Dažniausiai užduodami klausimai apie giardiazę

Kas yra giardiazė? 
 
Giardiazė yra parazitinė liga, kurią sukelia žarnyno pirmuonys – Giardia intestinalis (dar vadinama Giardia lamblia ar Giardia duodenalis). Šia liga gali užsikrėsti ir sirgti žmonės, šunys, katės, kiti gyvūnai. Ligos sukėlėjai parazituoja žarnyne, todėl su išmatomis patenka ant dirvožemio, į vandenį.  Sukėlėjai gyvybingi išlieka keletą savaičių ir mėnesių.
 
Kaip galima užsikrėsti giardiaze ir kaip ji plinta? 
 
Užsikrečiama, kai sukėlėjai patenka į burną ir žarnyną, dažniausiai nuo nešvarių rankų, vartojant užterštą maistą arba vandenį.
 
Giardijomis galima užsikrėsti:
  • per rankas, kurios gali būti užterštos dirbant įvairius lauko darbus, liečiant paviršius ar daiktus (pvz., durų rankenas, žaislus, stalus, vonios ar tualetų įrangą, šiukšlių kibirus ir kt.), suteptus užsikrėtusio žmogaus ar gyvūno išmatomis, keičiant vystyklus, prižiūrint sergantį asmenį ar viduriuojantį gyvūną (šunį, katę);
  • geriant ežerų, upių, seklių šulinių vandenį, kuriame gali būti giardijų; 
  • naudojant ledukus ar geriant pagamintus gėrimus, kurie galėjo būti užteršti infekuotų žmonių ar gyvūnų išmatomis;
  • valgant maistą (daržoves, vaisius, uogas ir kt.), kuris buvo užterštas ligos sukėlėjais;
  • plaukiojant ar žaidžiant užterštame vandenyje (ežerų, upių), vandeniui patekus į burną;  
  • keliaujant po šalis, kuriose ši liga yra paplitusi.
Kokie giardiazės simptomai? 
 
Užsikrėtus giardiaze vystosi simptomai susiję su sutrikusia virškinimo sistema:
  • viduriavimas (dėl sutrikusio riebalų įsisavinimo išmatos tampa riebios (plaukiančios vandens paviršiuje),
  • dujų kaupimasis (meteorizmą), 
  • skrandžio, pilvo skausmai ar diegliai,
  • skrandžio dirglumas, pykinimas ar vėmimas,
  • dehidrataciją (skysčių netekimas),   
  • svorio kritimas. 
Kartais ligos simptomų gali ir nebūti arba jie būna trumpalaikiai ir mažai išreikšti.
 

Kada ligos simptomai pasirodo?

Ligos simptomai atsiranda 1-3 savaitę po užsikrėtimo.
 

Kiek trunka ligos simptomai ?

Paprastai ligos simptomai trunka 2-6 savaites, tačiau gali tęstis ir ilgiau. Ligoniui gavus gydymą –trukmė sutrumpėja.
 
Kas turi didžiausią riziką susirgti giardiaze? 
 
Giardiaze gali užsikrėsti ir sirgti kiekvienas žmogus, tačiau didžiausią riziką susirgti giardiaze turi:
  • vaikai, kurie lanko vaikų priežiūros įstaigas, ypač kūdikiai;
  • asmenys, turintys glaudų kontaktą su giardiaze sergančiu ligoniu (pvz., šeimos nariai, asmenys, prižiūrintys sergančius šia liga);
  • asmenys, vartojantys vandenį iš ežerų, upelių, seklių šulinių, kuris gali būti užterštas;
  • stovyklautojai, kurie gyvena blogomis sanitarinėmis sąlygomis, vartoja nesaugų vandenį, nesilaiko asmeninės higienos;
  • žmonės, kurie maudosi  užterštame vandenyje, kuriame gali būti Giardia sukėlėjų; 
  • asmenys, keliaujantys po egzotines šalis, kur ypač palankios sąlygos šios ligos plitimui.

Ką daryti užsikrėtus giardiaze?

Reikia kreiptis pas savo šeimos gydytoją.

Kaip giardiazė diagnozuojama?

Tiriamos išmatos, kuriose gali būti giardijų. Kartais giardiazę sunku nustatyti, todėl gali reikėti  išmatas tirti kelis kartus jas surinkus su kelių dienų pertraukomis.

Kaip giardiazė gydoma?

Gydytojas įvertinęs ligos simptomus bei laboratorinius tyrimus, sprendžia apie vaistų paskyrimą šios infekcijos gydymui. Liga pavojinga kūdikiams ir nėščioms moterims dėl stipraus viduriavimo ir didelio skysčių netekimo (dehidratacijos). Todėl ligos metu svarbu gerti daug skysčių.
 
Ką daryti jei vaikas, lankantis vaikų ugdymo įstaigą, susirgo giardiaze?
 
Vaiko, kol jis viduriuoja, nevesti į vaikų ugdymo įstaigą.
 
Kaip galima išvengti šio susirgimo? 
 
Giardijas visiškai pašalinti iš aplinkos yra neįmanoma, bet galima sumažinti riziką užsikrėsti infekcija žmonėms ir jų augintiniams. Norint išvengti susirgimo svarbu:
  • laikytis asmeninės higienos,   
  • vengti vandens, kuris gali būti užterštas,  
  • nevartoti maisto, kuris gali būti užterštas,
  • vengti kontakto su užteršta aplinka.

Asmeninė higiena

Rankų higiena – efektyvi tik tuomet, kai rankos plaunamos teisingai. Rankas reikia plauti su muilu ir tekančiu vandeniu – netrumpiau 20 sekundžių. Trinti viena į kitą, kol susidarys putos. Neužmiršti išorinės plaštakų dalies, tarpupirščių ir panagių.  Nuskalauti švariu tekančiu vandeniu ir nusausinti (popieriniu ar oro rankšluosčiu). Mažiems vaikams reikia padėti tinkamai nusiplauti rankas.

Rankas reikia plauti:
  • prieš, per ir po maisto ruošimo,
  • prieš valgant,
  • prieš ir po ligonio, ypač viduriuojančio, slaugymo, 
  • pasinaudojus tualetu, 
  • po sauskelnių keitimo ar nuprausus vaiką po tualeto,
  • turėjus sąlytį su viduriuojančiais gyvūnais ar jų išmatomis,
  • pašėrus ar pažaidus su savo augintiniu, 
  • rankas susitepus, 
  • po darbo sode ar darže, net jeigu naudojote pirštines, 
  • grįžus namo iš lauko. 
Higiena baseinuose
 
Kadangi giardijos ilgai išsilaiko gyvybingos vandenyje – labai svarbu:  
  • neleisti vaikui maudytis baseinuose ar kituose vandens telkiniuose, kol jis viduriuoja, ypač mažiems vaikams su sauskelnėmis. Jei buvo diagnozuota giardiazė, baseiną galima lankyti tik po savaitės nustojus viduriuoti;
  • prieš einant į baseiną reikia nueiti į tualetą;
  • vaikai ir suaugusieji (prieš maudantis baseine) turi nusiprausti duše po tekančiu vandeniu su muilu. Jei vaikas mažas, suaugusieji turi jį nuprausti, ypač atidžiai nuplauti sėdmenis ir sritį apie išeinamąją angą;
  • mažiems vaikams, kas 30-60 min. daryti pertraukas, jį išvesti iš baseino ir patikrinti sauskelnes. Jei reikia, jas pakeisti vystymo, dušo–vonios ar kitoje, tam skirtoje patalpoje, bet jokiu būdu ne vandenyje.
Elgesys su augintiniais
  • Minimaliai kontaktuoti su augintinių išmatomis, ypač jaunų gyvūnų.
  • Surenkant gyvūno išmatas užsimauti vienkartines pirštines, baigus darbą, rankas nusiplauti.
  • Visada plauti rankas po kontakto su gyvūnais ar jų gyvenama aplinka.

Vengti vandens (vartoti ir maudytis) jei jis gali būti užterštas 

  • Maudantis baseinuose, upėse, ežeruose bei kituose vandens telkiniuose, stengtis, kad vanduo nepatektų į burną. 
  • Negerti, nenaudoti rankų ar vaisių plovimui nenukenksminto vandens iš ežerų, upių, tvenkinių ar seklių šulinių.
  • Nevartoti ledukų, pagamintų iš vandens, kuris galėjo būti užterštas, ypač keliaujant šalyse, kuriose vanduo gali būti nepakankamai saugus.
  • Jeigu geriamojo vandens saugumas kelia abejonių (pvz., dėl prastų sanitarinių sąlygų ar vandens valymo sistemos trūkumų) vandenį galima nukenksminti, jį pavirinant nors 1 minutę arba naudojant vandens filtrus, skirtus vandens apvalymui nuo parazitinių pirmuonių (žiūrėti filtro aprašymo instrukciją).
Tikrai saugūs gėrimai:
  • gazuoti gėrimai buteliuose,
  • pramoniniu būdu paruošti vaisių gėrimai skardinėse ar buteliuose, 
  • garuose paruošta karšta (virš 80 °C temp.) arbata arba kava,
  • pasterizuoti gėrimai.
Gėrimai, kurie gali būti nesaugūs:
  • vaisių gėrimai, pagaminti iš užšaldyto koncentrato ir vandens iš čiaupo,
  • šalta arbata ar šalta kava,
  • sultys, pagamintos iš šviežių vaisių.

Ar vartojamą vandenį iš šulinio reikia išsitirti?

Su sergančio žmogaus ar gyvūno išmatomis milijonai giardijų patenka ant dirvožemio ar į vandenį. Giardijos gali išsilaikyti vandenyje gyvybingos net kelis mėnesius, todėl dažnai sukelia per vandenį plintančius ligų protrūkius. Į vandenį giardijos gali patekti su nešvarumais per potvynius, esant nuotekų šalinimo sistemos avarijoms, vanduo gali būti užterštas paviršinių ar ūkio nuotekų. Teršalai į šulinius patenka iš laukų, daržų, tvartų, lauko tualetų, ypač jei šuliniai yra žemi ir seklūs. Todėl šulinio vandenį reikia tikrinti reguliariai, ne rečiau kaip vieną kartą per metus.
 
Kaip galima sužinoti ar šulinio vanduo yra užterštas ?
 
Įtarus, kad privataus šulinio vanduo yra nesaugus, galima šulinio vandenį išsitirti laboratorijoje.  


Kaip galima pašalinti giardias iš  geriamo vandens?

Sunaikinti arba nukenksminti giardijas vandenyje, galima vandenį virinant vieną minutę (jei esate 1,9 km. virš jūros lygio, tris minutes). Virintas vanduo turi būti laikomas švariame inde, uždengtas sandariu dangteliu, vėsioje vietoje. Taip pat vandenį galima filtruoti, naudojami filtrai turi būti skirti vandens apvalymui nuo parazitinių pirmuonių (žiūrėti į filtrų instrukciją). Jeigu šulinio vanduo yra užterštas, šulinį reikia išvalyti ir tinkamai nukenksminti, pasitarus su specialistais. Išvalius atlikti tyrimus, dėl vandens švarumo (saugumo).

Vengti maisto, kuris gali būti užterštas 
  • Atidžiai su švariu vandeniu nuplauti visas daržoves, vaisius, kurie bus vartojami žali.
  • Nuplautas daržoves ar vaisius saugoti nuo pakartotino užteršimo. 
  • Vengti valgyti termiškai neapdoroto ar nepakankamai apdoroto maisto, ypač keliaujant po šalis, kur maisto ir vandens saugumas kelia abejonių. 
Vengti kontakto su užteršta aplinka
  • Darže ar sode dirbti su pirštinėmis, jas nusimovus, rankas kruopščiai nusiplauti su muilu po tekančiu vandeniu. 
Kaip sumažinti riziką užsikrėsti giardiaze kitiems šeimos nariams, jei namuose yra ligonis?
  • Užsimovus vienkartines pirštines surinkti išmatas ar vėmimo mases nuo užterštų paviršių (grindų, kilimų, baldų, patalynės, drabužių ir kt.) į plastikinius maišelius ir išmesti į konteinerius, užkasti ar maišelio turinį nuleisti į unitazą.
  • Kietus paviršius nuplauti su vandeniu ir muilu, kad ant jų neliktų matomų nešvarumų. Po to juos nukenksminti, naudojant buitinį baliklį ar kitas valymo priemones, kurių sudėtyje yra aktyvaus chloro (laikytis gamintojo nurodytų rekomendacijų). Po to paviršius nuplauti su švariu vandeniu.
  • Jeigu buvo suteptas kilimas, minkšti baldai, naudojant absorbuojančias medžiagas (pvz., popierinius rankšluosčius) nešvarumus surinkti į plastikinius maišelius ir pašalinti (kaip nurodyta aukščiau). Po to išvalyti suteptą vietą su įprasta skalbimo ar kilimų valymo priemone. Leisti kilimui ar minkštų baldų apvalkalams išdžiūti. Po to garais (ar karšta laidyne) nukenksminti užterštą plotą, esant 70°C temp. palaikyti 5 minutes ar 100ºC temp. – 1 minutę.
  • Lėkštes, puodelius ir kitus indus galima nukenksminti juos plaunant indaplovėje, pasirinkus tam tikrą plovimo, skalavimo ir džiovinimo ciklą:
  • esant 45ºC temp. – 20 minučių;
  • esant 50ºC temp. – 5 minutes;
  • esant 72ºC temp. – 1 minutę.
Jei indaplovės nėra, indus galima pamerkti į verdantį vandenį ir palaikyti 1 minutę (jei esate aukščiau nei 1,9 km. virš jūros lygio – 3 min.).
  • Drabužiai, augintinio daiktai (pvz., guolis, medžiaginiai žaislai), lovos patalynė (paklodės, užvalkalai ir kt.) gali būti nukenksminti skalbimo mašinose, skalbiant juos karštame vandenyje (45° C temp., bent 20 minučių arba 50° C temp. – 5 minutes) arba  džiovinant karščiausiu rėžimu (apie 30 min.). Jei daiktai karštyje gali susigadinti, juos galima išnešti į lauką ir palaikyti ant saulės nors 4 valandas.
Namų apyvokos daiktai turi būti valomi ir nukenksminami kasdien, kol ligonis serga. Po valymo darbų visada reikia nusiplauti rankas su muilu po tekančiu vandeniu.

Ar galima užsikrėsti nuo savo augintinio?

Žmogui užsikrėsti nuo infekuotų giardiaze šunų ir kačių – rizika yra maža. Žmones infekuojančių giardijų tipas, paprastai nėra tas pats, kuris infekuoja šunis ir kates.
 
Kaip šuo ar katė gali užsikrėsti giardiaze?
 
Gyvūnai užsikrečia prarijus parazitų. Maži šuniukai ir kačiukai turi didesnę riziką susirgti, nei suaugę.
 
Gyvūnai gali užsikrėsti:
  • turėdami sąlytį su sergančių šunų ar kačių išmatomis,  
  • lakstydami ar žaisdami užterštose aikštelėse, parkuose ir kt.,
  • laižydami savo kailį po sąlyčio su užterštais paviršiais(pvz., purvina kraiko dėže, narvu ir kt.),
  • lakdami užterštą vandenį iš balų, upelių, ežerų ir kt.
Kokie gyvūnų negalavimo požymiai?
 
Viduriavimas, dujų kaupimasis, vėmimas. Užsikrėtę gyvūnai ligos simptomų gali ir neturėti.  
 
Kaip apsisaugoti, jei šuo ar katė užsikrėtę giardiaze?
 
Nors rizika užsikrėsti žmogui nuo savo augintinių yra maža, tačiau ją galima dar sumažinti laikantis tam tikrų rekomendacijų. Taip pat dėl gyvūnų priežiūros galima pasitarti su veterinarijos gydytoju, ypač jeigu namuose laikomi egzotiniai gyvūnai, kurie gali būti užsikrėtę giardiaze.    
 
Rekomendacijos, kurios gali sumažinti rizika užsikrėsti giardiazę nuo šuns ar katės:
  • Dažnai plauti rankas – teisingas rankų plovimas gali labai sumažinti riziką užsikrėsti (rankų plovimo technika aprašyta aukščiau).
  • Dirbant darže sode dėvėti pirštines, kad būtų kuo mažesnis sąlytis su dirvožemiu ar jame esančiomis išmatomis.
  • Reguliariai valyti ir nukenksminti namuose esančius, galimai užterštus paviršius, vietas, prie kurių augintinis turėjo priėjimą, taip pat daiktus, tokius kaip žaislai, patalynė, indai ar puodeliai, kilimai ir kt. (valymas ir nukenksminimas pateiktas aukščiau).
Kaip galima sumažinti giardijų kiekį kieme, lauke ?
 
Nepaisant visų pastangų ,valant bei nukenksminant namuose esančius daiktus ar paviršius, giardijų gali būti lauke, tai yra kieme, parkuose ar kitose vietose, todėl išlieka rizika augintiniui užsikrėsti pakartotinai. Giardias yra sunku sunaikinti aplinkoje, bet yra kelios rekomendacijos, kurios gali padėti sumažinti riziką užsikrėsi: 
  • Surinkti išmatas augintiniui pasituštinus į maišelius (dėvėti pirštines).
  • Jei augintinis viduriuoja arba gydomas nuo giardiazės, apriboti jo prieigą prie bendrų vedžiojimo aikštelių ir kt., kad jis užterštų kuo mažesnę teritoriją.  
  • Pašalinti visus mažaverčius stovinčio vandens šaltinius (pvz., vandens balos, konteineriai su vandeniu, nenaudojami fontanai ir kt.), kurie gali būti užteršti. 
  • Dirvos ar žolės nukenksminimui nenaudoti tokių priemonių, kaip balikliai su chloru, nes jie yra neveiksmingi.
  • Naujai įsigytų gyvūnų, ypač jaunų, neleiskite į lauką ar kiemą, kol neapsilankėte pas veterinarijos gydytoją.
Kaip ilgai giardijos išsilaiko aplinkoje?
  • Ant dirvožemio, kai temperatūra yra apie 4°C giardijos gali išlikti gyvybingos apie 7 savaites (49 dienas) kambario temperatūroje esant apie  25°C – 1 savaitę (7 dienas).
  • Sausoje, šiltoje aplinkoje, esant tiesioginiams saulės spinduliams, giardijos gali išlikti gyvos kelias dienas, drėgnoje, vėsioje aplinkoj – keletą savaičių.
  • Vandenyje, kai vandens temperatūrai yra žemesnė nei 10°C (pvz., ežerų, upių, tvenkinių užšalusiame vandenyje) giardijos gali išlikti 1-3 mėnesius. Kai vandens temperatūra aukštesnė nei 10°C (pvz., upių vanduo po kritulių, ežerų, tvenkinių vanduo vasaros metu) giardijos išlieka gyvybingos trumpesnį laiką, pvz., esant virš 37°C temp. – mažiau nei 4 dienas.
Kaip gydyti gyvūną, sergantį giardiaze ?
  • Jeigu jūsų augintinis viduriuoja, reikia pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju. Dėl viduriavimo, kuris gali būti dėl įvairų priežasčių, gyvūnas gali netekti daug skysčių, dėl ko gali vystytis sunkios komplikacijos.   
  • Diagnozuoti ligą ir skirti gydymą gali tik veterinarijos gydytojas.
  • Laikykitės veterinarijos gydytojo rekomendacijų.
Kaip dažnai ir kaip ilgai reikia nukenksminti savo namų aplinką, jei augintiniui (šuniui ar katei) buvo nustatyta giardiazė?
  • Jeigu jūsų augintinis serga, aplinką reikia valyti ir nukenksminti kas dieną ir dar kelias dienas gavus paskutinę vaistų dozę. Geriausia pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju.  
Kaip apsaugoti kitus savo augintinius, jei namuose yra sergančių ir gydomų nuo giardiazės gyvūnų?
  • Jeigu jūs turite kitų šunų ar kačių, kreipkitės į savo veterinarijos gydytoją net jeigu jie neviduriuoja. Kitiems augintiniams, taip pat gali būti skiriamas gydymas net jeigu nėra jokių ligos požymių, nes jie gali būti užsikrėtę ir su išmatomis platinti ligos sukėlėjus.
  • Po gydymo išmaudykite visus augintinius naudojant gyvūnams skirtą šampūną, kad ant jų kailio neliktų sukėlėjų.
  • Reikia gerai išvalyti gyvūnų poilsio, žaidimų aplinką, kaip aprašyta aukščiau, kasdien plauti maistui skirtus dubenėlius su muilu ir vandeniu. 
Apriboti savo augintinių prieigą prie užterštų vandens šaltinių (upelių, ežerų, balų).

⇐  Grįžti į dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .