų peristaltikos (susitraukimų) varomos - šliaužia žemyn link išeinamosios angos. Spalinės (per išeinamąją angą patekusios ant tarpvietės ir šlaunų odos) išskiria kiaušinėlius, kurie per 6 valandas subręsta ir tampa pavojingi žmogui. Viena patelė padeda apie 12 tūkst. kiaušinėlių ir žūsta. Subrendę kiaušinėliai patekę ant patalynės, drabužių, kilimų ir kitų daiktų išlieka gyvybingi net kelias savaites. Kiaušinėliai yra jautrūs išdžiūvimui, aukštai temperatūrai ir tiesioginiams saulės spinduliams, o aukštesnėje nei 65 °C temperatūroje kiaušinėliai žūsta tą pačią akimirką.

Kas dažniausiai serga enterobioze?
Dažniausiai šia liga serga pradinių klasių mokiniai ir ikimokyklinio amžiaus vaikai. Spalinės labai greitai plinta vaikų kolektyvuose, nes vaikai dar neturi higieninių įgūdžių, dažnai į burną kiša nešvarius pirštus, įvairius daiktus bei užsikrečia glaudaus buitinio kontakto metu naudojantis bendrais žaislais, stalais, suolais ir kt.
Taip pat ši infekcija greitai plinta ir šeimoje dėl glaudaus kontakto buityje. Užsikrėtus vienam šeimos nariui - užsikrečia ir kiti.
Užsikrėsti spalinėmis turi didesnę riziką vaikų kolektyvuose dirbantis personalas, vaikų slaugytojai, asmenys, gyvenantys uždaruose kolektyvuose arba įstaigose (vaikų globos namai, internatai ir kt.).

Kokie pagrindiniai ligos simptomai?
Pagrindinis ligos simptomas yra išeinamosios angos, tarpvietės ir lytinių organų niežulys, nes kirmėlės judėdamos dirgina odą ir gleivinę. Ligonis blogai miega, nepailsi, todėl tampa irzlus, nervingas, sumažėja mokslo ar darbo pasiekimai. Ligos simptomai dažniausiai būna vidutinio sunkumo, kartais ligoniai jų gali ir nejausti.

Ar galima enterobioze užsikrėsti plaukimo baseinuose?
Enterobioze labai retai galima užsikrėsti plaukimo baseinuose, tačiau dažniausiai užsikrečiama, kai kiaušinėliai į burną patenka nuo nešvarių aplinkos daiktų ar rankų. Baseinų vandenyje chloro koncentracija nėra tokia didelė, kad sunaikintų spalinių kiaušinėlius, tačiau mažam spalinių kiaušinėlių kiekiui patekus į didelį vandens kiekį - užsikrėtimo tikimybė išlieka, tačiau yra labai maža.

Kada vaiką galima vesti į baseiną, jeigu jis susirgo enterobioze ?
Gydymo metu ir dvi savaites po gydymo, rekomenduojama nelankyti baseinų, nesimaudyti su kitais, nenaudoti bendrų rankšluosčių, plaušinių. Šiuo laikotarpiu geriau praustis po dušu, vengti maudytis vonioje, kad į vandenį nuplauti kiaušinėliai nepatektų į burną.

Ar gyvūnai gali užsikrėsti enterobioze ir infekciją perduoti žmonėms?
Ne, negali, nes spalinės gyvena tik žmogaus žarnyne ir tik žmogus nuo žmogaus gali užsikrėsti enterobioze. Tačiau spalinių kiaušinėliai gali prilipti prie gyvūno kailio ir bučiuojant savo augintinį ar glostant jo kailį nuo snukučio ar nešvarių rankų kiaušinėliai gali patekti į burną.

Kaip enterobiozė diagnozuojama?
Išeinamosios angos, tarpvietės niežulys, blaškymasis ir kasymasis miego metu rodo, kad žmogus gali būti užsikrėtęs spalinėmis. Liga diagnozuojama radus kirmėlaičių ar jų kiaušinėlių. Kirmėlių galima pamatyti ant odos netoli išeinamosios angos, apatinių drabužių, pižamos arba paklodžių maždaug po 2–3 valandų užmigus, kai kirmėlės pradeda šalintis per išeinamąją angą.

Tiriant vaikus naudojamas lipnios juostos tyrimas: lipni permatoma plėvelė prilipinama prie išeinamosios angos, po to klijuojama ant objektinio stiklelio ir žiūrima per mikroskopą bei ieškoma spalinių kiaušinėlių. Suaugusiems naudojamas išangės raukšlių nuograndų tyrimas: drėgnu tamponu imamos nuograndos nuo išangės srities, po to tamponas nuplaunamas tirpale, iš nuosėdų daromas tepinėlis, kuris tiriamas mikroskopu.

Geriausia šį tyrimą atlikti iš ryto, prieš tuštinimąsi. Kadangi kiaušinėlius galima nuplauti, šis tyrimas atliekamas neapsiplovus sėdmenų. Pasituštinus arba apsiplovus pašalinama didžioji dalis kiaušinėlių ir tyrimas gali būti klaidingai neigiamas.

Taip pat kiaušinėlių galima rasti nuograndose iš panagių. Spalinių kiaušinėlių retai randama išmatose arba šlapime.

Kaip enterobiozė gydoma ?
Diagnozavus ligą skiriami antihelmintiniai vaistai (vaistai nuo kirmėlių). Paprastai pakanka dvejų dozių. Paskyrus pirmą, po dviejų savaičių skiriama antra vaistų dozė, kuri padeda išvengti pakartotinio užsikrėtimo.

Gydymas trumpas, nesudėtingas ir veiksmingas, tačiau ligoniai gyvendami užterštoje spalinių kiaušinėliais aplinkoje, dažnai užsikrečia pakartotinai, todėl labai svarbu gydymo metu ir 2–3 savaites po gydymo laikytis ligos profilaktikos priemonių.

Ar reikia gydyti šeimos narius, kitus asmenis, kurie turėjo kontaktą su ligoniu sergančiu enterobioze?
Taip. Labai svarbu, kad ligonis ir visi asmenys turėję kontaktą, tai yra šeimos nariai, vaikų kolektyvo nariai (tuo pačiu metu) gautų gydymą nuo enterobiozės. Likus nors vienam užsikrėtusiam asmeniui, jis toliau platins spalinių kiaušinėlius, užkrėsdamas aplinką ir kitus žmones.

Ką reikėtų daryti, jeigu enterobiozė pasikartoja?
Jeigu enterobiozė pasikartoja, užsikrėtęs asmuo turi būti gydomas tuo pačiu dviejų dozių gydymo kursu, taip pat jis turi laikytis ligos profilaktikos priemonių.

Kokios yra profilaktinės priemonės, apsaugančios nuo enterobiozės?
  • Pagrindinė priemonė, siekiant sumažinti užsikrėtimą enterobioze yra ligonių ir kontaktinių asmenų išaiškinimas ir gydymas. Infekcijos platintoju gali būti darželio arba mokyklos draugas, šeimos narys, tai yra visi asmenys, turėję buitinį kontaktą su ligoniu.
  • Enterobiozė yra nešvarių rankų liga, todėl rankų higiena yra veiksmingiausia priemonė enterobiozės infekcijos plitimui sustabdyti. Rankas būtina plauti su muilu ir šiltu vandeniu po naudojimosi tualetu, pakeitus sauskelnes, prieš maisto ruošimą, valgį. Nagai turi būti visada trumpi, švarūs, reikia vengti nagų kramtymo ir nekišti pirštų bei kitų daiktų į burną.
  • Enterobioze sergančiam žmogui patartina naktį užsimauti prie kūno priglundančias kelnaites, kad ant pirštų, po nagais (kasantis), ant patalynės ir kitų daiktų nepatektų kirmėlių ir jų kiaušinėlių. Naktines kelnaites rytą reikia nusimauti vonioje, jas išskalbti su ūkiniu muilu arba nuplikinti karštu vandeniu (> 60 °C). Po gydymo apatines kelnaites ir pižamines kelnes reikia skalbti kasdien, maždaug 2–3 savaites.
  • Jei spalinių randama mažiems vaikams, rekomenduojama po vakarinio maudymo arba apiplovimo nakčiai ant išeinamosios angos uždėti vazelinu suvilgytą vatos tamponėlį, kuris neleistų spalinėms šliaužti ir sukelti niežulio.
  • Vakare einant gulti ir rytą atsikėlus - būtina nusiplauti tarpvietę, išeinamąją angą, sėdmenis, šlaunis ir rankas su šiltu vandeniu ir muilu. Praustis po dušu, o ne vonioje, kad į vandenį nuplauti kiaušinėliai nepatektų į burną.
  • Karštu vandeniu išplauti tualeto unitazą, vonią ir panaudotus naktinius puodus.
  • Naudoti individualias asmens higienos priemones, patalynę, rankšluosčius ir kt.
  • Po gydymo pakeisti visus drabužius ir patalynę, juos išskalbti karštame vandenyje (> 60 °C). Visą patalynę, rankšluosčius skalbti kas 3–7 dienas, tris savaites.
  • Gydymo metu ir 2–3 savaites po gydymo kiekvieną dieną kruopščiai plauti ir valyti gyvenamąsias, ypač miegamąsias patalpas. Patalpas valyti drėgnu būdu, naudojant muilo ir sodos tirpalą. Plovimui ir valymui panaudotus įrankius ir šluostes nuplikinti karštu vandeniu ir išdžiovinus laikyti sausoje vietoje.
  • Kambarius dažnai vėdinti, atidarius langus arba atitraukus užuolaidas, ypač saulėtą dieną, nes spalinių kiaušinėliai jautrūs tiesioginiams saulės spinduliams.
  • Vaikų žaislus laikyti švarius. Jeigu galima, juos nuplauti arba išskalbti karštu vandeniu (> 60 °C) su muilu, jei negalima - nuvalyti, išpurtyti arba išsiurbti ir palaikyti ant saulės.
  • Kilimai, kiliminiai takeliai, minkštas sofų, fotelių, kėdžių audinys turi būti išsiurbiami, išpurtomi arba išlyginami per drėgną medžiagą karšta laidyne.
  • Klojant lovą, reikia vengti patalynės kratymo, kad spalinių kiaušinėliai nepakiltų į orą.

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .